Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. T., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras, dėl vaiko atskyrimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai žinoma nuo 2007 m. balandžio 17 d. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kur jai iki 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo tęsiamas socialinių paslaugų teikimas, taikoma atvejo vadyba. Nuo 2021 m. sausio 27 d. atsakovės šeimai atvejo vadybą atnaujinta, atsižvelgiant į jos nusišalinimą nuo G. J. priežiūros. Pradėjus teikti individualizuotas paslaugas kad atkurti mamos ryšį su dukra, G. J. išreiškė norą gyventi su mama, o atsakovė priėmė dukrą į savo šeimą.

Gyvenant atsakovės šeimoje (nuo 2021 m. balandžio mėn.) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius) 2021 m. liepos 29 d. vertinant G. J. situaciją, nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko socialine aplinka, G. J. Š. r. socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkei teigė, kad nebenori gyventi pas mamą, nes nesutaria su ja, mama vartoja alkoholį, mergaitė specialistams išsakė neigiamas gyvenimo kartu su mama patirtis. 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės, kad G. J. psichologiškai ir emociškai jaučiasi blogai ir nebenori gyventi su mama. Vaiko situacijos vertinimo metu, keletą kartų išklausant G. J. nuomonę, ji teigė, kad nenori gyventi kartu su mama, nes gyvendama pas mamą jaučiasi svetima, santykiai su mama yra blogi, tarp jų nėra jokio ryšio, dėl konflikto su mama bandė žudytis. Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui, pritarė, kad G. J. gyvenimas kartu su mama kelia grėsmę mergaitės gyvybei, sveikatai, dėl ko G. J. vėl buvo gydoma Respublikinės Klaipėdos ligoninėje. Iš atsakovės žinoma, kad G. J. gyvendama atsakovės šeimoje būdavo uždara, liūdna, nelinkusi bendrauti su seserimis, jas atstumdavo, nebuvo ryšio tarp atsakovės ir dukros, dukra prieš atsakovę buvo nuteikinėjama draugų, giminaičių iš tėvo pusės.

2021 m. rugsėjo 17 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas apsaugos poreikis, inicijuotas Skyriaus mobiliosios komandos darbas su šeima tęsiant (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro specialistų pagalbą. 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi išdavė leidimą paimti G. J. ir iš jos mamos R. T. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktoriaus įsakymu G. J. nustatyta laikinoji rūpyba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vykdančiame globos centro funkcijas.

Skyriaus mobiliajai komandai baigus darbą su atsakove, nustatyta, kad ji dėl susidariusios situacijos linkusi kaltinti dukrą G. J., pastebėta motinystės įgūdžių, žinių apie paauglystės amžiaus tarpsnį stoka. Atsakovė nori keisti situaciją, tačiau jaučia bejėgiškumą, linkusi problemas menkinti ir kaltina dukrą bei socialinę aplinką dėl susidariusios situacijos, trūksta motyvacijos susigrąžinti dukrą, reikalingas nuolatinis palaikymas, socialinio darbuotojo pagalba Nustatyta, kad atsakovė neturi autoriteto G. J., nes ilgą laiką ja nesidomėjo ir nelankė. Pažymėjo, kad atsakovė dėl geresnio sutarimo su dukra priėmė specialistų pagalbą, išklausė pozityvios tėvystės mokymus, bendravo su dukros ugdymo įstaiga, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nenustatyta.

(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras, atsižvelgdamas į Skyriaus mobilios komandos rekomendacijas, pakoregavo pagalbos šeimai planą siekiant atkurti atsakovės ir dukros ryšį, suteikiant atsakovei ir vaikui reikalingą specialistų pagalbą, tačiau nuo laikinosios rūpybos G. J. nustatymo situacija nėra pasikeitusi. 2021 m. spalio 22 d. išklausant G. J. nuomonę dėl ryšio su mama atkūrimo ir/ar palaikymo, ji nurodė, kad su mama visiškai nebendrauja ir niekada nenorės su ja gyventi, bendrauti. 2021 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad teikiant pagalbą ir paslaugas G. J., jos nuomonė dėl ryšio su mama palaikymo nesikeičia. 2021 m. lapkričio 17 d. aplankant rūpinamą G. J. ir atliekant jos rūpybos peržiūrą, nustatyta, kad mergaitė nenori bendrauti su savo mama, nepilnametei teikiama psichologinė pagalba. 2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad mergaitė kategoriškai atsisako bendrauti su mama, yra įstaigai raštu pateikusi savo nuomonę teigdama, kad bendravimo su mama tema blogina jos sveikatos būklę.

2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodoma, kad visos įmanomos socialinės pagalbos priemonės atsakovei, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti dukros G. teises, išnaudotos ir buvo neveiksmingos, realios galimybės grąžinti vaiką atsakovei nėra, nors atsakovė turėjo didelį norą susigrąžinti dukrą, priėmė teikiamą specialistų pagalbą, rodė iniciatyvą atnaujinant ir palaikant bendravimą su dukra, sudarė sąlygas mergaitei gyventi jos šeimoje, rūpinosi sveikata, ugdymusi, nenustatyta atvejų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu. Socialinio darbo metu nustatyta, kad mergaitei pradėjus gyventi su mama, mergaitė būdavo uždara, liūdna, nelinkusi bendrauti su kartu gyvenančiomis sesėmis. Mergaitei reikalinga nuolatinė sveikatos būklės stebėsena, saugios ir stabilios gyvenamosios vietos užtikrinimas, nuolatinių globėjų skyrimas.

Nustačius, kad mergaitės nuomonė dėl bendravimo su mama atkūrimo, bendro gyvenimo ateityje, net ir teikiant jai reikalingą pagalbą, nesikeičia, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, būtinybę užtikrinti nuolatinę fizinę, psichinę ir socialinę sveikatos priežiūrą, saugumą, individualių vaiko poreikių atpažinimą ir tenkinimą, prašė, remiantis CK 3.179 straipsniu, atskirti G. J., nuo atsakovės. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas dydis neužtikrina nepilnametės poreikių, prašė padidinti išlaikymą iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki G. J. pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi. Šiuo metu dėl susiklosčiusių santykių tarp atsakovės ir jos dukros bendras gyvenimas kartu nėra galimas, nepilnametė kol kas nepageidauja grįžti į atsakovės šeimą, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovės atžvilgiu taikyti atskyrimą.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė. Atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, patvirtindama, jog socialinės pagalbos priemonėmis atkurti ryšio tarp atsakovės ir jos dukros nepavyko, nors atsakovė teikiamą pagalbą priėmė ir siekė, kad dukra gyventų šeimoje. Patvirtino, kad mergaitės nuomonė dėl bendravimo su atsakove nėra pasikeitusi, bendrauti su mama atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovė yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) mama, vaiko tėvas R. J. miręs (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo atsakovės R. T. atžvilgiu taikyti CK 3.179 straipsnyje numatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę – atskyrimą.

Vaiko atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, minėtame straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. spalio 7 d. e3K-3-251-378/2020).

Ieškovė kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios prašoma spręsti motinos ir vaiko atskyrimo klausimą, nurodo susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių atsakovė su dukra kartu negyvena.

Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė nuo 2009 m. gyveno atskirai nuo dukros G. J., dukra rūpinosi ir ją išlaikė tėvas R. J. Gavus informaciją, jog nepilnametė pablogėjus tėvo sveikatai yra palikta be priežiūros, atsakovės šeimai nuo 2021 m. sausio 27 d. atnaujinta atvejo vadyba, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre sudarytas pagalbos planas šeimai, teikiamos socialinės paslaugos.

Teismui pateiktas 2021 m. sausio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame užfiksuota G. nuomonė, klausiama apie bendravimą su mama mergaitė nurodė, jog su motina bendrauti negali, nes motina jos atsisako, ignoruoja jos pastangas bendravimo atnaujinimui, nurodė, jog pas mamą gyventi nesutinka. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad mergaitės nuomonė keitėsi, mergaitė 2021 m. balandžio mėnesį apsigyveno atsakovės šeimoje.

Socialiniams darbuotojams dirbant su šeima, vertinant G. J. situaciją 2021 m. liepos 29 d., nustatyti rizikos veiksniai susiję su vaiko socialine aplinka, nepilnametei specialistams išsakius neigiamas gyvenimo kartu su mama patirtis, t. y. socialiniams darbuotojams išsakius nuomonę, jog nesutaria su mama, kad mama vartoja alkoholį, dėl ko nebenorinti gyventi kartu (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).

Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. informacijos matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie tai, kad G. J. psichologiškai ir emociškai jaučiasi blogai, po psichologinės konsultacijos nenori grįžti namo ir gyventi su mama, remiantis psichologės tvirtinimu, nustatyta, kad mergaitės psichologinė būklė bloga, dėl ko rekomenduota mergaitei pas mamą negrįžti. Reaguojant į gautą pranešimą, 2021 m. rugsėjo 2 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė aplankė G. gydymo įstaigoje, pokalbio metu mergaitė nurodė, jog mamos namuose gyventi nenori, ten jaučiasi svetima, santykiai su mama yra blogi, tarp jų nėra jokio ryšio, dėl konflikto su mama bandė žudytis (2021 m. rugsėjo 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa). 2021 m. rugsėjo 17 d. vertinant vaiko situaciją nustatytas rizikos veiksnys – vaiko išsakyta nuomonė, kad nenori gyventi pas mamą. Atsižvelgiant į buvusią situaciją, nustatytus rizikos veiksnius, susijusius su nepilnametės nenoru gyventi su mama, nepilnametė 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi leista paimti G. J. ir iš jos mamos R. T. Mergaitei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba. Mergaitė ir šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovės.

Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2021 m. lapkričio 28 d. motyvuoto siūlymo matyti, kad, kad atsakovė buvo motyvuojama atkurti santykius su dukra, atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose – stiprinti mamos motyvaciją priimti teikiamą pagalbą, vykdyti pateiktus įsipareigojimus, tėvystės įgūdžių ugdymas prisiimant mamos pareigas, domėtis vaiko ugdymu, sveikata, išlaikymu. Teikiant paslaugas, atsakovė siūlomą pagalbą priėmė, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, tačiau atsakovės ir jos dukros santykių atkurti nepavyko, mergaitė nepritapo atsakovės šeimoje, pablogėjus nepilnametės sveikatai buvo rekomenduota į atsakovės šeimą negrįžti. Nepaisant atsakovės pastangų susigrąžinti dukrą, dukra atsisako grįžti į atsakovės šeimą, dėl to tolimesnis bendravimas atsakovės su dukra nutrūko, siūlyta taikyti atskyrimą, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

Nepilnametės nuomonė užfiksuota 2021 m. spalio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, iš kurio matyti, kad mergaitė, bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste, nurodė, jog gyvendama pas budinčią globėją jaučiasi geriau nei pas mamą. Pasakojo, kad gyvendama su mama, su ja visiškai nebendravo.

Vaiko aplankymo metu 2021 m. lapkričio 17 d. nepilnametė išsakė nuomonę, jog nenori su mama bendrauti. Kad nenori su mama bendrauti, G. nurodė ir rašytiniame 2021 m. gruodžio 16 d. pareiškime, kuriame teigė, kad bendrauti šiuo metu su savo biologine motina nei skambučiu, nei žinute, nei žodžiu nenorinti dėl pablogėjusios sveikatos.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės ir jos dukros ilgalaikį gyvenimą atskirai lėmė susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės (vaiko motinos kitos šeimos sukūrimas, gyvenamos vietos pakeitimas, stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių tėvo šeimoje susiformavimo), atsakovės ryšiai su nepilnamete dukra yra nutrūkę ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl nepilnametės sveikatos būklės, jos patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su įvykiais šeimoje (tėvo mirties), galimai kitų asmenų neigiamos įtakos. Nepaisant G. kategoriškumo, atsakovė nors ir nepakankamai, dėjo pastangas, kad atkurtų prarastą ryšį su dukra, rekomenduota specialistų, lankė tėvystės įgūdžių kursus ir atsakovė objektyviai galėtų dukra pasirūpinti. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie vis dar esantį komplikuotą vaiko santykį su motina. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms dėl ilgalaikio mamos ir dukros gyvenimo atskirai ir vaikui vengiant bendrauti su atsakove, nesant motinos ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas dėl paties vaiko interesų tol, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Atsižvelgiant į atsakovės norą atkurti ryšį su dukra, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti vaiko atskyrimą, įvertinant tai, jog tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, atsakovei negalint pasirūpinti savo dukra ir siekiant užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, pagrįstas. Teismas ieškinį dėl vaiko atskyrimo tenkina.

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovės dukra G. gyvena pas budinčią globėją, laikinai rūpintojo pareigas vykdo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras. G. J. sudarytos gyvenimo sąlygas, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba vaiko globos institucijoje prieštarautų vaiko interesams. Pagal Globos centro veikos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veikos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 18 punktą vaiko, kuriam pagal Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą globa (rūpyba) nustatyta globos centre, priežiūros ir gyvenamoji vieta negali būti globos centro buveinės ar socialinės globos įstaigos (padalinio) vieta, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo, įsiteisėjimo nustatytina vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje – budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje (CPK 407).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą atsakovė privalo mokėti dukros G. išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo vienuolika metų, atsakovės dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, sveikatinimui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą atsakovė privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 57,92 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Atsakovė šiuo metu nedirba, atsakovė turi ir kitų nepilnamečių išlaikytinių (dukrą G. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto įgijusi nėra. Atsakovė yra sveika ir darbinga, turi galimybę įsidarbinti ir dirbti, o tai, kad ji gyvena iš valstybės išmokų, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti dukrą G.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 100 Eur dydžio išlaikymą. Tokio dydžio suma nelaikytina per didele, atsižvelgiant į vaiko amžių ir būtiniausius vaiko poreikius, leistų užtikrinti nepilnametės tik būtinųjų poreikių užtikrinimą ir yra minimalus, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki dukros G. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, atsižvelgiant į turtinę padėtį nuo dalies žyminio mokesčio atleistina (CPK 83 straipsnio 3 dalis), išieškant 8 Eur žyminio mokesčio

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Atskirti G. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro budinčios globotojos S. J. gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš R. T. dukrai G. J. dydį ir priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2022 m. kovo 2 d.

Priteisti iš R. T. 8 Eur (aštuonis Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-339-514/2021). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies R. T. atleisti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.