Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiais bei 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2022-04-19, apie 12 val. 45 min., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė S. G. į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, prie ausies, kraujosruvą kairės akies junginėje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir kairio skruostikaulio lanko lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė S. G. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija M. K. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo – jis prašo švelninti galutinę subendrintą bausmę, pripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat prašė įskaityti į paskirtą bausmę sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatė teisingą, nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą atitinkančią bausmę. Teismas pagrįstai nukentėjusiojo elgesio nevertino kaip provokuojančio ar rizikingo, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau pritartina skundo argumentui, kad į galutinę subendrintą bausmę teismas privalėjo įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020).???

9. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusysis S. G. paskambino nuteistajam ir papriekaištavo, kad apeliantas sulaužė duris bendro naudojimo patalpose. M. K. teisme pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau teigė taip pasielgęs dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Nuteistasis nurodė, kad S. G. sėdėjo prie stalo, valgė, rankoje laikė peilį. Kadangi nuteistasis anksčiau buvo nukentėjęs nuo peilio, išsigando ir sudavė du kartus S. G.. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio dieną paskambino nuteistajam M. K. ir aprėkė dėl sulaužytos spynos. Apie 12 val. 55 min. nuėjo į motinai L. G. priklausančią virtuvę išgerti vaistų ir netrukus į virtuvę užėjo akivaizdžiai neblaivus M. K. bei puolė mušti. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja L. G., kuri tiesiogiai matė konfliktą. Paties nuteistojo nurodyti nukentėjusiojo veiksmai - sėdėjimas virtuvėje pasidėjus peilį – negali būti laikomi provokuojančiais. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis savo mamos virtuvėje peilį naudojo ar ketino naudoti ne kaip stalo įrankį, nėra duomenų, kad peiliu buvo grasinama. Pagal nukentėjusiojo S. G. ir liudytojos L. G. parodymus nukentėjusysis įvykio metu jokių provokuojančių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko, todėl nukentėjusiojo elgesio įvykio metu negalima pripažinti provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, todėl šis gynėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką.

10. BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sulaikytas 2022 m. gegužės 2 d. 9 valandą 30 minučių (2 t., b. l. 62-64). Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 3 d. (2 t., b. l. 91-95). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) prokurorė R. B. 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu M. K. taikytą kardomąją priemonę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. įskaitytinas į skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. K. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti šioje byloje taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.