- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- eAS-116-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00378-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos, Visagino skyriui, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius Bankrutuojanti UAB „PAKILIMO TAKAS“
- Trečiasis asmuo
- Ž. V., UAB „Ignalinos aerodromas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas” skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. V., uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos aerodromas“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Pakilimo takas” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą tuo atveju, jeigu jis yra praleistas; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 39FPĮ-101-(14.39.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas), 2017 m. vasario 21 d. įsakymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Nr. 39FPĮ-10-(14.39.124.) (toliau – ir 2017 m. vasario 21 d. įsakymas) bei 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 39SK-235-(14.39.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (padalijimo) būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir servitutų nustatymo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 7 d. sprendimas); 3) panaikinti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 39SS-20-(14.39.32.) (toliau – ir 2017 m. birželio 1 d. raštas) įformintą sprendimą; 4) panaikinti NŽT 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1722-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2017 m. birželio 26 d. sprendimas); 5) panaikinti NŽT 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-2629-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 27 d. sprendimas); 6) panaikinti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 39VĮ-1007-(14.39.2.) „Dėl 2011 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 39SŽN-37 nutraukimo“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymas); 7) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių atkurti iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 33,6108 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę padėtį iki jo pertvarkymo padalinimo būdu bei viešuosiuose registruose atliktus šio žemės sklypo duomenų pakeitimus grąžinti į pirminę (iki žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalinimo) buvusią) padėtį, taip pat atkurti 2011 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 39SŽN-37 galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė, jog paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus: pateikti skundžiamus aktus, patikslinti šalis, patikslinti skundo reikalavimus, sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.
Vykdydamas teismo nutartį, pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį, pateikė 2017 m. birželio 26 sprendimą, 2017 m. spalio 27 d. sprendimą, patikslino reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Pakilimo takas“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. kovo 7 d. sprendimą laikė nepaduota, skundo dalį dėl 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo, 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo, 2017 m. spalio 27 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti, termino skundui dėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymo ir 2017 m. birželio 1 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti neatnaujino ir šią skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas dėl skundžiamo 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo darė išvadą, kad šis įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. birželio 1 d. raštu įformintą sprendimą, kuriuo pateikiama informacija apie projekto rengimo eigą bei jo patvirtinimą, pareiškėjas įspėjamas dėl galimo nuomos sutarties nutraukimo, pareiškėjui nemokant žemės nuomos mokesčio, teismas sprendė, jog 2017 m. birželio 26 d. sprendimu buvo išspręstas klausimas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas dėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymo bei 2017 m. birželio 1 d. rašte įvardytų klausimų. Taigi pareiškėjas dėl nurodytų reikalavimų pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, NŽT pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir pareiškėjui atsakė skundžiamu 2017 m. birželio 26 d. sprendimu. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie 2017 m. birželio 26 d. sprendimo įteikimą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo priėmimo. Tokiu atveju terminas skundui paduoti dėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymo bei 2017 m. birželio 1 d. rašto baigėsi 2017 m. liepos 26 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis BUAB „Pakilimo takas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktus, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, privalo perduoti administratoriui <...> visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo nustatytas 15 dienų. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei ir bankroto administratoriaus paskyrimas procesine prasme reiškia tik įmonės atstovo pasikeitimą. Iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės interesus buvo įgaliotas ginti įmonės direktorius, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia savo teise aktyviai naudojosi. Bankroto bylos iškėlimas negali būti laikomas svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia įmonės interesus ginti teismine tvarka daugiau kaip 4 mėnesius. Teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo, t. y. be svarbių priežasčių, dėl ko šio termino neatnaujino ir pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti 2017 m. vasario 21 d. įsakymą bei 2017 m. birželio 1 d. raštą atsisakė priimti.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2017 m. spalio 27 d. sprendimą teismas pasisakė, jog šiuo sprendimu buvo atsisakyta pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą, skunde keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ir į juos pateikti atsakymai 2017 m. birželio 26 d. sprendime. Todėl 2017 m. spalio 27 d. sprendimas nelaikytinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu, o savarankišku sprendimu, kuris turi būti skundžiamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (NŽT) buveinė, šiuo atveju –Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2017 m. spalio 27 d. sprendimo panaikinimo.
Dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą teismas darė išvadą, jog šiuo skundo reikalavimu pareiškėjas kelia ginčą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Toks ginčas yra susijęs su žemės nuomos teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis), todėl ši skundo dalis nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka ir ją atsisakytina priimti.
Teismas sprendė, jog atsisakius priimti reikalavimus panaikinti administracinius aktus, atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas BUAB ,,Pakilimo takas” atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimus, neatnaujintas terminas skundui paduoti ir grąžintas žyminis mokestis, ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas dėl 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo pažymi, jog su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nes 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas dėl projekto rengimo, jį vertinant kartu su 2017 m. vasario 21 d. įsakymu dėl projekto patvirtinimo, pažeidžia pareiškėjo teises bei interesus, dėl ko pagrįstai dėl šių įsakymų panaikinimo, pasinaudojęs ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, pareiškėjas kreipėsi į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Pareiškėjas paaiškina, jog 2017 m. birželio 26 d. sprendimas bankroto administratoriui apskritai nebuvo perduotas kartu su kitais dokumentais 2017 m. rugpjūčio 22 d. Bankroto administratorius tik iš 2017 m. spalio 27 d. sprendimo sužinojo apie 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, kadangi tik kaip 2017 m. spalio 27 d. sprendimo priedas jis pareiškėjui buvo pateiktas 2017 m. spalio 27 d. (pridedamas 1 priedas). Be to, bankroto administratorius neturi įrodymų, jog 2017 m. birželio 26 d. sprendimas buvo tinkamai pateiktas pareiškėjui iki bankroto bylos jam iškėlimo, todėl skundą pateikdamas 2017 m. lapkričio 27 d. vieno mėnesio termino nepraleido. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir formaliai nurodė, kad pareiškėjui nepateikus duomenų apie 2017 m. birželio 26 d. sprendimo jam įteikimą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo minėto rašto priėmimo.
Pareiškėjas pažymi, kad bankroto byla pareiškėjui buvo iškelta 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d., t. y. panašiu laiku, kai buvo priimtas 2017 m. birželio 26 d. sprendimas ir nuo jo priėmimo dar nesibaigus vieno mėnesio apskundimo terminui. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, t. y. nuo 2017 m. liepos 13 d., Ž. V. neteko įgaliojimų veikti pareiškėjo vardu, taip pat teisės pareiškėjo vardu pateikti skundą dėl 2017 m. birželio 26 d. sprendimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.). Pareiškėjo vardu nuo šio momento veikti teisę ir pareigą įgijo teismo paskirtas bankroto administratorius. Pareiškėjas pažymi, jog buvęs įmonės vadovas Ž. V. tinkamai savo pareigos laiku perduoti dokumentus neįvykdė, t. y. nei per teismo nustatytą 15 dienų terminą, nei 2017 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu 2017 m. birželio 26 d. sprendimo bankroto administratoriui neperdavė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. spalio 27 d. gavęs 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, jį įvertinęs bei su juo nesutikdamas, tinkamai per 1 mėnesio terminą dėl jo pateikė teismui skundą. Bankroto administratoriaus nuomone, galimai netinkamas buvusio vadovo Ž. V. pareigų vykdymas, perduodant visus turimus dokumentus bankroto administratoriui, neturėtų būti priežastimi užkirsti kelią pareiškėjo bankroto administratoriui ginti teisme bankrutuojančios įmonės, o tuo pačiu ir jos kreditorių interesus, kas susiję ne tik su privačiais juridinio asmens interesais, tačiau ir su viešuoju interesu, kuris, kaip ne kartą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje, bankroto bylose egzistuoja.
Pareiškėjo vertinimu, iš 2017 m. rugsėjo 14 d. skundo (pridedamas 2 priedas) matyti, kad juo (bankroto administratoriui tuo metu dar nežinant apie 2017 m. birželio 26 d. sprendimą) NŽT vadovui, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, buvo skundžiami tie patys 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas, 2017 m. vasario 21 d. įsakymas, 2017 m. birželio 1 d. sprendimas bei prašoma įpareigoti atlikti veiksmus. Taigi NŽT skundas buvo paduotas ne dėl jos pačios veiksmų, o būtent kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai pagal jos kompetenciją. Dėl to šis 2017 m. spalio 27 d. sprendimas neturi būti laikomas atskiru savarankišku administraciniu aktu, kuriam būtų taikoma atskira skundimo tvarka bei atskiras teismingumas.
Be to, pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. spalio 27 d. sprendime NŽT dėstė papildomus argumentus dėl ginčo esmės, taip pat nurodė savo poziciją, kad ji nėra kompetentinga spręsti šio ginčo kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir kad su skundo reikalavimais pareiškėjas turi kreiptis tiesiogiai į teismą, su kuo pareiškėjas nesutinka ir savo argumentus išdėstė savo skunde teismui. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo įsitikinimu, skundo dalis dėl 2017 m. spalio 27 d. sprendimo turi būti nagrinėjama šioje byloje kartu su kitais pareiškėjo reikalavimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog nors ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo savo esme yra civiliniai ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau tam tikrais atvejais toks ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose. Vadovaujasi ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad iš 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo matyti, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas buvo skundžiamų administracinių aktų priėmimo pasekmė. Pareiškėjas pažymi, jog šį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ginčija ne savarankiškais pagrindais, o būtent dėl to, kad jis buvo neteisėtai atliktas neteisėtų skundžiamų sprendimų pagrindu, t. y. kaip neteisėtų veiksmų pasekmė. Pareiškėjo reikalavimo nagrinėjimas šioje byloje taip pat atitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi jo nenagrinėjant šioje byloje, pareiškėjas būtų priverstas inicijuoti atskirą civilinį procesą bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, įstatymų nustatytų procesinių terminų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).
ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).
Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą dėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymo ir 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ginčas išnagrintas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, panaikinimo padavė praleidęs terminą kreiptis į teismą.
Pareiškėjas BUAB ,,Pakilimo takas” skunde, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. birželio 26 d. sprendimo pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas skundui dėl šio sprendimo pateikti yra praleistas be svarbių priežasčių ir šią dalį skundo atsisakė priimti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad apie 2017 m. birželio 26 d. sprendimą jis sužinojo tik iš 2017 m. spalio 27 d. sprendimo, vien tai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimas negali būti savaime laikomas svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia įmonės interesus ginti teismine tvarka daugiau kaip 4 mėnesius, juo labiau, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei ir bankroto administratoriaus paskyrimas procesine prasme reiškia tik įmonės atstovo pasikeitimą, todėl terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, sąžiningai ir rūpestingai naudodamasis savo teisėmis, būdamas aktyvus, turėjo ir galėjo domėtis savo 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. skundų, apie kurių padavimą jam buvo žinoma, nagrinėjimo eiga, juo labiau, kad terminas, per kurį NŽT ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius turėjo atsakyti į pareiškėjo skundus, buvo pasibaigęs. Taigi prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2017 m. vasario 21 d. įsakymo ir 2017 m. birželio 26 d. sprendimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas svarbiomis priežastimis.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl skundžiamo 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo, kad šis įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Dėl NŽT 2017 m. spalio 27 d. sprendimo, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis nelaikytinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu, o savarankišku sprendimu, kuris turi būti skundžiamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (NŽT) buveinė, šiuo atveju – Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis).
Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas ją nagrinėti administracinio proceso tvarka. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr.T-50/2017).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas skundo reikalavimu panaikinti 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą kelia ginčą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Toks ginčas yra susijęs su žemės nuomos teisiniais santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas” atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.