Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-12 · Administracinė byla Nr. I-48-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
I-48-428/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-48-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00621-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; (S) 55.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui R. V. , jo atstovui advokatui V. M. ,

atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P. ,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. – L. V. , jos atstovei advokatei J. B. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. – L. V. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 30 095,15 Eur turtinės ir 44 000 Eur neturtinės žalos su netiesioginiais nuostoliais 77098,79 Eur atlyginimą, viso 151 193,94 Eur dėl atsakovo Lietuvos Valstybės įsipareigojimo nevykdymo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų neveikimo aktų, nesiimant atitinkamų veiksmų (III t., b.l. 170-180, 190-192).

Pareiškėjas jo atstovas advokatas prašė patikslintą skundą tenkinti priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą bei nuostolius. Pareiškėjas teismo posėdyje ir jo atstovas advokatas paaiškino, kad prašoma priteisti žala ir nuostoliai atsirado dėl pažeistos pareiškėjo teisė pirkti lengvatine (be aukciono) tvarka žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu sodų bendrijoje. Atsakovą atstovaujanti institucija nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suformuoti ir parduoti ne aukciono būdu jo faktiškai naudojamą 0,675 ha valstybinės žemės sklypą, kuriame yra dalis pareiškėjui priklausančių statinių, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu sodų bendrijoje. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teigė, jog dėl atsakovo institucijos neveikimo neturi galimybės suformuoti vientiso sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovą atstovaujančios institucijos administraciniais aktais 2014 metais nepagrįstai faktiškai pareiškėjo naudojamo 0,675 ha žemės sklypo paskirtis iš ūkio žemės pakeista į miško žemę, nesudarant pareiškėjui galimybės lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjas dėl atsakovo institucijų veiksmų ir neveikimo neteko teisės lengvatine tvarka pirkti valstybinę žemę bei teisėtai užbaigti statybą. Pareiškėjo teigimu, jam daromos žalos dėl neteisėtų aktų ir neveikimo laikotarpis apima 2011 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį, laikotarpį nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. ir nu 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. liepos 14 d. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, atsakovo veiksmais ir neveikimu paneigta pareiškėjo teisė įsigyti žemės sklypą pagal 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p. Šis aktas buvo pagrindas formuoti namų valdos sklypą, todėl pareiškėjo teisė įsigyti šį žemės sklypą lengvatine tvarka nepaneigta. Pareiškėjas pageidaujamu įsigyti 0,675 ha žemės sklypu faktiškai naudojosi, už jį mokėjo žemės nuomos mokesčius. Pareiškėjo nuomone, pagrindas formuoti 0,675 ha žemės sklypą namų valdai yra naujas statybos leidimas, išduotas 2012 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas nesutinka su miško paskirties sklypo pirkimu aukcione, nes buvo pažeista jo teisė naudotis žemės sklypu namo eksploatacijai ir užkirsta galimybė baigti namo rekonstrukciją. Atsakovui formuojant 1,75 ha ploto valstybinės žemės sklypą bei atsakovą atstovaujančios institucijos 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 14 d. įsakymais tvirtinant šio žemės sklypo suformavimą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad 0,675 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota pareiškėjui pagal įstatymą, t. y. nustatyta tvarka suteikta pareiškėjui ir naudojama kitai (ne miškų ūkio) veiklai. Būtent, šioje valstybinėje žemėje pareiškėjas prašė suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams naudoti, tačiau ne miškų ūkio veiklai. Dėl atsakovo institucijų kaltės pareiškėjas negalėjo tinkami naudotis 0,675 ha žemės sklypu, besiribojančiu su jo nuosavybės teise valdomu sodų bendrijoje esančiu žemės sklypu 0,0699 ha, kuriame yra pagrindiniai pareiškėjo statiniai. Taip pat pareiškėjas neteko teisės šį žemės sklypą suformuoti ir įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, todėl patyrė žalą ir nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,0675 ha žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu minėtu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti galiojančiu pareiškėjo ir Kauno apskrities viršininko sandorį dėl valstybinio 0,675 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. 108, esančio (duomenys neskelbtini). pirkimo ir panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 02-05-6624 dalį. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, konstatuodamas, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p (67-p) negali būti pagrindas įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn. Kauno apygardos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas sumokėjo už ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. Taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo teisės įgyti sklypą ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ pagrindu, nes ginčo sklypas pareiškėjui nebuvo suteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, esančio (duomenys neskelbtini). pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2011m. spalio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių dėl sklypo suformavimo laisvame valstybinės žemės fonde, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-2840 ,,Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės fondas, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra miško žemės sklypas ir namų valdos žemės sklypas miško paskirties žemėje negali būti projektuojamas. Pareiškėjas nei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“, nei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. SD-2840 ,,Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šie aktai yra neteisėti. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-1816 patvirtino Panevėžiuko kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 ,,Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ 2.2 punktu patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kuriame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 nurodytas suformuotas ir patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurio dalį patenka pareiškėjo pageidaujamas įsigyto patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. parengtą, pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės ir miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte Nacionalinė žemės tarnyba nurodyta, kaip 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (į jį patenka 0,675 ha žemės plotas, kuriuo pareiškėjas teigia naudojasi jau daug metų ir žemės dalį nori įsigyti lengvatine tvarka) patikėtinis. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2014 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-2986, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 ,,Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 ,,Dėl Panėvežiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui, prilygintame plane, sąrašo patvirtinimo“ teisėtumas buvo tikrinamas teismuose ir visi šie aktai nebuvo panaikinti, todėl yra teisėti ir galiojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017). Nors valstybės pareigūnų veiksmai sprendžiant pareiškėjo teisių į valstybinės žemės plotą, kuris yra šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo vertinami teismuose, ir šioje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tos pačios aplinkybės nebegalėtų būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusius teismo sprendimus (Kauno apygardos administracinio teismo 2016-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-31 nutartimi Nr. A-1171-492/2017. Atsakovo institucijos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neprivalo atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar veiksmų, atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. – L. V. ir jos atstovė advokatė prašė pareiškėjo skundą tenkinti bei paaiškino, jog atsakovas nesudarė pareiškėjui galimybės įsigyti jo pageidaujamą ir naudojamą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti, besiribojantį su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčo dalykas yra dėl turtinės ir neturtinės žalos bei nuostolių atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

Pareiškėjo teigimu, skunde nurodytą žalą jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. liepos 14 d., t. y. pareiškėjo 2017 m. lapkričio 27 d. patikslintame skunde nurodytas laikotarpis apima 2011 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį, laikotarpį nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. ir nu 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. liepos 14 d. Žalą pareiškėjas patyrė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir taip pat NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo), priimant neteisėtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisę lengvatine tvarka be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodų bendrijoje, dalį, kuri reikalinga pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kiemo statinių eksploatacijai.

Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjo pageidaujamas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti 0,675 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0699 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 73).

Pareiškėjas 0,0699 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo1994 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. AP-P52/94-1124 pagrindu (I t., b. l.72, 98). 2009 m. kovo 20 d. buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai nustatantys šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (I t., b.l. 54, 77, 79, 80, 86-99). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“ patikslinto šio žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis pagal žemės sklypo 2009-03-20 atliktus kadastrinius matavimus ir 2009 m. kovo 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėto įsakymo priede buvo nurodytas šio žemės sklypo bendras plotas – 0,0699 ha, iš jų – 0,0443 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,0256 užstatyta teritorija (I t., b. l. 67–68). Pareiškėjas sutiko su 0,0699 ha žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir tai patvirtina 2008 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. 108 (I t., b.l. 92). Minėtame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai - gyvenamasis namas bei kiemo (drenažo šulinys, šulinys, lauko tualetai bei tvora) (I t., b. l. 30–31).

Taigi, nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“ nepagrįstai sumažino pareiškėjo 0,0699 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakydamas suformuoti vieną bendrą žemės sklypą, sujungiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį 0,0699 ha žemės sklypą su besiribojančiu 0,675 ha žemės sklypu laisvoje valstybinėje žemėje. Pažymėtina, kad nurodytu įsakymu buvo patikslintos pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio 0,0699 ha žemės sklypo preliminarios ribos, atliekant kadastrinius matavimus pagal žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“ nebuvo sprendžiamas dėl žemės sklypų, t. y. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,0699 ha žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, (duomenys neskelbtini)., ir pareiškėjo pageidaujamo greta besiribojančio 0,675 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., sujungimo klausimas.

Taip pat byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog pareiškėjas teisėtai naudojasi besiribojančiu 0,675 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), esančiu prie jam nuosavybės teise priklausančio 0,0699 ha žemės sklypo, sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtino, jog Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p (I t., b. l. 44) pareiškėjui buvo skirtas prie jo turimo sodininkų bendrijoje „Lazdynas“ esančio žemės sklypo Nr. 108, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis laisvos 0,675 ha žemės sklypas. Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas besiribojantis 0,675 ha žemės sklypas buvo panaikintas Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-440/2001 panaikino Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkį Nr. 43-p, nustatęs, jog šio potvarkio priėmimo metu galiojusios teisės normos nenumatė apylinkės viršaičiui teisės panaikinti apylinkės tarybos potvarkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 konstatavo, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, esančio žemės sklypo Nr. 108, (duomenys neskelbtini), statomo sodo namelio pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl ginčo valstybinės žemės įsigijimo, nes ši žemė priskirta laisvos žemės fondui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. rašto Nr. BFSŽ - 10 duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2003–2013 metais buvo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas, mokėjo už 0,675 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 39). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 17 d. raštu išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyrių dėl žemės nuomos mokesčio mokėtojų sąrašų patikslinimo ir pinigų grąžinimo (II t., b.l. 41). Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, vertindamas apeliacine tvarka Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą civilinėje byloje Nr. 2-742-08/2004, nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 23 d. sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas sumokėjo už 0,675 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., įsigijimą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina.

Nurodyti duomenis leidžia teigti, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi 0,675 ha žemės sklypu. Pareiškėjo mokėtas žemės nuomos mokestis nesuteikė pareiškėjui teisės įsigyti lengvatinėmis sąlygomis asmeninės nuosavybės teise besiribojantį žemės sklypą. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėto žemės suteikimo jokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali atsirasti ir būti pagrindas įsigyti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis.

Nors pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 72-p (67-p) pagrindu įgijęs teisę naudotis 0,675 ha žemės sklypu prie pareiškėjo sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, esančio žemės sklypo Nr. 108, tačiau pareiškėjas negali turėti naudos iš neteisėto Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 72-p (67-p). Taip pat tai reiškia, kad neturi teisės neteisėtai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, suteikto 0,675 ha žemės sklypo įgyti nuosavybėn ar kitaip juo disponuoti. Vienintelis pareiškėjo teisių gynimo būdas galėtų būti CK 6.271 straipsnyje numatytos žalos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimas, tačiau tam turi būti nustatyta viešosios atsakomybės sąlygų visuma: neteisėta pareigūnų veika, t. y. netinkamas pareigų atlikimas ar jų visiškas neatlikimas, žala (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybė negalima.

Pareiškėjas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, padarytos būtent Kauno rajono savivaldybės neteisėtais aktais, t. y.: Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p (67-p) ir Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p, kreipėsi 2013 m. birželio 19 d. į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-02-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-964-644/2014 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi konstatavo, jog pareiškėjas į teismą dėl žalos priteisimo kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.) ir teismas nenustatė svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1695/2014 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. I-964-644/2014. Taigi, minėtų teismų sprendimais nustatyta, jog pareiškėjas prarado teisę kreiptis į teismą dėl Kauno rajono savivaldybės 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p (67-p) ir 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p jam padarytos žalos atlyginimo, praleidęs ieškinio senatį.

Pareiškėjas dar 2006 m. birželio 20 d. KAVA Žemės tvarkymo departamento raštu Nr. 11-2V-21-581 buvo informuotas (I t., b. l. 39), kad 0,675 ha žemės plotas besiribojantis su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu sodininkų bendrijoje „Lazdynas“, yra miškų ūkio paskirties, todėl tokia žemė pareiškėjui negali būti parduodama nei pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles.

Taigi, pareiškėjui dar 2006 metais buvo žinomos aplinkybės, kad žemės sklypas, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvame valstybinės žemės fonde yra miško žemės sklypas, todėl namų valdos žemės sklypas miško paskirties žemėje negali būti projektuojamas. Pareiškėjas 2011 m. spalio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių dėl sklypo suformavimo laisvame valstybinės žemės fonde, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-2840 ,,Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės fondas, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra miško žemės sklypas ir namų valdos žemės sklypas miško paskirties žemėje negali būti projektuojamas.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-1816 patvirtino Panevėžiuko kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės sklypas , į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 ,,Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ patvirtintas nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis, kurio laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 patvirtino pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės ir miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte Nacionalinė žemės tarnyba nurodyta, kaip 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (į kurį pateko 0,675 ha žemės plotas, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis naudojasi jau daug metų) patikėtinis.

Pareiškėjas minėtą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2014 m. lapkričio 26 d.sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2986, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 ,,Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 ,,Dėl Panėvežiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui, prilyginame plane, sąrašo patvirtinimo“ apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti pirmiau minėtus pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 konstatavo, jog pareiškėjo pageidaujamas 0,675 ha žemės sklypo plotas teisėtai įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, nes jis pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas nebuvo. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka numatytų atvejų, kai valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir parduodami be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 5 dalis), todėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą, R. V. naudotą žemę 0,675 ha sujungiant su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)sodybai suformuoti, netenkino. Be to, teismas konstatavo, jog pareiškėjo pageidaujamame 0,675 ha žemės sklype nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių.

NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu, pareiškėjas buvo informuotas, kad jam suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas patvirtintas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 ,,Dėl Panėvežiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui, prilyginame plane, sąrašo patvirtinimo“, miško žemės sklypo projektinis Nr. 858 bus parduodamas aukcione, pagal Miškų aukcionų taisyklių nustatytą tvarką (II t., b. l. 41).

Taigi, nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmai (neveikimas), sprendžiant pareiškėjo teisę išsinuomoti ar be aukciono pirkti 0,675 ha valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0694 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti kaip tinkami pirmiau minėtų teismų sprendimuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamojoje administracinėje byloje teismų sprendimais nustatytos tas pačios aplinkybės negalėtų būti vertintinos kitaip. Taigi, pirmiau minėtų teismų sprendimais nustatytos aplinkybės neturi būti nustatinėjamos iš naujo ir jos negali būti vertinamos kitaip, negu buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 dalyvaujant toms pačioms šalims, kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

Nurodytos aplinkybės reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis 0,675 ha žemės sklypu besiribojančiu su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0699 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį 0,675 ha dydžio valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar be aukciono pirkti.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pareiškėjas nebuvo teisėtu žemės naudotoju ir neturėjo teisės įgyti sklypą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, nes ginčo sklypas, kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005, pareiškėjui nebuvo teisėtai suteiktas.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Nurodytos teisės aktu nuostatos reiškia, jog valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami būtini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, laikantis nustatytos eilės. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis tik teisėtai pastatyto gyvenamojo namo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto sklypui formuoti.

Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 konstatavo, jog statiniai ir įrenginiai patenka į pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomo 0,0699 ha žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, ir nepatenka į besiropojančią 0,675 ha žemės sklypo teritoriją, todėl ginčo 0,675 ha žemės sklypas turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį nėra būtinas. Ginčo 0,675 ha žemės sklypas teisėtai ir pagrįstai įtrauktas į žemėtvarkos projektu suformuotą 1,75 miško paskirties žemės sklypą privatizavimui aukcione.

Minėto teismo sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti ar išsinuomoti 0,675 ha žemės sklypas neturėjo būti formuojamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais eksploatacijai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 pažymėjo, jog pareiškėjo naudojami statiniai yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje, teismo vertinimu, konstatuotina, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), priimdamas administracinius sprendimus pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais laikotarpiais nuo 2011m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. liepos 14 d., taip pat nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų neparduodamas pareiškėjui lengvatine tvarka (ne aukcione) pareiškėjo pageidaujamo 0,675 ha žemės sklypo. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismas nustatė, jog atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nepadarė jokių procedūrinių ir materialios teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

CK 6.271 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. esminė sąlyga viešajai atsakomybei atsirasti, taip pat ir kitos išvardintos viešosios atsakomybės sąlygos - žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, sąlygojančios turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Medvedevienė