Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1599-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
2S-1599-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10610-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
D. P.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1599-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10610-2014-4Procesinio sprendimo kategorija:122.2; 122.4;129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. P..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2014-02-17 patvarkymą dėl turto arešto akto panaikinimo, reg. Nr. 13-203257, įpareigoti antstolę panaikinti areštą nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), apsiriboti areštu automobiliui, vertybiniams popieriams, įkeitimu lėšų, po varžytinių žemės sklypo vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03176 bei piniginėmis lėšomis, esančiomis pas kitus asmenis, kurios išieškomos pas antstolę B. P., antstolį D. B., antstolę T. G., jeigu antstolė atsiskys vykdyti pirmą punktą, įpareigoti panaikinti 2013-07-22 patvarkymą Nr. 13-15 1109 ir įpareigoti automobilio saugotoją nedelsiant grąžinti automobilį. Nurodė, kad jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi buvo pritaikytas areštas 58 374, 48 Lt sumai; arešto mastas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi sumažintas iki 20 460 Lt. Teigė, jog užuot areštavusi jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolė pirmiausiai turėjo areštuoti pinigines lėšas, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą (automobilį Honda Civic (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.)). Nurodė, kad tokie antstolės veiksmai pažeidžia CPK 664 straipsnį.

Antstolė 2014-03-26 patvarkymu su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį teismui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1773-577/2013 nurodė, jog antstolė turi areštuoti skolininkui A. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai- pinigines lėšas, esančias pas atsakovą B. A. ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti tik su kreditoriumi D. P.. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/03835 (arešto mastas 20 460 Lt) laikinosios apsaugos priemonės užtikrintos aprašant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą ((duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis buto/patalpos vertė yra ~ 5500 Lt, o žemės sklypo - 15000 Lt. Dėl pareiškėjo nurodytos, jo teigimu, jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Honda Civic (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.) pažymėjo, kad išieškotojas D. P. pateikė šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog būtent pastarasis yra minėto turto savininkas, tuo tarpu siekiant įkainoti skolininkui priklausančias jo turimų bendrovių UAB „Laisvės sala“ ir UAB „Pawnshop“ akcijas prireiktų atlikti ekspertizę ir vykdymo procesas nepagrįstai užsitęstų. Antstolė atmetė pareiškėjo argumentus dėl lėšų gautų vykdant išieškojimus jo naudai nukreipimo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, kadangi nurodė, jog šiuo metu pareiškėjo iš skolininkės J. J. mėnesinės išskaitos 125, 56 Lt sumai išieškotojo šioje vykdomojoje byloje interesų neužtikrintų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/03835 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutartį Nr. 2-18890-541/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. B., jo turtui, D. P. 58 374,48 Lt trečios eilės reikalavimui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi turto arešto mastas A. B. atžvilgiu sumažintas iki 20 460 Lt. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintos aprašant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą ((duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis buto/patalpos vertė yra ~ 5500 Lt, o žemės sklypo - 15000 Lt. Pirmos instancijos teismas pritarė antstolės argumentams, kurių pagrindu pareiškėjo skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nenurodė jokių savo argumentų, tik pakartojo antstolės patvarkyme nurodytą poziciją. Teigia, kad pirmos instancijos išvada dėl automobilio Honda Civic yra nepagrįsta. Nurodo, kad išieškotojo D. P. pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl yra negaliojanti. Teigia, kad 2010 m. pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo minėtą automobilį ir pardavėjo T. M., šis sandoris buvo įregistruotas VĮ „Regitra“, todėl esant situacijai, kuomet keli asmenys įgyja tą patį daiktą, savininku tampa tas, kuris pirmas įregistruoja savo nuosavybės teises į jį. Nesutinka su pirmos instancijos teismo nurodyta aplinkybe, jog išieškojimas iš jo skolininko A. M. yra sustabdytas, pastarajam mirus ir esant nesudarytam paveldėjimo teisės liudijimui. Teigia, kad 2014 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-10810-599/2014 skolininkas A. M. buvo pakeistas skolininke L. M.. Nurodo, kad antstolė patvarkymu priėmė sprendimą įvertinti skolininkei priklausančius du butus, siekiant skelbti turto pardavimą iš varžytinių. Teigia, jog nėra jokių kliūčių išieškoti jo naudai 130 000 Lt, todėl taikytina CPK 663 straipsnio 1 dalis, nes skolą iš jo galima išieškoti per šešis mėnesius, jeigu antstolė imtųsi priemonių ir paskelbtų jo, kaip išieškotojo, naudai skolininkės L. M. varžytines ir jas įvykdys per šešis mėnesius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo nenagrinėti skolininko A. B. atskirojo skundo, nes neliko skolininko atskirajame skunde suformuluoto ginčo objekto; jei teismas nuspręs skolininko atskirąjį skundą nagrinėti, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolės priverstinės vykdymo priemonės skolininko atžvilgiu buvo pagrįstos bei taikomos teisėtai. Teigia, jog skolininko naudai mokėtinos lėšos, t.y. jam kaip išieškotojui pervedamos išieškotos lėšos, yra minimalios, todėl nukreipus išieškojimą tik į pinigines lėšas būtų pažeisti išieškotojų interesai. Skolininkas neturėjo galimybės padengti turimų įsiskolinimų per 6 mėnesių terminą, išieškojimai skolininko atžvilgiu galėjo trukti neribotą laiką. Pažymi, jog skolininko nurodytos piniginės lėšos bei akcijos, iš kurių, jo teigimu, turėtų būti vykdomas išieškojimas, neatitiko likvidaus turto sąvokos. Atkreipia dėmesį, kad skolininkas savo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties kelia klausimus, kurie iš esmės teismo jau yra išspręsti skolininkui 2013-07-30 apskundus pirminius antstolės veiksmus. Nurodo, kad išieškojimas skolininko naudai iš A. M. buvo sustabdytas skolininkui mirus. 2014-05-28 mirusiojo teisių perėmėja vykdomojoje byloje Nr.0171/10/13001/V į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 50 000 Lt. Minėtos lėšos 2014-06-06 patvarkymu buvo paskirstytos skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose ir panaikintos visos taikytos priverstinio vykdymo priemonės vykdomojoje byloje Nr.0171/13/03176. Anot antstolės, skolininko atskirasis skundas turėtų būti nenagrinėtinas, nes neliko skolininko atskirajame skunde suformuluoto ginčo objekto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0017/13/03835 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18890-541/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. B. turtui, išieškotojo D. P. trečios eilės reikalavimui užtikrinti; arešto mastas – 20 460 Lt; laikinosios apsaugos priemonės įgyvendintos aprašant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014-03-19 skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti turto areštą minėtam nekilnojamajam turtui ir išieškotojo D. P. reikalavimams užtikrinti areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį automobilį Honda Civic (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.), vertybinius popierius, taip pat pinigines lėšas, likusias po varžytinių vykdomojoje byloje Nr./0171/13/03176 bei pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenims, iš kurių vykdomi išieškojimai skolininko naudai. Antstolė su skolininko skundu nesutiko ir persiuntė jį teismui, kuris sutiko su antstolės pozicija dėl skundo netenkinimo. Dėl skolininko prašymo areštuoti jo turimas UAB „Laisvės sala“ bei UAB „PAWNSHOP“ akcijas teismas nurodė, jog akcijų turto rinkos vertei nustatyti turėtų būti skiriamas kvalifikuotas ekspertas, o tai pareikalautų papildomų išlaidų bei pažeistų vykdymo proceso ekonomiškumo principą; prašomas areštuoti automobilis Honda Civiv (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.) priklauso išieškotojui D. P.. Taip pat nustatė, kad skolininko naudai antstolė B. P. vykdo 6 išieškojimus, tačiau jų pagrindu gaunamos lėšos sudaro 125,56 Lt, todėl sprendė, kad piniginių lėšų pas kitus asmenis areštas nėra pakankama priemonė užtikrinti laikinąsias apsaugos priemones šioje vykdomojoje byloje.

Nesutikimą su skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, jog teismas padarė nepagrįsta išvadą dėl automobilio Honda Civic (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.) priklausymo išieškotojui. Nurodo, kad išieškotojo D. P. pateikta 2009-10-23 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Regitra“, todėl yra negaliojanti, tuo tarpu jis 2010 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo minėtą automobilį ir šį sandorį įregistravimo viešajame registre, todėl būtent jis yra teisėtas šio turto savininkas. Atmesdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., J. M. v. A. B., K. Ž., valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas, bylos Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010). Išieškotojas D. P. pateikė į bylą automobilio Honda Civic (v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m.) 2009-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį (v.b.l.94), kuriai privalomo registravimo įstatymas nenustato. Ši sutartis patvirtina išieškojo nuosavybės teisę į šį turtą, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog teisinio pagrindo areštuoti ar realizuoti skolininko nurodytą transporto priemonę antstolė neturėjo.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo iš jo naudai vykdomų išieškojimų. Nurodo, kad iš skolininko A. M. jo naudai išieškotina suma sudaro 100 000 Lt bei 6 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo 2010 m. vasario mėn. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-10810-599/2014 skolininkas A. M. pakeistas jo teisių perėmėja – L. M., taigi jokių kliūčių išieškoti jo naudai apie 130 000 Lt nėra. Pažymi, jog šiuo atveju CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolos išieškojimo tvarka yra galima ir priklauso nuo greito ir ekonomiško vykdymo proceso, kurį užtikrinti turi antstolė. Minėta teisės norma reglamentuoja, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas, skolininko naudai yra vykdomi 6 išieškojimai, kurių pagrindu gaunamos piniginės lėšos nėra pakankamos laikinosioms apsaugos priemonėms užtikrinti, kadangi iš skolininkės J. J. išieškojimas vykdomas atliekant išskaitymus iš VSDFV Vilniaus skyriaus 4 - ojo pensijų skyriaus; periodinės mėnesinės išskaitos sudaro - 125,56 Lt; piniginių lėšų iš kitų išieškojimų vykdomų apelianto naudai negauta, tuo tarpu skundo dėl antstolės veiksmų netenkinimo metu išieškojimas iš skolininko A. M. buvo sustabdytas, pastarajam mirus ir jo turto paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo sudarytas, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog 2014 m. vasario 6 d. nutartimi buvo žinoma minėto skolininko teisių perėmėja – L. M. nepatvirtina teiginių dėl galimo 130 000 Lt skolos išieškojimo bei galimybės padengti turimus įsiskolinimus per 6 mėnesių terminą.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi (c.b. Nr.2S-1773-577/2013) išsprendęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties (c.b. Nr.18890-541/2013), kuria apelianto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nurodė pirmiausia areštuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas, esančias pas apeliantą ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti tik su kreditoriumi D. P., t.y. aiškiai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką.

Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyto prašymo nutraukti apeliacinį procesą pažymėtina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei jų pagrindu pritaikytas apelianto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) areštas nėra panaikinti, todėl teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nagrinėjamu atveju nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė