Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1773-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2S-1773-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12373-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Skolininkas
A. B.
Kreditorius
D. P.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1773-577/2013(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12373-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. P. pareiškimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš skolininko A. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo priimtas kreditoriaus D. P. pareiškimas skolininkui A. B. dėl 15 000 Lt skolos, 42 930 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorius reikalavimui užtikrinti prašė areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomose sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad skolininkas ilgą laiką neatsiskaito, skolos suma didelė, tam tikras skolininko turtas jau yra areštuotas, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. teismo įsakymu priteisė iš skolininko A. B. 15 000 Lt skolos, 42 930 Lt delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti skolininko A. B. pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas skolininką, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi; piniginių lėšų nesant ar jų nepakankant, areštuoti skolininko bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė fiziniam asmeniui, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Skolininkas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas A. B. piniginėms lėšoms, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 58 374, 48 Lt sumai. Apeliantas savo atskirajame skunde pažymi, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, taip pat jie, apelianto įsitikinimu, gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų. Apelianto nuomone, teismas, gavęs nepagrįstą ir neprotingą pareiškimą dėl nepagrįstai didelių ir neprotingų delspinigių, negalėjo ir neturėjo priimti teismo įsakymo 58 374,48 Lt sumai ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tokiai didelei sumai. Be to, apeliantas tvirtina, kad teismui pateikto procesinio dokumento priedai neatitinka CPK 114 str. reikalavimų. Taigi, apelianto nuomone, laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai, nes reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, o pagrindinė skola nėra didelė. Apeliantas tvirtina, kad jis turi nemažai nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, antstolių kontorose yra vykdomas ne vienas išieškojimas jo naudai. Apeliantas pažymi, kad areštai riboja jo galimybę disponuoti savo banko sąskaitomis, riboja galimybę naudotis akcijomis ir priimti sprendimus, svarbius įmonių plėtrai.

Atsiliepimas

Kreditorius D. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad areštas yra būtinas, kad atsakovas neperleistų savo turto tretiesiems asmenims, dėl ko vykdymo procesas galėtų pasunkėti ir tapti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismas nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą.

CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą bei jų turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. teismo įsakymu priteisė iš skolininko A. B. 15 000 Lt skolos, 42 930 Lt delspinigių ir 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. teismo įsakymas panaikintas, o D. P. ieškinys skolininkui A. B. dėl 15 000 Lt skolos, 42 930 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtas.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, dėl nepagrįstai priteistų per didelių delspinigių, nes šie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl jų bus pasisakoma galutiniame teismo procesiniame sprendime.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš apelianto priteistina suma sudaro 58 374,48 Lt, kuri įprastai bet kuriam fiziniam asmeniui yra laikytina didele suma. Nors apeliantas, siekdamas įrodyti savo gerą turtinę padėtį, atskirajame skunde ir nurodo, kad turi nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, tačiau tai tik deklaratyvūs teiginiai, nes jie nepagrindžiami jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas.

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad visų pirma areštuotinos skolininko piniginės lėšos, esančios skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas skolininką, ir tik piniginių lėšų nesant ar nesat jų pakankamai, areštuotinas skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, priklausantis skolininkui ir esantis pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat vertina, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Pažymėtina, kad teismo įsakymas buvo panaikintas, o panaikinus teismo įsakymą, ieškinys buvo priimtas. Pradėtas teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todėl būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netikslinga buvo nustatyti, kad visų pirma yra areštuotinos skolininko piniginės lėšos, o tik vėliau nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui neviršijant 58 374,48 Lt sumos areštuotinas skolininko A. B. nuosavybės teise priklausantis turtas, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, – piniginės lėšos, esančios pas skolininką A. B. ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti tik su kreditoriumi D. P..

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. B. atžvilgiu, tačiau pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, todėl pirmos instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį pakeisti, antrąją nutarties rezoliucinės dalies pastraipą išdėstant taip:

„Kreditoriaus D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui neviršijant 58 374,48 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių litų, 48 ct) sumos areštuoti skolininko A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą A. B. ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atsiskaityti tik su kreditoriumi D. P..“

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai ir šalims.

Teisėja Jadvyga Mardosevič