Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. V., jo atstovui advokatui V. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N.P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kauno rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. V. patikslintą skundą (t. 3 b. l. 153-161), kuris teismo 2016-02-29 nutartimi priimtas dalyje (t. 3 b. l. 162-165), palaikė ir prašė: 1) panaikinti paskutinį viešą administracinį neteisėtą atsakovo NŽT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SS-(3.5)-2986 priimtą ne ginčo tvarka, kuris paliko galioti akto neteisėtą dalį 2014 m. birželio 9 d. paskutinį patvirtintą sąrašo pretendentų dalyje dėl laisvos žemės fondo plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukiant pareiškėjo R. V. į pretendentų sąrašą patvirtinimo pagrindą miško žemės sklypui sodybos žemei privatizuoti; 2) panaikinti paskutinio atsakovo atstovo viešo administracinio, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo, akto neteisėtą dalį 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ dėl laisvos žemės fondo panaikinant patvirtinto sąrašo pretendentą (duomenys neskelbtini) dalyje iš sąrašo dėl plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) miško paskirties l,75 ha miško žemės privatizavimui aukcione, asmeninio ūkio teritorijoje nustatytame LŽF plote dėl įtraukimo pareiškėją R. V. į pretendentų sąrašą, pagrindą privatizuoti žemės sklypą sodybai vietoj pretendento (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti viešo administracinio akto neteisėtą dalį atsakovo atstovo NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl (duomenys neskelbtini) vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo“ 2 p. - miškų ūkio paskirties valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.75 ha ploto (duomenys neskelbtini) pretendentui (duomenys neskelbtini) parduoti aukcione; 4) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių per protingą terminą nuo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą R. V. sodybai tikslinti laisvo fondo Nr. (duomenys neskelbtini) l,75 ha sklypo plotą ir formuoti nesumažintą sodybos plotą pagal įstatymą (su naudota žeme 0,675 ha) sujungiant su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo prašymą adresu (duomenys neskelbtini), namo savininkui R. V. gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1986-88, inv. (duomenys neskelbtini)) 330,9 kv. m. ploto, sodybai suformuoti.

Pareiškėjas R. V., kaip aplinkinio žemės sklypo savininkas pagal LRV 2011-11-16 nutarimo 5 p. yra pretendentu pirkti 1,75 ha (su naudota 0,675 ha ploto) miškų ūkio paskirties žemę, kaip gyvenamą teritoriją suformavus pagal žemėtvarkos projekto papildymą 2006-02-28, tačiau NŽT Kauno r. skyriaus iš esmės neteisėtų 2014-06-09 ir 2014-07-14 įsakymų dalimis, jose nurodant, kad „pretendentas - (duomenys neskelbtini)“ ir „sklypo plotas - 1,75 ha“, yra ne tik pašalintas iš pretendentų sąrašo, bet ir panaikinta jo pirmumo teisė gauti sodybai žemę be aukciono vadovaujantis LRV 2011-11-16 nutarimo Nr. 1348 5 ir 6 punktų nuostatomis. Taip yra dėl to, kad besiribojantis su privačia pareiškėjo žeme valstybinės žemės sklypas, ant kurio pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, viršija 1 ha dydį.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškėjo skundą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) 2014-06-09 įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 ir (duomenys neskelbtini) 2014-07-14 įsakymo Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą (t. 3, b. l. 170-177) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2014-06-09 įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 teismui su kopija ir pareiškėjui buvo pateiktas 2015-04-24, NŽT Kauno rajono skyriaus 2014-07-14 įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 pareiškėjui buvo įteiktas 2014-09-03 vykusio teismo posėdžio metu administracinėje byloje Nr. Iv-2880-554/2014. Pareiškėjas šį įsakymą apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, kur sprendimas buvo priimtas 2014-11-26. Taigi, dėl 2015-12-28 patikslintu skundu skundžiamo NŽT Kauno rajono skyriaus 2014-06-09 įsakymo ir 2015-04-02 skundu skundžiamo NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-07-14 įsakymo panaikinimo, pareiškėjas kreipėsi praleidus ABTĮ įtvirtintus skundo padavimo terminus ir nenurodo objektyvių kliūčių, kurios pareiškėjui trukdė realizuoti savo teises per ABTĮ nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl šių įsakymų apskundimo.

Atsakovė taip pat akcentavo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2012-11-26 leidimu statyti naują statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Statybos leidimas) leido pareiškėjui statyti naują statinį – statinio paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija - neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-11-26 Statybos leidimu pareiškėjui suteikta teisė įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai, kad NŽT pažeidė pareiškėjo teisę privatizuoti žemės sklypą sodybai ne aukciono tvarka, neįtraukdama pretendentų sąrašą rekonstrukcijos užbaigimui, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Dėl įpareigojimo NŽT inicijuoti pagal žemėtvarkos projekto papildymą R. V. sodybai tikslinti laisvo fondo Nr. (duomenys neskelbtini) 1,75 ha sklypo plotą ir formuoti nesumažintą sodybos plotą pagal įstatymą (su naudota žeme 0,675 ha) sujungiant su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo prašymą adresu (duomenys neskelbtini), namo savininkui R. V. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1986-88, inv. (duomenys neskelbtini)) 330,9 kv.m ploto sodybai suformuoti, atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2005-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 konstatavus, jog 1991-12-23 (duomenys neskelbtini) viršaičio potvarkis Nr. 72-p (67-p), kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo be aukciono įgyti iš valstybės 0,675 ha žemės sklypo, kuris, anot pareiškėjo, yra reikalingas gyvenamajam namui ir kiemo įrenginiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014-06-09 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“ (toliau ir – NŽT Kauno skyriaus 2014-06-09 įsakymas) 2.2 p. ir 2.3 p. patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kurio laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 1,75 ha žemės plotas bei pretendentų, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, sąrašą, kurio 7 punkte pretendentu į 1,75 ha sklypą nurodyta (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 19-24). (duomenys neskelbtini) 2014-07-14 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl (duomenys neskelbtini) vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo“ (toliau ir – NŽT Kauno skyriaus 2014-07-14 įsakymas) patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. parengtą, pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte įrašyta pretendentė (duomenys neskelbtini) gauti 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) nurodyta minėto sklypo patikėtine (t. 1, b. l. 14,15). Pažymėtina, kad į skundžiamuose įsakymuose minimą 1,75 ha žemės sklypą patenka 0,675 ha žemės plotas (toliau ir – ginčo žemės sklypas), kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, jis naudojasi jau daug metų. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2014-07-14 NŽT Kauno skyriaus įsakymu, jį išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2014-11-26 sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė (t. 1, b. l. 11-13).

Atsakovė prašė skundą dalyje dėl NŽT Kauno skyriaus 2014-06-09 įsakymo ir NŽT Kauno skyriaus 2014-07-14 įsakymo panaikinimo nutraukti, nes pareiškėjas dėl jų panaikinimo kreipėsi praleidus ABTĮ įtvirtintus skundo padavimo terminus ir nenurodė objektyvių kliūčių, kurios pareiškėjui trukdė realizuoti savo teises per ABTĮ nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl šių įsakymų apskundimo.

Dėl NŽT Kauno skyriaus 2014-07-14 įsakymo apskundimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu 2014-07-14 įsakymu, jį apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014-11-26 sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu ir nepraleisdamas ABTĮ 32 str. 1 d. numatyto 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos termino, 2014-12-01 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl NŽT Kauno skyriaus 2014-07-14 įsakymo bei NŽT 2014-11-26 sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-2986 panaikinimo (t. 1 b. l. 2-7), todėl atsakovės argumentai, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti NŽT Kauno skyriaus 2014-07-14 įsakymą, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl NŽT Kauno skyriaus 2014-06-09 įsakymo apskundimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-06-09 įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 teismui su kopija ir pareiškėjui buvo pateiktas 2015-04-24 (t. 2 b. l. 2-24), o pareiškėjas jį apskundė tik 2015-12-14 (t. 3 b. l. 35-40), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytus skundo padavimo administraciniam teismui terminus.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pirminiu 2014-12-01 skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti ir pakeisti 2014-07-14 bei 2014-11-26 atsakovės priimtus administracinius aktus (t. 1 b. l. 2-7). Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, pareiškėjui 2014-12-08 nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Vėliau pareiškėjas ne vieną kartą tikslino skundo reikalavimus, kurių visų esmė buvo ta, kad jis nesutiko su atsakovės sprendimais patvirtinti 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, įtraukiant į jį, pareiškėjo manymu, jo naudotą ir išsinuomotą 6750 kv. m. žemės sklypą.

Akivaizdu, kad tiek pareiškėjo pirminis 2014-12-01 skundas, tiek ir vėlesni patikslinti skundai yra grindžiami tuo, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės sprendimais, kuriais buvo suformuotas 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas bei patvirtintas pretendentų į jį sąrašas. Pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir nors pareiškėjas kreipdamasis į teismą pirminiuose skunduose reikalavimus formulavo ne visiškai tiksliai ir NŽT Kauno skyriaus 2014-06-09 įsakymo neginčijo, tačiau akivaizdu, kad jis aktyviai ir efektyviai ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms apginti kreipdamasis į teismą, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netiksliai formulavo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisme gautų visų skundų (viso gauta 18 skundų, jo tikslinimų, patikslinimų ir pan.) turinį, paaiškinimus duotus teismo posėdžių metu, ir vertina, kaip pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Įvertinus aukščiau išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą dėl skundžiamo akto panaikinimo tenkintinas ir skundo padavimo teismui terminas dėl NŽT Kauno skyriaus 2014-06-09 įsakymo panaikinimo pareiškėjui atnaujinamas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Pareiškėjas nors ir ne visai tiksliai formuluoja skundo reikalavimus bei pagrindą, tačiau jo esmė aiški, R. V., prašo panaikinti 2014-06-09, 2014-07-14 įsakymus bei 2014-11-26 sprendimą, nes atsakovė skundžiamuose aktuose nurodydama, jog pretendentas - (duomenys neskelbtini) ir sklypo plotas - 1,75 ha, pašalino Pareiškėją iš pretendentų sąrašo, panaikino jo pirmumo teisę pirkti ginčo žemę be aukciono vadovaujantis LRV 2011-11-16 nutarimo 5 ir 6 punktų nuostatomis. Be to, į 2014-06-09 ir 2014-07-14 įsakymais patvirtintą 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą įtraukus pareiškėjo naudotą ir išsinuomotą 6750 kv. m. žemės sklypą, jo sodybos plotas sumažėjo iki 0,0699 ha. Pareiškėjas nurodo, kad formuojant ginčijamą 1,75 ha ploto valstybinės žemės sklypą ir skundžiamais 2014-06-09 ir 2014-07-14 įsakymais tvirtinat šį sklypą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad 0,675 ha ploto šio sklypo dalis jam yra išnuomota, pagal įstatymą, t. y. nustatyta tvarka suteikta pareiškėjui ir naudojama kitai (ne miškų ūkio) veiklai, bei, kad šioje valstybinėje žemėje pareiškėjas prašo suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, kurio reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas nesutinka su miško paskirties sklypo suformavimu pirkimui aukcione, nes ši administracinė procedūra, atlikta pažeidžiant pareiškėjo R. V. teises, užkirto kelią pareiškėjui baigti nuosavo namo rekonstrukciją nukeliamai namų valdai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. yra nurodyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Valstybinės žemės pardavimą reglamentuoja tiek bendros, tiek specialiosios teisės normos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir - Žemės įstatymas) 5 str. 2 d. nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žemės įstatymo 9 str. 6 d. ir 10 str. 5 d. įtvirtinti atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir parduodami be aukciono.

Teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar pareiškėjo nurodamas 0,675 ha žemės sklypo plotas (ginčo žemės sklypas) galėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, kaip sklypas, kuris, Pareiškėjo teigimu, jam buvo išnuomotas ir jo valdomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų (išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus) apie tai, kad pareiškėjui ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas ar kitaip perduotas valdyti, naudoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498, konstatavo, jog pagal (duomenys neskelbtini) viršaičio 1991-12-23 potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, po šio galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, pareiškėjui turėjo tapti žinoma ir aišku, kad 1991-12-23 potvarkio Nr. 72-p pagrindu jis ginčo žemės sklypo nuosavybėn neįgys. Kaip minėta, kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas ginčo žemės sklypas nėra, pareiškėjas ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų neturi (pastatai pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 699 m² žemės sklype, t. 1 b. l. 50,102-104, t. 2 b. l. 36), todėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl jo teisių pažeidimo žemės reformos procese yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą.

Pareiškėjo teiginiai, kad NŽT pažeidžia Lietuvos Respublikos 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teises turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 1 ir 2 str. reikalavimus yra nepagrįsti. Šio įstatymo 1 str. nustatyta, kad savininkai kaimo vietovėje prie jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) esančiais Lietuvos Respublikos žemės kodekso nustatytų dydžių sodybiniais sklypais, bet ne mažesniais kaip faktiškai sodybos užimama teritorija, naudojasi neterminuotai. Įstatymo 2 str. numato, kad sodybinis sklypas prie savininkams kaimo vietovėje priklausančių namų (sodybų) gali būti valstybės paimamas tik jį skiriant valstybės ar visuomenės reikalams. Šiuo atveju sodybos savininkas pasirinktinai turi teisę: 1) gauti kompensaciją pagal realias kainas pinigais; 2) pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas savo lėšomis ir jėgomis, jeigu yra techninės galimybės, perkeltų ar perstatytų sodybos statinius į kitą savininkui skirtą sodybinį sklypą; 3) nesant techninių galimybių perkelti arba perstatyti sodybos statinius, pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas pastatytų gyvenamąjį namą ir kitus statinius pagal analogišką projektą kitame savininkui skirtame sodybiniame sklype. Lietuvos Respublikos 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806, kurį pareiškėjas nurodo patikslintame skunde, priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos žemės kodeksas, kuris reguliavo žemės santykius. Lietuvos Respublikos žemės kodekso 122 str. nustatė, kad kaimo gyvenamųjų vietovių ribose apylinkės Liaudies deputatų taryba kontroliuoja visų žemės sklypų suteikimą ir priima sprendimus suteikti žemės sklypus iš žemės, nepriklausančios kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių žemėnaudai. Remiantis šia nuostata, pareiškėjas, teikdamas, kad ginčo atveju jo atžvilgiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teises turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 1 str., turėtų atitikti teisėto ginčo žemės ploto naudotojo sąvoką. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 d. nurodyta, kad žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Ginčo žemės sklypas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas nebuvo, pareiškėjas ginčo plote nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų neturi, todėl patikslintame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teises turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 1 ir 2 str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-13 nutarimo Nr. 1278 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 p. nustatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus, miškų ūkio paskirties žemei priskiriamas mišku apaugęs plotas ir neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, išskyrus tuos atvejus, kai: 5.1. žemės sklypas nustatytąja tvarka suteiktas ir naudojamas kitai (ne miškų ūkio) veiklai; 5.2. toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas nebuvo ir ginčo plote nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, pareiškėjo teiginiai, kad NŽT pažeidžia minėto nutarimo 5.1. ir 5.2 p. nuostatas, yra nepagrįsti.

Pareiškėjo patikslinto skundo teiginiai, kad atsakovė skundžiamais sprendimais užkirto kelią pareiškėjui baigti nuosavo namo rekonstrukciją yra visiškai nepagrįsti. Kauno rajono savivaldybės administracija 2012-11-26 leidimu statyti naują statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir -Statybos leidimas) leido pareiškėjui statyti naują statinį - statinio paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija - (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 27). Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui 1994-12-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 2 b. l. 39). Vadinasi, atsakovės priimti skundžiami sprendimai neturi jokios įtakos pareiškėjui baigti nuosavo namo rekonstrukciją, nes Statybos leidimu leista statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklype, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo nurodamas 0,675 ha žemės sklypo plotas (ginčo žemės sklypas) galėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, nes jis pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas nebuvo ir ginčo plote nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, todėl NŽT priimti skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija dėl išdėstytų motyvų ir įvertinusi tai, kad pareiškėjas neatitinka numatytų atvejų, kai valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir parduodami be aukciono (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. ir 10 str. 5 d.), sprendžia, kad ir kitas pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą R. V. sodybai tikslinti laisvo fondo l,75 ha sklypo plotą ir formuoti nesumažintą sodybos plotą - naudotą žemę 0,675 ha sujungiant su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), sodybai suformuoti, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 3 d., 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atnaujinti pareiškėjui R. V. skundo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ panaikinimo, padavimo teismui terminą.

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.