- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-967-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00660-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Atsakovas
- R. A. P.
- Ieškovas
- K. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei R. A. P. dėl skolos priteisimo bei turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. A. P.: 1) 1 081 077,34 Eur sumą, kurią sudaro 860 000 Eur skola, 115 813,34 Eur sukauptos palūkanos, apskaičiuotos nuo 2014 m. gegužės 14 d. (paskolos suteikimo data) iki 2020 m. gruodžio 31 d. (ieškinio pateikimo teismui data), bei 105 264 Eur pradelstos palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. (prievolės įvykdymo data) iki 2020 m. gruodžio 31 d. (ieškinio pateikimo teismui data); 2) 2 proc. metines palūkanas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki prievolės visiško įvykdymo; 3) 0,02 proc. pradelstas palūkanas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki prievolės visiško įvykdymo už kiekvieną pradelstą dieną; 4) 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi priimtas ieškinio papildymas, kuriuo ieškovas prašė: 1) pripažinti nekilnojamąjį turtą, registruotą atsakovės R. A. P. vardu, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja ieškovo ir atsakovės nuosavybe; 2) nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrame turte yra lygios ir priteisti ieškovui ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto; 3) padalinti turtą natūra priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 258 907,27 Eur vertės nekilnojamąjį turtą; 4) padalinti turtą natūra priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise 211 467,80 Eur vertės nekilnojamąjį turtą; 5) priteisti atsakovei 23 719,73 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 6) pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – Odontologijos klinika, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė šalims bendrosios nuosavybės teise, nustatyti, kad šalių dalys šiame turte buvo lygios ir priteisti ieškovui 83 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės sumažinimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovės 47 482,38 Eur sumą iš atsakovės gauto nuomos mokesčio bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo, be procesinių prašymų (skirti ekspertizę, išreikalauti įrodymus), prašo:
2.1. pripažinti 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2-29-04-2014 negaliojančia;
2.2. jeigu teismas spręstų tenkinti (visiškai ar iš dalies) ieškovo K. S. papildomą ieškinį, atsakovė reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo:
2.2.1. pripažinti ieškovo K. S. ir atsakovės R. A. P. turtą bendrąja daline nuosavybe: butą (duomenys neskelbtini); 15 950 vnt. Matrox Holding A.G. SPF akcijų; 100 vnt. Matrox Group S.A. akcijų; 100 vnt. UAB „R. E. Experts“ akcijų; 750 vnt. UAB „Vertinimo ekspertai“ akcijų; kitų ieškovo K. S. valdomų įmonių akcijas;
2.2.2. nustatyti, kad ieškovo K. S. ir atsakovės R. A. P. dalys bendrame turte yra lygios ir priteisti atsakovei R. A. P. ½ dalį pirmiau išvardinto turto;
2.2.3. atidalinti visą atsakovei R. A. P. priklausantį turtą (tiek nurodomą ieškovo papildomame ieškinyje, tiek atsakovės priešieškinyje) iš bendrosios dalinės nuosavybės:
2.2.3.1. priteisti atsakovei R. A. P. iš ieškovo K. S. piniginę kompensaciją, lygią ½ viso šalių bendrąja daline nuosavybe pripažinto turto vertės, išmokamą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (kompensacijos dydis bus patikslintas nustačius realią turto rinkos vertę);
2.2.3.2. priteisti ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini); 565/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, 2/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 310/390 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); butą/patalpą – su rūsio patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
2.2.3.3. priteisti ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise turtą: 15 950 vnt. Matrox Holding A.G. SPF akcijų; 100 vnt. Matrox Group S.A. akcijų; 100 vnt. UAB „R. E. Experts“ akcijų; 750 vnt. UAB „Vertinimo ekspertai“ akcijų;
2.2.4. padalinti turtą natūra, priteisiant atsakovei R. A. P. ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – vandens siurblinės, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelės, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – gręžtinio šulinio, esančių (duomenys neskelbtini);
2.2.5. padalinti turtą natūra, priteisiant ieškovui K. S. ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – vandens siurblinės, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelės, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, ½ dalį kitų inžinerinių statinių – gręžtinio šulinio, esančių (duomenys neskelbtini);
2.3. iš ieškovo K. S. priteisti atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teikdama priešieškinį atsakovė preliminariai sumokėjo 825 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė nurodė, kad teikdama priešieškinį negali nustatyti tikslios reikalavimų sumos, nes reikalavimai priklausys nuo teismo ekspertizių dėl turto vertės (jei tokios bus paskirtos) rezultato, t. y. tik nustačius realią turto vertę atsakovė galės suformuluoti reikalavimą dėl konkrečios kompensacijos sumos ir atitinkamai apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 86 straipsnio 1 dalimi teismas turėtų nustatyti preliminarų žyminio mokesčio už priešieškinį dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2021 m. liepos 15 d. priešieškinio trūkumams pašalinti – papildomai sumokėti 9 183 Eur, o jeigu procesiniai dokumentai teikiami elektroniniu būdu – 6 741 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė reiškia turtinius reikalavimus: prašo pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas. Teismas sutiko su atsakove, jog nustatyti tikslią priešieškinio sumą apsunkina tai, kad nežinoma prašomo padalinti turto rinkos vertė, tikėtinai netiksli turto sudėtis, tačiau kai kurių priešieškinio reikalavimų dydis yra apibrėžtas ir į jį gali būti atsižvelgiama preliminariai nustatant priešieškinio sumą (CPK 86 straipsnis).
6. Teismas nustatė, kad paskolos pagal prašomą pripažinti negaliojančia paskolos sutartį dydis yra 860 000 Eur; pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašus žinoma nominali UAB „R. E. Experts“ akcijų ir UAB „Vertinimo ekspertai“ akcijų vertė; masinio vertinimo būdu nustatyta buto (duomenys neskelbtini), vertė. Teismo vertinimu, žinoma preliminari priešieškinio suma yra ne mažesnė kaip 878 825 Eur, todėl preliminarus mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 10 008 Eur, o teikiant dokumentus elektroniniu būdu – 7 566 Eur. Atsakovė sumokėjo 825 Eur šio mokesčio dalį, todėl teismas nustatė papildomai mokėtiną mokesčio už priešieškinį suma, kuri, priklausomai nuo procesinių dokumentų teikimo būdo, sudaro 9 183 Eur arba 6 741 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė R. A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą dėl preliminaraus žyminio mokesčio nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai apskaičiavo priešieškinio sumą (nepagrįstai priskaičiuodamas į ją visą paskolos pagal ginčijamą sutartį sumą), todėl nustatė nepagrįstai didelį preliminarų žyminio mokesčio dydį. Apskaičiuojant preliminarią ieškinio sumą priešieškinio dalyje dėl paskolos sutarties nuginčijimo, vertintina ne paskolos suma per se (liet. savaime, paprastai), o konkretus atsakovės reikalavimas ir juo siekiamas atsakovės turtinės padėties pokytis. Atsakovė priešieškiniu neginčija 860 000 Eur paskolos sumos gavimo fakto, ginčija tik patį rašytinį dokumentą – 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2-29-04-2014, nes atsakovė šio dokumento nepasirašė. Patenkinus priešieškinio reikalavimą ir ginčo paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovės teisių ir pareigų apimtis pakistų tiktai negaliojančios sutarties pagrindu priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių apimtyje (221 077,34 Eur suma). Nustatant priešieškinio sumą bei jos pagrindu apskaičiuojant žyminį mokestį, aktuali ne formali paskolos pagal ginčijamą sandorį suma, o tik ta suma, dėl kurios keliamas ginčas, atitinkamai paveiksiantis atsakovės turtinę padėtį.
7.2. Ginčas iš esmės vyksta dėl 221 077,34 Eur nepagrįstai priskaičiuotų palūkanų pagal paskolą sumos, todėl ši suma laikytina preliminaria ginčo suma ir nuo jos apskaičiuotinas preliminarus žyminis mokestis.
7.3. Teismui netinkamai apskaičiavus preliminarų žyminio mokesčio dydį (nustačius per didelę mokesčio sumą), ribojama atsakovės teisė pažeistus interesus ginti teisme.
Atsiliepimas
8. Ieškovas K. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį pakeisti, įpareigojant atsakovę R. A. P. primokėti 10 425 Eur žyminį mokestį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas neturi procesinės galimybės skųsti teismo nutartį dėl atsakovei nustatyto mokėti žyminio mokesčio, tačiau atkreipia dėmesį, kad nutartyje nurodytas per mažas primokėtino žyminio mokesčio dydis.
8.2. Atsakovė priešieškiniu siekia nuginčyti 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį, kuria jai buvo suteikta 860 000 Eur paskola, taigi ji neigia bet kokius paskolinius santykius. Siekdama negrąžinti paskolos ir susikaupusių palūkanų, atsakovė tokiu būdu gautų 1 081 077,34 Eur naudą (išvengdama piniginės tokios prievolės), vadinasi, žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 1 081 077,34 Eur sumos, o teismas neteisingai skaičiavo mokestį tik nuo paskolos sumos. Atsakovės mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 12 111 Eur, teikiant dokumentus elektronine forma – 9 083 Eur.
Šalies argumentai
8.3. Priešieškinyje atsakovė laikosi dvilypės pozicijos dėl šalių bendrai įgyto turto. Ji teigia apie buvusį šalių susitarimą, kad visas verslas priklauso ieškovui, o nekilnojamasis turtas – atsakovei, tačiau priešieškiniu prašo visą turtą pripažinti šalių bendrąja nuosavybe ir nustatyti, kad šalims priklauso po ½ turto, prašydama beveik visą turtą natūra priteisti ieškovui, o jai – piniginę kompensaciją.
8.4. Ieškovo pateiktais duomenimis visas su atsakove bendrai įgytas turtas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 470 375,07 Eur vertės; atsakovė prašo dalinti ir 26 900 Eur vertės butą, ieškovo įgytą jau šalims gyvenant skyrium. Atsakovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, t. y. įvertinus VĮ Registrų centro duomenis siekia gauti 248 637,54 Eur vertės turtą, todėl privalo sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą bent jau pagal VĮ Registrų centro duomenų fiksuotas turto vertes.
8.5. Reikšdama reikalavimą dėl akcijų pripažinimo bendrąja nuosavybe ir jų padalinimo, priteisiant ½ dalį atsakovei, atsakovė privalėjo nurodyti preliminarią tokio reikalavimo sumą ir sumokėti žyminį mokestį. Akcijų vertė preliminariai nustatoma pagal vienos akcijos nominalią vertę. Atsakovės reikalavimo dėl Matrox Holding A.G. SPF akcijų suma – 199 375 Eur, dėl Matrox Group S.A. akcijų – 15 500 Eur, dėl UAB „R. E. Experts“ akcijų – 5 000 Eur, dėl UAB „Vertinimo ekspertai“ akcijų – 375 Eur.
8.6. Atsakovė pareiškė bendros 1 549 964,88 Eur sumos priešieškinį, kurį teikiant elektronine forma žyminis mokestis sudaro 11 250 Eur, todėl atsakovė turėtų primokėti ne 6 741 Eur, o 10 425 Eur žyminio mokesčio dalį.
8.7. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį nelaikytinas teisės kreiptis į teismą apribojimu. Atsakovės turtinė padėtis yra labai gera.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti preliminariai nustatyto žyminio mokesčio trūkstamą dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Žyminio mokesčio mokėjimo institutas glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai – visuotinai pripažįstama asmens pareiga inicijuojant teisminį procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
11. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis), todėl ir žyminiu mokesčiu šis procesinis dokumentas apmokestinamas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas taisykles, t. y. atsižvelgiant tiek į reikalavimų pobūdį (turtinis, neturtinis ar fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), tiek ir į jų kiekį (CPK 80, 85 straipsniai), be kita ko, į tokią taisyklę, kad keli savarankiški reikalavimai apmokestinamu žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą, apskaičiuojamą CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo vieno iš apeliantės reikalavimų (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) sumą ir nustatė apeliantei terminą atitinkamo dydžio preliminariam žyminiam mokesčiui primokėti. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai jos reikalavimą pripažinti 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2-29-04-2014 negaliojančia įvertino pagal gautų (pervestų į sąskaitą) pinigų sumą, nes atsakovė priešieškiniu neginčija 860 000 Eur paskolos sumos gavimo fakto, ginčija tik patį rašytinį dokumentą – 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2-29-04-2014, nes šio dokumento nepasirašė. Apeliantės teigimu, patenkinus priešieškinio reikalavimą ir ginčijamą paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovės teisių ir pareigų apimtis pakistų tiktai negaliojančios sutarties pagrindu priskaičiuotų palūkanų apimtyje (221 077,34 Eur suma). Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašo priteisti iš atsakovės (apeliantės) skolą ir palūkanas pagal 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį, t. y. priteisti 860 000 Eur skolą bei 221 077,34 Eur palūkanų, iš viso 1 081 077,34 Eur sumą. Gindamasi nuo ieškinio atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnis), vėliau – pareiškė priešieškinį (CPK 143 straipsnis), prašydama pripažinti 2014 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2-29-04-2014 negaliojančiu sandoriu. Priešieškinyje atsakovė pripažįsta pinigų gavimo faktą (teigia, kad pinigai buvo pervesti į bendrą su ieškovu sąskaitą), tačiau neigia pasirašiusi paskolos sutartį, pagal kurią ji yra paskolos gavėja. Pasak atsakovės, atsižvelgiant į tai, jog paskolos davėjas (įmonė Lit Oil L.P.) paskolos suteikimo metu buvo ieškovo kontroliuojamas asmuo, toks pinigų pervedimas į ieškovo ir atsakovės sąskaitą buvo šeimyninių santykių įgyvendinimo pasekmė, ieškovui užtikrinant nekilnojamojo turto įsigijimo finansavimą.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas dėl sandorio galiojimo yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
15. Įvertinęs nurodytą reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog nežiūrint apeliantės nurodomų ginčijamo sandorio negaliojimo aplinkybių, priešieškiniu prašydama pripažinti paskolos sutartį negaliojančia atsakovė ginasi nuo ieškinio, kuriuo ieškovas, kaip reikalavimo teises pagal paskolos sutartį iš pradinio kreditoriaus (paskolos davėjo) įgijęs asmuo reikalauja iš atsakovės, kaip paskolos gavėjos, priteisti visą negrąžintą skolą ir pagal sutartį priskaičiuotas palūkanas. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, teismo sprendimu tokį sandorį pripažinus negaliojančiu, ieškovas netektų pagrindo įgyvendinti paskolos davėjo teises ir reikalauti iš atsakovės skolos bei palūkanų priteisimo, t. y. atsakovė išvengtų ne tik sutarties pagrindu priskaičiuotų palūkanų mokėjimo, bet ir prievolės grąžinti 860 000 Eur skolą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai mokėtino žyminio mokesčio dalį pagrįstai skaičiavo nuo ginčijamoje sutartyje nurodytos paskolos sumos.
16. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios reikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikrąją priešieškinio sumą nustatyti apsunkina tiksliai nežinoma prašomo padalinti turto rinkos vertė, galbūt netiksli turto sudėtis. Šioje bylos stadijoje žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, dydis nustatytas kol kas preliminariai. Žyminio mokesčio primokėjimo klausimas gali kilti visoje bylos proceso eigoje, tam yra įtvirtintas trūkumų šalinimo institutas, kartu nustatant procesinius padarinius asmeniui, jeigu teismo nurodymų, be kita ko, ir dėl žyminio mokesčio primokėjimo, yra nesilaikoma (CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 2 dalis). Žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštus reikalavimus klausimas galutinai išsprendžiamas priimant byloje baigiamąjį procesinį dokumentą (sprendimą, nutartį), kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
17. Aiškindamas CPK 313 straipsnį, kuriame įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019, kt.).
18. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, jog už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį pirmosios instancijos teismas nustatė tik preliminariai, esant įtvirtintam draudimui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį bei egzistuojant galimybei žyminio mokesčio dydžio tikslinimo klausimą spręsti bylos nagrinėjimo eigoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo atsiliepime pateikti argumentai neteikia pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminio mokesčio už priešieškinį preliminarų dydį (jį padidinant pagal ieškovo atsiliepime į skundą išdėstytus skaičiavimus).
Dėl procesinės baigties
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsakovei padavus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, joje nustatytas priešieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatomas naujas terminas priešieškinio trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei R. A. P. naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytą papildomą preliminaraus žyminio mokesčio dalį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.