- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- e2-339-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01420-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- E. S., T. P.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams T. P., E. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo T. P. tėvo valdžią į dukrą U. P., gim. 2005 m. sausio 13 d., atskirti nepilnametę U. P. nuo atsakovės E. S.; priteisti iš atsakovų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos dukros U. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti vaiko gyvenamą vietą pas rūpintoją R. P. iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Nurodė, kad atsakovė E. S. ir atsakovas T. P. turi dukrą U. P., gimusią 2005 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2- 4300-225/2020) išdavė leidimą paimti U. P. iš atsakovų ir 2019 m. lapkričio 25 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, nepilnametės rūpintoja paskirta jos sesuo R. P., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.
Valstybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone (toliau - VTAS, Tarnyba, Skyrius) 2020 m. lapkričio 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu priėmė sprendimą kreiptis į teismą, nes nematoma galimybės nepilnametei grįžti į šeimą. Atsakovas T. P. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2015 m. sausio 30 d. nedalyvauja savo vaiko gyvenime, yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir rūpinimosi, taip pat yra abejingas dukros likimui. Su atsakovu bandyta susisiekti per socialinį tinklą, elektroniniu paštu, tačiau atsakovas į rašomas žinutes neatsakė ir su specialistais nesusiekė. Nėra duomenų, dėl kurių būtų manoma, kad situacija galėtų pasikeisti, nes atsakovas iki šiol nebendrauja su dukra, ignoruoja specialistų bandymus susisiekti su juo ir yra visiškai nusišalinęs nuo prigimtinių tėvo pareigų vykdymo. Nepilnametė U. P. 2020 m. lapkričio 5 d. paaiškinime yra nurodžiusi, kad su tėvu visiškai nebendrauja ir nenori bendrauti, taip pat nenorėtų grįžti gyventi nei pas tėvą, nei pas motiną. Nuo laikinosios globos nustatymo vaikui praėjo vieneri metai, per šį laikotarpį atsakovas nesusiekė, nesistengė keisti situacijos ar pasirūpinti savo vaiku, taip pat nesikreipė pagalbos, neieškojo galimybių atkurti tėvo ir vaiko ryšį, todėl nėra priežasčių dėl kurių butų galima manyti, kad atsakovui reikalinga taikyti laikiną tėvo valdžios ribojimą, o ne neterminuotą tėvo valdžios ribojimą.
Vadovaujantis CK 3.179 straipsniu, prašė atskirti nepilnametę nuo atsakovės, kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių U. P. nenori gyventi ir bendrauti su mama, tarp vaiko ir motinos nėra artimo ryšio, tačiau atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo prigimtinių motinos pareigų. VTAS specialistams yra žinoma, kad nuo laikinosios globos nustatymo nepilnametei atsakovė socialinių darbuotojų iniciatyva dukrą vieną kartą aplankė. Nustatyta, kad atsakovė iš dalies nėra abejinga dukros likimui, skambina savo kitoms dukroms, kad sužinotų kaip sekasi U., stengiasi teikti išlaikymą dukrai. Atsakovė atvejo vadybos posėdžio metu 2020 m. balandžio 9 d. nurodė, kad neturi galimybių susisiekti ir bendrauti su dukra, nes dukra yra užblokavusi jos telefono numerį, nebendrauja ir per socialinius tinklus. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atvejo posėdžio metu atsakovė teigė, kad tiesiogiai su dukra nebendrauja, tačiau pervedė pinigų dukrai telefonui įsigyti, moka išlaikymą ir stengiasi papildomai prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo. Atvejo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 11 d. socialinė darbuotoja darbui su šeimomis nurodė, kad atsakovės šeimoje trūksta socialinių įgūdžių, bendravimas šeimoje yra nepastovus ir komplikuotas. Taip pat teigė, kad motinai trūko iniciatyvos ir motyvacijos užmegzti ryšį su dukra, taip pat jaučiama, kad atsakovė linkusi kaltinti kitus dėl vykstančių problemų šeimoje, nedėjo pastangų, kad nepilnametė grįžtų į šeimą. Plungės socialinių paslaugų centro 2020 m. lapkričio 11 d. pagalbos plane Nr. 375 nurodoma, kad atsakovė jai iškeltus uždavinius įvykdė iš dalies, tačiau atstatyti ryšio su dukra nepavyko. Atsakovė 2020 m. spalio 5 d. -paaiškinime nurodė, kad su dukra nesusitikdavo, nes trūko motyvacijos, pinigų bei neturėjo transporto. Taip pat nurodė, kad gailisi dėl savo poelgių ir tikisi, kad dukra grįš pas ją gyventi. U. P. 2020 m. lapkričio 5 d. paaiškinime nurodė, kad su tėvais nebendrauja ir bendrauti nenori, nori gyventi su laikinąja globėja, kuri ja rūpinasi, taip pat sutinka, kad jos sesuo R. P. taptų nuolatine globėja. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui tikslinga spręsti dėl nepilnametės atskyrimo nuo atsakovės, įvertinant, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva motina ir dukra galėtų atkurti tarpusavio santykius.
Iš atsakovų prašė priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Taip pat prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jos dabartinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi. Sprendžiant klausimą dėl vaiko rūpybos, atsakovas neišreiškė noro rūpintis vaiku, su Skyriaus specialistais ar Socialinių paslaugų centro darbuotojais nesusisiekė, atsakovas nebendrauja su dukra, duomenų, jog atsakovas, paskyrus laikiną rūpintoją, būtų domėjęsis dukra, ieškovo atstovė neturi. Atsakovas dukra nesirūpina ilgą laiką, todėl būtų pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Šiuo metu dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių tarp atsakovės ir jos dukros bendras gyvenimas kartu nėra galimas, nepilnametė kol kas nepageidauja grįžti į atsakovės šeimą, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovės atžvilgiu taikyti atskyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškinusi, jog nesutarimai su dukra U. kilo dėl buvusių nesutarimų šeimoje su sutuoktiniu, dėl galimo smurto dukros atžvilgiu. Atsakovė yra pradėjusi ištuokos procesą, mano, jog ilgainiui šeimoje padėtis pasikeis, nors šiuo metu dukra U. atsisako bendrauti bet kokiu būdu. Apie U., jos apsiekimus sužino tik iš kitų šeimos narių, t. y. vyresniųjų dukrų. Suprasdama U. ir neorėdama jos dar labiau skaudinti, sutinka su prašoma taikyti priemone, sutinka teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Dėl tėvų valdžios ribojimo
Atsakovui pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, dukra nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas T. P. yra nepilnametės U. P., gim. 2005 m. sausio 13 d., tėvas. Mergaitės mama atsakovė E. S.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti U. P., gimusią 2005 m. sausio 13 d., iš jos tėvų E. S. ir T. P. Nagrinėjant prašymą, buvo nustatyta, kad Tarnybos pateikti duomenys pagrindžia nustatytą antrą grėsmės lygį vaikui, dėl ko teismas darė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas leisti apimti nepilnametę U. iš jos motinos ir tėvo. Nustačius minėtas aplinkybes, vaikas buvo apgyvendintas jam saugioje aplinkoje. 2019 m. lapkričio 25 d. Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios rūpybos U. P. nustatymo“ nuo 2019 m. lapkričio 20 d. U. P. kaip likusiam be tėvų globos vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, paskirta rūpintoja.
Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad mergaitė ir šiuo metu gyvena laikinos rūpintojos šeimoje, vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrina laikinoji rūpintoja. atsakovas su dukra nebendrauja. Pagal bylos duomenis atsakovas T. P. nuo 2015 m. sausio mėnesio gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuo to laiko atsakovas su dukra jokių ryšių nepalaiko, socialiniams darbuotojams susisiekti su atsakovu, sprendžiant U. globos (rūpybos) klausimus, nepavyko. Kad atsakovas su dukra ryšio nepalaiko, fiksuota ir 2020 m. vasario 19 d. bei 2020 m. lapkričio 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir U. P. 2020 m. lapkričio 5 d. paaiškinime.
Nuo laikinosios rūpybos nustatymo, praėjo daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį atsakovas nesistengė keisti situacijos ir pasirūpinti dukra, net ir turėdamas informaciją iš socialinių darbuotojų apie tai, kad mergaitė faktiškai liko be įstatyminio atstovo, liko abejingas ir susirūpinimo tolimesniu dukros gyvenimu neišreiškė, nei bandydamas spręsti kilusias problemas betarpiškai, nei bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas dukra nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas daugiau šešeri metai bet kokius ryšius su dukra yra nutraukęs, su ja nebendrauja, ryšio tarp tėvo ir dukros nėra, atsakovas ja nesidomi ir dukros gyvenime nedalyvauja. Atsakovas, net ir būdamas informuotas apie pradėtą procesą dėl tėvo valdžios apribojimo, žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, nei su socialiniais darbuotojais, nei su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaiką neišreiškė, atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo netinkamą tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su nepilnamete dukra būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jos auklėjime ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su dukra. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs užmegzti ryšį su dukra. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpina dukra ir nedalyvauja jos auklėjime.
Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Faktas, jog atsakovas gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo kaip tėvo, valdžią.
Ieškovė ieškiniu prašo apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu neterminuotai, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis.
Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nevykdo savo prigimtinės pareigos ja rūpintis, atsakovo ryšiai su nepilnamete dukra yra nutrūkę, atsakovas nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo tėvo valdžia į dukrą U. apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).
Ieškovė ieškiniu prašo atsakovės E. S. atžvilgiu taikyti CK 3.179 straipsnyje numatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę – atskyrimą.
Vaiko atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, minėtame straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. spalio 7 d. e3K-3-251-378/2020).
Ieškovė kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios prašoma spręsti motinos ir vaiko atskyrimo klausimą, nurodo susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių atsakovė su dukra kartu negyvena.
Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės šeima iki 2018 m. lapkričio mėnesio gyveno kitame rajone, šeimai pakeitus gyvenamą vietą ir apsigyvenus Plungės mieste, dukra U. liko gyventi buvusioje gyvenamojoje vietoje kol baigs mokslo metus pas vyresnę seserį O. P.. U. 2019 m. liepos mėnesį kelioms dienoms buvo atvykusi į Plungę pas atsakovę, tačiau po konflikto iš namų išėjo, pareigūnų nepilnametė surasta ir perduota vaiko motinai. 2019 m. rugsėjo 6 d. atvejo vadybos posėdyje priimtas sprendimas vertinti grėsmės vaikui lygį. 2019 m. lapkričio 12 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi leista paimti U. P. iš motinos E. S. Mergaitei 2019 m. lapkričio 25 d. Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, o gyvenamoji vieta – rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė ir toliau gyveno atskirai nuo atsakovės. Atsakovės šeimai nuo 2019 m. sausio 30 d. taikoma atvejo vadyba. Sudarytas pagalbos planas. Liudytojų D. S., I. K. parodymais nustatyta, kad atsakovė buvo motyvuojama atkurti santykius su dukra, tačiau pradžioje dukra nesidomėjo, nepalaikė ryšio ir su globėja, šeimoje nesugebėjo užtikrinti saugių sąlygų, todėl emocinis ryšys su dukra nutrūko, atsakovės ir dukros vykęs susitikimas 2020 m. rugsėjo mėnesį nebuvo sklandus. Paskutiniu metu situacija šeimoje keičiasi, atsakovė iš dalies priima pagalbą, tačiau dukra atsisako grįžti į atsakovės šeimą, dėl to tolimesnis bendravimas atsakovės su dukra yra nepastovus ir komplikuotas, siūlyta taikyti atskyrimą, siekiant užtikrinti vaiko interesus.
Rašytiniame 2020 m. lapkričio 5 d. paaiškinime nepilnametė nurodė, kad su mama ir tėčiu nebendrauja ir nenori gyventi pas tėvus. Tokia mergaitės nuomonė užfiksuota ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams lankant U. 2020 m. vasario 19 d. jos gyvenamojoje vietoje (2020 m. lapkričio 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu mergaitė nurodė, jog yra nusivylusi tėvais, pyksta, nenori su jais bendrauti. Pakartotinio aplankymo metu 2020 m. lapkričio 6 d. mergaitė buvo kategoriška, kalbant apie tėvus, išsakė, kad nenori su jais bendrauti, nenori ir neketina palaikyti su jais kontaktų, mamos rašytą laišką perskaitė, bet neatsakė, užblokavo mamos telefono numerį, kad mama negalėtų su ja susiekti. Vaiko aplankymo metu laikina globėja išsakė nuomonę, jog šiuo metu nemato galimybės U. grįžti į šeimą.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės ir jos dukros ilgalaikį gyvenimą atskirai lėmė susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės (vaiko motinos kitos šeimos sukūrimas, gyvenamos vietos pakeitimas), atsakovės ryšiai su nepilnamete dukra yra nutrūkę ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl nepilnametės patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su įvykiais šeimoje dėl kitų šeimos narių (patėvio) elgesio, dėl kurio galimai mergaitė atsisako grįžti į atsakovės šeimą. Nepaisant U. kategoriškumo, atsakovė nors ir nepakankamai, dėjo pastangas, kad atkurtų prarastą ryšį su dukra, rekomenduota specialistų, lankė tėvystės įgūdžių kursu. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie vis dar esantį komplikuotą vaiko santykį su motina. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms dėl ilgalaikio mamos ir dukros gyvenimo atskirai ir vaikui vengiant bendrauti su atsakove, nesant motinos ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas tol, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Atsižvelgiant į atsakovės norą atkurti ryšį su dukra, besikeičiančią situaciją atsakovės šeimoje (prasidėjusį ištuokos procesą), teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti vaiko atskyrimą, įvertinant tai, jog tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, atsakovei negalint pasirūpinti savo dukra ir siekiant užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, pagrįstas. Teismas ieškinį dėl vaiko atskyrimo tenkina.
Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovų dukra U. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją R. P., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba R. P. šeimoje prieštarautų vaiko interesams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).
Atsakovas viešai deklaravo gyvenamąją vietą užsienyje, kur galimai gauna pajamas. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Įvertinant, jog atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kas objektyviai apsunkina galimybę surinkti išsamesnius duomenis apie jo turtinę padėtį, pats elgiasi procesiškai pasyviai (įrodymų apie turtinę padėtį neteikia), teismui nebuvo ir nėra procesinių prielaidų spręsti, jog turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas nei prašo ieškovė.
Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovas dirbti negali, byloje nėra
Atsakovė yra dirbanti, jos pajamas sudaro per mėnesį gaunamas vidutinis 790 Eur atlyginimas, atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto įgijusi nėra.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 100 Eur dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas leistų užtikrinti nepilnametės tik būtinųjų poreikių užtikrinimą ir yra minimalus, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovų priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki dukros U. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).
Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 27 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas). Atsakovė turi ir kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, atsižvelgiant į turtinę padėtį nuo dalies žyminio mokesčio atleistina (CPK 83 straipsnio 3 dalis), išieškant 8 Eur žyminio mokesčio
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo rūpintojos R. P. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. P., gim. 2015 m. sausio 13 d., periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2020 m. gruodžio 7 d.
Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. P., gim. 2015 m. sausio 13 d., periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2020 m. gruodžio 7 d.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš T. P. 27 Eur (dvidešimt septynis Eur), iš E. S. 8 Eur (aštuonis Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-339-514/2021). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies E. S. atleisti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.