Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų/neveikimo, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., G. G. ir I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2021 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų/neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0031/19/00029.

5. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. skundą, sprendė, kad pareiškėjas reiškia procesinio pobūdžio prašymus vykdymo procese, kadangi faktiškai neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo, bet pateikia savarankiškus prašymus vykdymo procese: areštuoti, aprašyti ir realizuoti kilnojamąjį skolininkų turtą; išieškotojui suteikti teisę pasirinkti areštuoto kilnojamojo skolininkų turto realizavimo būdą; pateikti duomenis apie skolininkų darbo užmokestį; kreiptis į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkų turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką ir kt. Kadangi pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. skunde išdėstyti prašymai nėra skundo objektas CPK 510 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išieškotojas V. J. neskundžia jokio konkretaus veiksmo, pareiškėjas skundžia atsisakymą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, jie yra skundo objektas CPK 510 straipsnio prasme.

1.4. Teismas netinkamai taikė CPK 510, 634, 587 straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pažymėtina, kad veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.

10. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK nustato labai aiškią skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką: pirmiausia skundą apsvarsto antstolis, o tik tada, jeigu antstolis su juo nesutinka, jis perduoda pareiškėjo skundą teismui.

11. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, įstatymas numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2-3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. antstolio S. U. kontorai pateikė dokumentą, pavadintą skundu, kuriame prašė: 1) įsiskolinimo išieškojimui areštuoti, aprašyti ir realizuoti kilnojamąjį skolininkų turtą, tame tarpe automobilius Renault Kangoo, v/n (duomenys neskelbtini) Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) ir kitą naudojamą kilnojamąjį turtą, apriboti šio turto valdymo teisę; 2) įsiskolinimo išieškojimui areštuotą kilnojamąjį skolininkų turtą, tame tarpe automobilius Renault Kangoo, Opel Astra, ir kitą naudojamą kilnojamąjį turtą iš išorės pažymėti areštą rodančiu ženklu; 3) suteikti išsamią raštišką informaciją apie įsiskolinimo išieškojimui reikalingą areštuoti, aprašyti iš varžytynių parduoti kilnojamąjį skolininkų turtą, tame tarpe automobilius Renault Kangoo, Opel Astra ir kitą naudojamą kilnojamąjį turtą, atsisakymo apriboti šio turto valdymo teisę faktinį bei teisinį pagrindą; 4) išieškotojui suteikti teisę pasirinkti areštuoto kilnojamojo skolininkų turto realizavimo būdą; 5) įsiskolinimą išieškoti iš skolininkų darbo užmokesčio ar kitų pajamų; 6) pateikti duomenis apie skolininkų darbo užmokestį; 7) skolininkų pareikalauti daryti išskaitas iš jų darbo užmokesčio, išskaitas kontroliuoti; 8) kreiptis į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkų turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką. Antstolis S. U. 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-210000227 pareiškėjo V. J. skundo netenkino ir persiuntė jį teismui kartu vykdomąja byla Nr. 0034/19/00029. Šis skundas vertintinas virš nurodytų teisės normų, reglamentuojančių skundo dėl antstolio veiksmų padavimo pagrindus ir tvarką, aspektu.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2021 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų/neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0031/19/00029 CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo reiškiami prašymai vykdymo procese yra procesinio pobūdžio, taigi jie nėra skundo objektas CPK 510 straipsnio prasme. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis skundė antstolio S. U. atsisakymą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, todėl antstolio atsisakymas yra skundo objektas CPK 510 straipsnio prasme.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 30 d. dokumente, pavadintame skundu, neskundžia konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo, o tik pateikia procesinius prašymus vykdymo procese. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. dokumentas, pateiktas antstoliui, negali būti vertinamas kaip CPK 510 straipsnyje numatytas skundas dėl antstolio veiksmų, nes jame nėra nurodytas joks konkretus skundžiamas antstolio procesinis veiksmas – patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Nesutikdamas su antstolio 2021 m. vasario 3 d. priimtu patvarkymu, kuriuo netenkinti pareiškėjo procesiniai prašymai, pareiškėjas turėjo teisę jį skųsti CPK 512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jokių įrodymų, kad jis šia savo teise pasinaudojo, į bylą nėra pateikta. Pareiškėjas tik atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su antstolio atsisakymu tenkinti jo procesinius prašymus. Tuo tarpu pareiškėjo 2021 m. sausio 30 d. skunde reiškiami prašymai nelaikytini skundo objektu CPK 510 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.