- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2-2103-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02488-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Ribotos atsakomybės bendrovės, „TILTS“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius, Artūras Jucevičius, Artūras Gutauskas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Gutauskui, advokatui Dainiui Kenstavičiui, R. J., atsakovo atstovams G. J., D. K., M. P., M. J., trečiojo asmens atstovams V. A. ir advokatui Artūrui Jucevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „TILTS“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), trečiasis asmuo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urban Line“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas RAB „TILTS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai, trečiajam asmeniui UAB „Urban Line“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
2. Ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2017‑08-28 rašte Nr. (12.5)2-3909, 2017-10-10 rašte Nr. (12.5)2-4610 bei 2017-11-09 rašte Nr. 2E-2526 nurodyti pranešimai apie sutarties nutraukimą yra nepagrįsti ir neteisėti.
3. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2016-11-07 Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Užsakovas) paskelbė viešąjį pirkimą „Pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože projektavimas ir tiesimas“, pirkimo Nr. 180419 (toliau - Pirkimas). 2017-01-04 šalys sudarė pirkimo sutartį Nr. S-8 dėl pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože tiesimo techninio projekto parengimo, statybos darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros statybos darbų vykdymo metu atlikimo (toliau - Sutartis). Pradėjus vykdyti Sutartį ir rengti projektinę dokumentaciją paaiškėjo, kad tinkamam Sutarties įvykdymui būtina atlikti papildomus darbus, nenumatytus Sutartyje (Užsakovo patvirtintoje techninėje specifikacijoje bei Rangovo pateiktame techniniame pasiūlyme). Paaiškėjo, kad būtina atlikti nenumatytus elektroninių ryšių darbus - perkloti elektroninių ryšių kabelius. Be to, nei Pirkimo sąlygose (įskaitant Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją (Užsakovo užduotį), nei Sutartyje nebuvo numatyta, kad reikės atlikti spraustasienės pašalinimo darbus. Tokie darbai nebuvo numatyti ir Rangovo pateiktame pasiūlyme. Viešai paskelbtose Pirkimo sąlygose apskritai nebuvo minimas toks objektas kaip spraustasienė. Užsakovo Sutarties vykdymo metu perduotose Rangovui Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad objekte buvo sukalti plieniniai spraustasieniai poliai, tačiau šios Pirkimo sąlygos skyrėsi nuo viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų. Maža to, nei Pirkimo sąlygose (įskaitant Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją (Užsakovo užduotį), nei Sutartyje, nei Projekte nebuvo numatyta, kad reikės atlikti tilto remonto darbus. Tokie darbai nebuvo numatyti ir Rangovo pateiktame pasiūlyme. Pradėjus vykdyti Sutartį paaiškėjo, kad tiltui (kaip statiniui) yra skubiai reikalingi remonto darbai.
4. 2017-04-28 Rangovas raštu Nr. 17/65 kreipėsi į Užsakovą su prašymu skubiai priimti reikalingus sprendimus ir informuoti, kada bus atlikti būtini telekomunikacijų, spraustasienės ir tilto darbai tam, kad Rangovas galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį, ir pranešė apie darbų sustabdymą. 2017-05-10 Užsakovas raštu Nr. (10.7)2-2033 informavo, kad Pirkimo sąlygose nenumatytų darbų atlikimui bus skelbiamas atskiras viešojo pirkimo konkursas. 2017-06-28 Užsakovas raštu Nr. (10.7)2-2822 informavo, kad sutinka pratęsti sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą 1 (vienam) mėnesiui. Taip pat informavo, kad dėl nenumatytų darbų, kurie nepatenka į rangos sutarties sudėtį, Kelių direkcija spręs papildomai. Rangovas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsakovas neįvykdė savo 2017-05-10 ir 2017-06-28 raštuose nurodyto įsipareigojimo organizuoti papildomų darbų atlikimą, remdamasis CK 6.659 str. 3 d. 2017-08-10 raštu buvo priverstas atsisakyti Sutarties dėl Užsakovo atlikto Sutarties 11.4 p. pažeidimo.
5. 2017-11-09 raštu Nr. 2E-2526 Užsakovas informavo, kad Sutartis, vadovaujantis jos 49.2 papunkčiu, yra nutraukta nuo 2017-10-28 dėl esminio sutarties pažeidimo. Užsakovas taip pat informavo, kad po 40 kalendorinių dienų kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Rangovo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
6. Ieškovo teigimu, užsakovo 2017-10-10 rašte Nr. (12.5)2-4610 bei 2017-11-09 rašte Nr. 2E-2526 nurodyti pranešimai dėl Sutarties nutraukimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi Užsakovas neįvykdė savo 2017-05-10 ir 2017-06-28 raštuose nurodyto įsipareigojimo organizuoti papildomų darbų atlikimą, remdamasis CK 6.659 str. 3 d. raštu buvo priverstas atsisakyti Sutarties dėl Užsakovo atlikto Sutarties 11.4 p. pažeidimo. Rangovas papildomai pažymėjo, kad kadangi Sutarties atsisakymas yra vienas iš Sutarčių pabaigos pagrindų, Sutartis laikytina pasibaigusia nuo šio pranešimo įteikimo Užsakovui momento. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Sutartis baigėsi 2017-08-10 dėl Rangovo atlikto Sutarties atsisakymo. Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad, Sutarčiai pasibaigus dar 2017-08-10, Užsakovas neturėjo teisės vėlesniuose raštuose raginti vykdyti Sutartį; taip pat skaičiuoti delspinigius; galiausiai - pranešti apie Sutarties nutraukimą, kadangi Užsakovas neturi teisės nutraukti pasibaigusios Sutarties.
7. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti visiškai.
8. Atsakovas nurodo, jog 2017-04-28 ieškovas kreipėsi į atsakovą, informuodamas, kad tinkamam sutarties įvykdymui būtina atlikti papildomus darbus, nenumatytus sutartyje (atsakovės patvirtintoje techninėje specifikacijoje bei ieškovo pateiktame techniniame pasiūlyme), t. y. „perkelti esamus elektroninius ryšius į kitą vietą“, „atlikti spraustasienės pašalinimo darbus“, „atlikti tilto remonto darbus“, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.659 str. informavo apie darbų sustabdymą. 2017-05-10 atsakovas raštu Nr. (10.7)2-2033 atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad viešuoju pirkimu buvo perkami statybos rangos darbai su projektavimu, taip pat, kad atsakovas numatė orientacines statybinių tyrinėjimų ir statinio rekonstravimo projektavimo darbų apimtis ir pateikė preliminariais duomenimis reikalingų pėsčiųjų dviračių tako rekonstrukcijai reikalingų medžiagų kiekius. Be to, atsakovas minėtu raštu informavo, kad nenumatytų darbų atlikimui, kurie nepatenka į statybos rangos sutarties sudėtį, atsakovas skelbs viešąjį papildomų darbų atlikimo konkursą. 2017-05-24 ieškovas raštu Nr. 17/269 informavo atsakovą, kad sutinka pagal 2017-01-04 sutarties Nr. S-8 sąlygas parengti techninį projektą, atskiriant atskira dalimi papildomus darbus ir pagal suderintą ir atsakovės patvirtintą projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą atlikti numatytus statybos darbus. 2017-06-13 ieškovas raštu Nr. 17/316 kreipėsi į atsakovą, informuodamas, kad AB „Telia Lietuva“ 2017-02-22 pateikė projektavimo sąlygas Nr. T-17/0050, kuriose įtvirtintas reikalavimas, kad visi kelią kertantys elektroninių ryšių kabeliai būtų iškelti už kelio juostos ribų. Ieškovas minėtame rašte taip pat pakartotinai išdėstė poziciją, jog jo projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta tik šių komunikacijų apsauga, lėšos jų iškėlimo projektavimui ir statybos darbams nebuvo numatytos, neįeina į darbų vertę, o sąlygas dėl minėtų elektroninių komunikacijų iškėlimo ieškovas gavo jau prasidėjus darbams. 2017-06-13 atsakovas raštu Nr. (10.4)2-2584 kreipėsi į AB „Telia Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ informuodama, kad pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad pirkimą laimėjęs rangovas privalės užtikrinti esamų telekomunikacijos tinklų apsaugą, tačiau pagal išduotas sąlygas, šias komunikacijas būtina iškelti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad telekomunikacijų iškėlimo darbai pareikalautų daug daugiau lėšų, kurios nėra numatytos pagal sudarytą sutartį, o pirkimą laimėjęs rangovas perėmė neužbaigtų statybos darbų objektą (sumontuotos spraustasienės, susiaurėjusi važiuojamoji dalis, atidengtos tilto konstrukcijos, objekte ribojamas eismas), ir šis objektas yra kasdienis trikdis eismo dalyviams, dėl pradėtų statybos darbų galima statinių konstrukcijų erozija, todėl atsakovės tikslas yra kuo skubiau užbaigti statybos darbus objekte, tačiau, jei nebus pakeistos išduotos sąlygos, užbaigti darbų objekte pagal esamą sutartį nebus įmanoma. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, atsakovė prašė AB „Telia Lietuva“ ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ leisti suprojektuoti ir įrengti esamų telekomunikacijų apsaugą, jų neiškeliant iš tilto ir prietilčių konstrukcijų. 2017-06-15 ieškovas raštu Nr. 17/320 informavo atsakovą, kad ieškovas neteko galimybės tinkamai įvykdyti prievolę pagal sutartį, t. y. joje numatytais terminais atlikti darbus, nes juos įmanoma užbaigti tik po elektroninių ryšių perkėlimo į kitą vietą, ir paprašė pratęsti sutartį. 2017-06-28 atsakovas raštu Nr. (10.7)2-2822 informavo ieškovą, kad sutinka pratęsti sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą 1 mėnesiui, taip pat informavo, kad dėl nenumatytų darbų, kurie nepatenka į rangos sutarties sudėtį, atsakovas spręs papildomai, ir paprašė ieškovo pagal sutartyje numatytas sąlygas ir viešojo pirkimo metu pateikto techninio pasiūlymo darbų apimtis, atlikti numatytus darbus. 2017-07-14 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. .2017-07-31 lydraščiu ieškovas perdavė atsakovei techninio darbo projekto dokumentus. Techninio darbo projekto 82 puslapyje matyti, kad AB „Telia Lietuva“ 2017-07-12 suderino techninį darbo projektą, kuriame numatyta įrengti esamų telekomunikacijų apsaugą, jų neiškeliant iš tilto ir prietilčių konstrukcijų. 2017-08-10 ieškovas raštu Nr. 17/162 informavo atsakovę, kad negali toliau tęsti sutarties vykdymo, kadangi darbams atlikti yra būtina užtikrinti, kad lygiagrečiai bus atliekami pirkimo dokumentuose ir sutartyje nenumatyti darbai.
9. 2017-08-28 atsakovas raštu Nr. (12.5)2-3909, nesutikdama su ieškovo atsisakymu nuo sutarties, informavo ieškovą, kad pirkimo dokumentų priede techninėse sąlygose aiškiai ir konkrečiai nurodė ieškovui reikalingus pasiekti tikslus, t. y. parengti techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos rangos darbus. Rašte taip pat atkreipiamas ieškovo dėmesys į tai, kad techninėse specifikacijose buvo nurodytos orientacinės statybinių tyrinėjimų ir statinio rekonstravimo projektavimo darbų apimtys, preliminariais duomenimis reikalingų pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijai darbų kiekiai, tuo tarpu visi parengiamieji ir lydimieji darbai, įskaitant spraustasienių pašalinimo darbus, nėra viešojo pirkimo tikslas ir neprivalo būti detalizuojami techninėje specifikacijoje. Atsakovė taip pat pakartotinai nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti ne tik statybos rangos darbus, bet ir projektavimo darbus, apimančius geodezinius, inžinerinius geologinius bei ekonominius tyrimus, todėl ieškovas pats atsako už netinkamą tyrinėjimo darbų atlikimą ir rezultatą bei dėl to atsiradusias klaidas ar pakitusių pastangų ir išteklių poreikį vėlesniuose sutarties vykdymo etapuose. Atsakovė minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad ieškovo teikto techninio pasiūlymo aiškinamajame rašte buvo numatyta apsauginė pėsčiųjų tvorelė ant esamos atraminės sienutės, o tai reiškia, kad ieškovui buvo žinomi esami duomenys apie objektą, įskaitant ir tai, kad atraminė sienutė yra faktiškai įrengta, tačiau nebaigti su jos įrengimu susiję lydimieji darbai, t. y. laikinos spraustasienės pašalinimo darbai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, atsakovė pažymėjo, kad nelaiko, jog ieškovas techninio pasiūlymo rengimo metu negalėjo numatyti, įvertinti ir suplanuoti esamos laikinai įrengtos metalinės spraustasienės pašalinimo darbų, todėl, vadovaudamasi sutarties 33 punktu, informavo ieškovą apie delspinigių taikymą ir, vadovaudamasi CK 6.209 str., suteikė papildomą protingą terminą sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per nustatytą papildomą protingą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta.
10. Atsakovo teigimu, byloje kilęs ginčas yra tiesioginė ieškovo netinkamo pasirengimo viešajam pirkimui ir nenoro prisiimti už tai atsakomybę pasekmė. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai apibrėžti viešojo pirkimo tikslai, t. y. pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir statybos rangos darbų atlikimas, taip pat nurodyta darbų apimtis, t. y. 0,292 km pėsčiųjų ir dviračių tako prieigos prie tilto per Dotnuvėlės upę. Pirkimo dokumentų priede techninėse specifikacijose buvo nurodytos orientacinės statybinių tyrinėjimų ir statinio rekonstravimo projektavimo darbų apimtys, preliminariais duomenimis reikalingų pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijai darbų kiekiai, reikalingi pirkimo tikslams pasiekti. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 skyriaus „Projektavimo darbų techninė specifikacija“ 1 ir 2 punktuose nustatyta ieškovo pareiga atlikti inžinerinius geodezinius ir inžinerinius geologinius bei ekonominius tyrimus, vadovaujantis atliktais statybiniais inžineriniais ir ekonominiais tyrinėjimais, parengti preliminarius projektinius pasiūlymus bei suderinti juos su atsakove.
11. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, teikdamas 2016-11-21 pasiūlymą, pasiūlyme pažymėjo, kad sutinka su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, j pasiūlymo kainą įskaičiuoti visi mokami mokesčiai ir visos išlaidos, o siūlomi darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. 2017-01-04 sudarytoje sutartyje ieškovas taip pat pateikė atitinkamas garantijas ir prisiėmė riziką atlikti siūlomus darbus. Ieškovui kaip profesionaliam statytojui ir verslininkui turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo bei įsipareigojimų padariniai, todėl ieškovas, kaip profesionalas turėjo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, prieš teikdamas pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti įprastų ir aiškiai suprantamų darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus siūlymus, kad būtų įvykdytos Kelių direkcijos užduotys ir tikslai.
12. Trečiasis asmuo UAB „Urban Line“ atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti techninį darbo projektą, prižiūrėti jo atlikimą, parengti išpildomąją nuotrauką ir kadastrinių matavimų bylą, o ieškovas - sumokėti už tinkamai atliktus darbus. Iš visų projektavimo darbų rangos sutartyje numatytų atlikti darbų buvo atliktas tik techninis darbo projektas, kurio Sutartyje (kaip ir trečiojo asmens teiktame pasiūlyme ieškovui) numatyta kaina buvo 4500 eurų plius PVM. Kitos paslaugos (techninio darbo projekto prižiūra, išpildomosios nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos parengimas) nebuvo atliktos dėl to, kad nebuvo vykdoma ir pati Sutartis. Trečiasis asmuo savo įsipareigojimą - atlikti techninį darbo projektą - įvykdė. Tai matyti tiek iš ieškinio, tiek ir atsiliepimo į ieškinį ir iš prie jų pridėtų dokumentų (priedų). Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad terminas atlikti techninį darbo projektą buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovas techninį darbo projektą perdavė atsakovui 2017 m. liepos 31 d. (šį projektą trečiasis asmuo ieškovui perdavė dar anksčiau), o 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 4500 eurų plius PVM atlyginimą, kas įrodo, kad trečiasis asmuo savo įsipareigojimus dalyje dėl techninio darbo projekto atlikimo įvykdė tinkamai ir laiku. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis atsakovo atsiliepime į ieškinį minimu (ir teismui pateiktu) 2017 m. gegužės 24 d. raštu, darbo techniniame projekte atskira dalimi buvo paskaičiuoti ir papildomi darbai, nors trečias asmuo to padaryti neprivalėjo ir jam už tai nebuvo apmokėta. Techninio darbo projekto atlikimo metu trečias asmuo sužinojo, kad spraustasienė nebuvo pašalinta ankstesnio rangovo ir ją reikės pašalinti ieškovui savo lėšomis, todėl paskaičiavo darbų kiekius tokių darbų atlikimui. Ar ieškovas galėjo apie tai žinoti Sutarties sudarymo metu, trečiajam asmeniui nėra žinoma. Taip pat nėra žinoma ir tai, ar būtina atlikti tilto remonto darbus iki Sutarties vykdymo pradžios, ar ieškovas gali vykdyti Sutartyje numatytus darbus tokių darbų neatlikus ir jie gali būti atlikti ir vėliau. Trečiasis asmuo nėra statybos įmonė, todėl negali atsakyti ar tokius darbus reikia atlikti lygiagrečiai vienas šalia kito. Todėl dėl šių techninių klausimų nepasisakys. Tačiau atlikdamas techninį darbo projektą atkreipė dėmesį, jog tilto ir prietiltės sujungimo vietoje reikalinga atlikti ir tilto remonto darbus. Nežinodamas statybos rangos darbų atlikimo eiliškumo, trečias asmuo negali pasisakyti ir dėl to, ar pagrįstai ieškovas atsisakė Sutarties dėl to, kad atsakovas neorganizavo papildomų darbų atlikimo. Tačiau pritaria ieškovo pozicijai, kad negalima nutraukti pasibaigusios sutartis, jei ji bus teismo pripažinta pasibaigusia dėl to, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas
13. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-07 Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Užsakovas) paskelbė viešąjį pirkimą „Pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože projektavimas ir tiesimas“, pirkimo Nr. 180419. 2017-01-04 šalys sudarė pirkimo sutartį Nr. S-8 dėl pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože tiesimo techninio projekto parengimo, statybos darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros statybos darbų vykdymo metu atlikimo. 2017-04-28 Rangovas raštu Nr. 17/65 kreipėsi į Užsakovą su prašymu skubiai priimti reikalingus sprendimus ir informuoti, kada bus atlikti būtini telekomunikacijų, spraustasienės ir tilto darbai tam, kad Rangovas galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį, ir pranešė apie darbų sustabdymą. 2017-05-10 Užsakovas raštu Nr. (10.7) 2-2033 informavo, kad Pirkimo sąlygose nenumatytų darbų atlikimui bus skelbiamas atskiras viešojo pirkimo konkursas. 2017-06-28 Užsakovas raštu Nr. (10.7)2-2822 informavo, kad sutinka pratęsti sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą 1 (vienam) mėnesiui. Taip pat informavo, kad dėl nenumatytų darbų, kurie nepatenka į rangos sutarties sudėtį, Lietuvos automobilių kelių direkcija spręs papildomai. Rangovas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsakovas neįvykdė savo 2017-05-10 ir 2017-06-28 raštuose nurodyto įsipareigojimo organizuoti papildomų darbų atlikimą, remdamasis CK 6.659 str. 3 d. 2017-08-10 raštu informavo, jog atsisako Sutarties dėl Užsakovo atlikto Sutarties 11.4 p. pažeidimo. 2017-08-28 raštu Nr. (12.5)2-3909 Užsakovas nurodė, kad Rangovui nuo 2017-08-17 yra skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Užsakovas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.209 str. Rangovui yra suteikiamas 2 (dviejų) mėnesių papildomas terminas sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per nustatytą papildomą protingą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2017-10-10 raštu Nr. (12.5) 2-4610 Užsakovas pakartotinai įspėjo Rangovą, jog 2017-10-28 baigiasi papildomas terminas sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per nustatytą papildomą protingą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2017-11-09 raštu Nr. 2E-2526 Užsakovas informavo, kad Sutartis, vadovaujantis jos 49.2 papunkčiu, yra nutraukta nuo 2017-10-28 dėl esminio sutarties pažeidimo. Užsakovas taip pat informavo, kad po 40 kalendorinių dienų kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Rangovo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
15. Byloje kilo ginčas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo.
16. Ieškovo RAB „TILTS“ nuomone, atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija šalių sudarytą 2017-01-04 pirkimo sutartį Nr. S-8 dėl pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43,911-44,232 km ruože tiesimo techninio projekto parengimo, statybos darbų atlikimo, nutraukė vienašališku pareiškimu nepagrįstai. Ieškovas teigia, kad atsakovo 2017-08-28 ir 2017-10-10 raštuose nurodyti teiginiai apie būsimą sutarties nutraukimą negali būti laikomi pranešimu apie atliktą sutarties nutraukimą, nes ieškovo nuomone, sutartis pasibaigė dar 2017-08-10 ir užsakovas neturi teisės taikyti CK 6.209 straipsnio nuostatų ir suteikti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Todėl minėti raštai dalyse dėl sutarties nutraukimo turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Be to, ieškovo teigimu, atsakovo 2017-11-09 raštas apie sutarties nutraukimą yra visiškai neaiškus ir nekonkretus bei prieštarauja reikalavimui iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą. Todėl taip pat negali būti laikomas tinkamu pranešimu dėl atlikto sutarties nutraukimo.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Tačiau sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrintos. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Sprendžiant, kokia atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarka buvo nustatyta, sudarant sutartį viešųjų pirkimų būdu, visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26–27 punktai).
19. Ieškovo teigimu, sutartis jau buvo pasibaigusi 2017-08-10, kada pats ieškovas 2017-08-10 raštu Nr. 17/162 pranešė atsakovui apie sutarties atsisakymą, todėl atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo nutraukti jau pasibaigusią sutartį.
20. Teismo vertinimu, savaime suprantama, jog pasibaigusi sutartis negali būti nutraukiama, gali būti nutraukta tik galiojanti sutartis, todėl šiam ieškovo argumentui visiškai pritartina. Tačiau vien pats rangovo pranešimas apie sutarties pasibaigimą, savaime nedaro sutartį pasibaigusia. Šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti ar tikrai, kaip teigia pats ieškovas, sutartis buvo pasibaigusi dar 2017-08-10.
21. Teismas sprendžia, kad ieškovo teiginiai apie sutarties pasibaigimą 2017-08-10 yra visiškai nepagrįsti. Pirmiausia, remiantis CK 6.659 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis rangovas turi teisę atsisakyti sutarties tik tada, jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jeigu įspėjimas yra pagrįstas. Šiuo atveju, rangovas įspėjo apie nenumatytus darbus kad tinkamam sutarties įvykdymui būtina atlikti papildomus darbus, nenumatytus sutartyje (atsakovo patvirtintoje techninėje specifikacijoje bei ieškovo pateiktame techniniame pasiūlyme), t. y. „perkelti esamus elektroninius ryšius į kitą vietą“, „atlikti spraustasienės pašalinimo darbus“, „atlikti tilto remonto darbus“. Tačiau byloje nustatyta, kad nei tilto remonto darbai, nei spraustasienės pašalinimo darbai, nei juo labiau esamų elektroninių ryšių perkėlimas į kitą vietą nebuvo būtinas, tam, kad ieškovas (rangovas) galėtų tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atlikti statybos rangos darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateiktas techninio darbo projektas (82 puslapis), iš kurio be kita ko matyti, jog AB „Telia Lietuva“ 2017-07-12 suderino techninį darbo projektą, kuriame numatyta įrengti esamų telekomunikacijų apsaugą, jų neiškeliant iš tilto ir prietilčių konstrukcijų, tai patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Urban Line“ (el. bylos II tomas, b. l. 23-24). Kiti darbai, susiję su tilto remonto, taip pat spraustasienės pašalinimo darbais apskritai nėra viešojo prikimo tikslas ir nėra niekaip susiję su tarp šalių pasirašytos pirkimo sutarties atlekiamais darbais. Antra, ieškovo argumentai, kad be papildomų darbų nebuvo įmanoma nei pradėti, nei užbaigti sutartyje numatytų rangos darbų ir jie buvo būti atlikti lygiagrečiai, vertintini kaip nepagrįsti įrodymais ir deklaratyvūs, todėl atmestini (CPK 12, 178 str.). To nepatvirtino ir trečiojo asmens UAB „Urban line“ atstovai. Tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog nėra statybos įmonė, todėl negali atsakyti ar tokius darbus reikia atlikti lygiagrečiai vienas šalia kito. Teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojas M. J., laikinai einantis valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigas, patvirtino, jog ieškovo nurodyti papildomi darbai, susiję su tilto ir spraustasienės darbais nebuvo būtini, tam kad tinkami įvykdyti tarp šalių 2017-01-04 pasirašytos sutartis numatytus statybos rangos darbus. Pasak M. J., tiek minėto tilto būklė, kaip ir visų kitų Lietuvoje esančių, yra nuolat tikrinama ir šis tiltas nepatenka į tų tiltų sąrašą, kuriuos artimiausiu metu būtu būtina remontuoti. Be to, jo nuomone spraustasienės darbai taip pat nebuvo būtini, tinkamam sutarties įvykdymui. Trečia, teismo įsitikinimu, net ir pasitvirtinus būtinumui atlikti kitus papildomus darbus, tik ieškovui tenka visa rizika, nes ieškovas, dar teikdamas 2016-11-21 pasiūlymą, pažymėjo, kad sutinka su visomis prikimo dokumento sąlygomis, į pasiūlymo kainą įskaičiuoti visi mokami mokesčiai ir visos išlaidos, o siūlomi darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Ieškovui kaip profesionaliam rangovui ir verslininkui, ilgą laiką užsiimančiam tokia veikla, neabejotinai turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo bei įsipareigojimų padariniai, todėl ieškovas turėjo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, prieš teikdamas pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti įprastų ir aiškiai suprantamų darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus siūlymus, kad būtų įvykdytos viešojo prikimo užduotys ir tikslai. Ketvirta, nepagrįsti ieškovo argumentai, jog pats atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, nors 2017-05-10 ir 2017-06-28 raštuose pats informavo ieškovą, jog dėl nenumatytų darbų spręs papildomai. Teismo vertinimu, ieškovas klaidingai interpretuoja, jog atsakovo raštuose nurodyta informacija yra susijusi su šios konkrečios 2017-01-04 sutarties vykdymu. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2017-05-10 raštu Nr. (10.7) 2-2033 tik nurodo, jog nenumatytų darbų atlikimui, kurie nepatenka į rangos sutarties sudėtį, Lietuvos automobilių kelių direkcija, skelbs atskirą viešąjį papildomų darbų atlikimo konkursą, tačiau tai, priešingai nei nurodo ieškovas, niekaip neįtakoja tarp šalių pasirašytos sutarties vykdymo. Rašte atsakovas nenurodo, jog dėl to, kad bus skelbiamas konkursas, kažkokią įtaką turi tarp šalių sudarytos prikimo sutarties statybos rangos sutarties vykdymui. Tai pakartojama ir 2017-06-28 rašte Nr. (10.7) 2-2822, informuojant, kad dėl nenumatytų darbų, kurie nepatenka į rangos sutarties sudėtį, kelių direkcija spręs papildomai. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir taip pažeidė tarp šalių pasirašytos sutarties 11.4 punkto nuostatas t. y. pašalinti kliūtis rangovo įspėjime nurodytas aplinkybes, kurios trukdo tinkamai vykdyti sutartį, jei jos priklauso nuo užsakovo valios. Penkta, nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas į rangovo 2017-08-10 raštą dėl sutarties atsisakymo, neatsakė ir jam neprieštaravo. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog atsakovas 2017-08-28 raštu Nr. (12.5) 2-3909 nesutiko su ieškovo atisakymu nuo sutarties. Taip pat šiuo raštu informavo ieškovą, kad prikimo dokumentų priede techninėse sąlygose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad ieškovui turi parengti techninį darbo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos rangos darbus. Atsakovas taip pat pakartotinai nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti ne tik statybos rangos darbus, bet ir projektavimo darbus, apimančius geodezinius, inžinerinius geologinius bei ekonominius tyrimus, todėl ieškovas pats atsako už netinkamą tyrinėjimo darbų atlikimą ir rezultatą bei dėl to atsiradusias klaidas ar pakitusių pastangų ir išteklių poreikį vėlesniuose sutarties vykdymo etapuose. Atsakovas minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad ieškovo teikto techninio pasiūlymo aiškinamajame rašte buvo numatyta apsauginė pėsčiųjų tvorelė ant esamos atraminės sienutės, o tai reiškia, kad ieškovui buvo žinomi esami duomenys apie objektą, įskaitant ir tai, kad atraminė sienutė yra faktiškai įrengta, tačiau nebaigti su jos įrengimu susiję lydimieji darbai, t. y. laikinos spraustasienės pašalinimo darbai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, atsakovas pažymėjo, kad nelaiko, jog ieškovas techninio pasiūlymo rengimo metu negalėjo numatyti, įvertinti ir suplanuoti esamos laikinai įrengtos metalinės spraustasienės pašalinimo darbų, todėl, vadovaudamasi sutarties 33 punktu, informavo ieškovą apie delspinigių taikymą ir, vadovaudamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis, suteikė papildomą protingą terminą sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per nustatytą papildomą protingą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sutarties CK 6.659 straipsnio 3 dalies pagrindu, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog sutartis pasibaigė dar 2017-08-10.
22. Pasisakant dėl atsakovo 2017‑08-28 rašte Nr. (12.5)2-3909, 2017-10-10 rašte Nr. (12.5)2-4610 bei 2017-11-09 rašte Nr. 2E-2526 nurodytų pranešimų apie sutarties nutraukimą, pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmai (neveikimas) atsakovo buvo kvalifikuoti kaip esminis pažeidimas pagal sutarties 49.2 punktą, kuriame nurodyta, kad užsakovas, įspėjęs prieš 30 dienų kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas darbus vykdo nesilaikydamas nustatyto darbų grafiko ar darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti iki nustatyto termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Todėl vertinant, ar ieškovo veiksmus (neveikimą) galima būtų pripažinti kaip esminius sutarties pažeidimus, reikia įvertinti, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
23. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
24. Lietuvos automobilių kelių direkcija kaip esminį sutarties nutraukimo pagrindą nurodė darbų pagal sutartį ir šalių suderintą grafiką neužbaigimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir ieškovas RAB „TILTS“ 2017 m. sausio 4 d. sutartimi susitarė, jog darbai turi būti atlikti iki 2017 m. liepos 15 d. t. y. iki šio termino rangovas įsipareigojo parengti Pėsčiųjų ir dviračio tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai – Šeduva 43,911 – 44,232 km ruože tiesimo techninį projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis, pagal suderintą ir Kelių direkcijos patvirtintą darbo projektą, atlikti numatytus statybos darbus, atlikti techninio darbo projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu. 2017-06-28 atsakovas (užsakovas) raštu Nr. (10.7)2-2822 informavo, kad sutinka pratęsti sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą 1 (vienam) mėnesiui. Vėliau šis terminas papildomu šalių rašytiniu susitarimu nukeltas iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. (el. bylos II tomas b. l. 15).
25. 2017-08-10 ieškovas raštu Nr. 17/162 informavo atsakovą, kad negali toliau tęsti sutarties vykdymo, kadangi darbams atlikti yra būtina užtikrinti, kad lygiagrečiai bus atliekami pirkimo dokumentuose ir sutartyje nenumatyti darbai. 2017-08-28 atsakovas raštu Nr. (12.5)2-3909, nesutikdamas su ieškovo atsisakymu nuo sutarties, informavo ieškovą, kad pirkimo dokumentų priede techninėse sąlygose aiškiai ir konkrečiai nurodė ieškovui reikalingus pasiekti tikslus, t. y. parengti techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos rangos darbus. Taip pat šiuo raštu suteikė papildomai 2 mėnesių terminą sutartyje numatytiems darbams atlikti ir informavo, jog neįvykdžius sutarties per nustatytą papildomą terminą sutartis bus vienašališkai nutraukta. Tai atsakovas pakartojo ir 2017-10-10 rašte Nr.(12.5)2-4610 bei 2017-11-09 rašte Nr. 2E-2526. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2017-11-09 raštu Nr. 2E-2526 informavo ieškovą, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir sutarties 49.2. punkto nuostatomis, 2017 01-04 sutartis Nr. S-8 nutraukiama nuo 2017 m spalio 28 d.
26. Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas iki sutarties nutraukimo, t .y. iki 2017 m. spalio 28 d. d. buvo tik parengęs techninio darbo projekto parengimo darbus, už kuriuos užsakovas visiškai atsiskaitė. Ginčo byloje dėl to nėra. Kiti sutartyje numatyti darbai net nebuvo pradėti. Nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai patvirtina, kad yra didžiulis atotrūkis tarp pažadėto prievolės įvykdymo termino ir faktinio tik dalies prievolės įvykdymo. Sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad krašto kelių priežiūra ir remontas yra finansuojama valstybės lėšomis pagal Kelių priežiūros plėtros programą, kurios finansavimo ir administravimo vykdytoja yra Lietuvos automobilių kelių direkcija. Sutartis sudaryta viešųjų pirkimo būdu, ir šių viešųjų prikimo-pardavimo sutarčių vykdymą griežtai reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl savalaikis darbų atlikimas nustatytais terminais yra ypač reikšmingas atsakovui, siekiant racionaliai paskirstyti ir efektyviai panaudoti turimas lėšas.
27. Sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nedėjo visų pastangų, kad galėtų tinkamai vykdyti sutartį. Byloje nustatyta, kad ieškovas topografinę nuotrauką, kurioje aiškiai pažymėtos ryšių linijos (žymėjimas — T —) ir atraminė sienutė, turėjo 2016 m. gruodžio mėnesį, (el. bylos II tomas b. l. 19-20), sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2017-01-04, AB „Telia Lietuva“ projektavimo sąlygas išdavė 2017-02-22, o VšĮ „Plačiajuostis internetas“ projektavimo sąlygas išdavė 2017-04-06 pagal ieškovo 2017-03-10 kreipimąsi. Ieškovas į atsakovą dėl papildomų darbų, t. y. „perkelti esamus elektroninius ryšius į kitą vietą“, „atlikti spraustasienės pašalinimo darbus“, „atlikti tilto remonto darbus“, kreipėsi tik 2017-04- 28. Todėl teismas visiškai pritaria atsakovo pozicijai, jog šių faktinių aplinkybių kontekste konstatuotinas ieškovo kaip profesionalaus statybų verslo dalyvio, aplaidus elgesys: spraustasienės pašalinimo darbus ieškovas galėjo ir turėjo įsivertinti rengdamas techninį pasiūlymą, bet, kaip minėta, viešojo pirkimo procedūrų metu ieškovui dėl spraustasienės pašalinimo darbų klausimų nekilo ir jam buvo žinomi esami duomenys apie objektą; nors rangovas apie esamus elektroninius ryšius žinojo tiek iš pirkimo dokumentų, tiek iš 2016 m. gruodžio mėn. atliktos topografinės nuotraukos, dėl projektavimo sąlygų išdavimo į VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kreipėsi tik 2017-03-10, t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po sutarties sudarymo; 2017-02-22 gavęs AB „Telia Lietuva“ projektavimo sąlygas, kuriuose reikalaujama perkelti esamus elektroninius ryšius į kitą vietą, daugiau nei 2 mėnesius delsė apie tai informuoti atsakovą. Nei viena iš ieškovo 2017-04-28 rašte nurodytų aplinkybių netrukdė vykdyti projektavimo darbus ir buvo iš esmės susijusios su statybos rangos darbų atlikimu.
28. Sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Kaip jau minėta, ieškovas elgėsi pasyviai, dėl projektavimo sąlygų į telekomunikacijų bendroves kreipėsi tik po kelių mėnesių po sutarties sudarymo, į atsakovo raginimus atlikti darbus net ir suteikiant papildomą terminą, nereagavo, apribodama vien tik savo deklaratyviais teiginiais, jog neva negali atlikti statybos rangos darbų, kol lygiagrečiai nebus atliekami kiti nenumatyti darbai. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (2018-03-13 rašto Nr. 17/269, 2018-03-22 el. laiško), ieškovas turėjo finansinių sunkumų dėl ieškovo (RAB „TILTS“ filialo vadovo) buvusio vadovo galimai neteisėtų veiksmų, įgaliojimų viršijimo, be to, pats ieškovas nebesiekė tęsti sutartinių teisinių santykių, todėl atsakovas turėjo pagrindo nebepasitikėti ieškovu ir abejoti, kad jis sugebės įvykdyti įsipareigojimus ateityje. Taip pat vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju pažymėtina, kad pats ieškovas siūlė atsakovui susitarti dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu, dėl ko, ieškovo teigimu, net buvo pasiektas žodinis susitarimas. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu nustatytas sutarties terminų pažeidimas buvo esminis, todėl atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju, atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas nesilaikė sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos ar kad pranešimai yra neaiškūs, nesuprantami, nes kaip matyti iš atsakovo raštų, tiek 2017-08-28 rašte, tiek 2017-10-10 rašte atsakovas aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad neįvykdžius sutarties iki 2017-10-28, sutartis, vadovaujantis sutarties 49.2 p., bus nutraukta. O 2017-11-09 raštu Nr. 2E-2526 informavo ieškovą, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir sutarties 49.2. punkto nuostatomis, 2017 01-04 sutartis Nr. S-8 nutraukiama nuo 2017 m spalio 28 d. Minėtų raštų turinys nesudaro prielaidos ieškovui kaip profesionaliam statytojui tikėtis kitokio rezultato suėjus nustatytam terminui. Todėl ieškinyje pateikiami teiginiai, neva ieškovas negalėjo suprasti, kad sutartis bus nutraukta būtent nuo tos dienos, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas buvo raginamas pradėti statybos rangos darbus, ne kartą buvo įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą, tačiau vietoj to dar nesibaigus sutarties terminui, t. y. iki 2017-08-15, 2017-08-10 raštu informavo atsakovą, jog atsisako sutarties. Kaip minėta anksčiau, šis ieškovo sutarties atsisakymas yra visiškai nepagrįstas, todėl visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, sutartį nutraukė laikydamasi šalių sutartos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (sutarties 49 p.), įspėjęs ieškovą prieš 30 kalendorinių dienų, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
29. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, tačiau atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
32. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5, 1.137 straipsniai, 6.145. - 6.153 straipsniai, CPK 7, 8, 79, 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo RAB „TILTS“ ieškinį atmesti.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.