Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-570-836/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
eII-570-836/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00065-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 16.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. eII-570-836/2025
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00065-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2.; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant S. J.,dalyvaujant skundą padavusiam A. M., jo atstovui advokato padėjėjui G. B.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato padėjėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6609-2025, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6609-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. M. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2025 m. kovo mėn. 21 d. 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas trečiųjų šalių pilietis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius, prie nacionalinio savo šalies vairuotojo pažymėjimo neturi tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Tokias savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas A. M. atstovo advokato padėjėjo G. B. skundas dėl nurodyto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti (ar pakeisti) nutarimą kaip nepagrįstą, pakeičiant ir paskiriant nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, arba administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti. Netenkinus šio prašymo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi - paskirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas teisę vairuoti turi, tai patvirtina 2013 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) jam išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti kelių transporto priemones priklausančias „B“ kategorijai. Pareiškėjui nuo 2024 m. gegužės 7 d. yra suteiktas pabėgėlio statusas. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje galioja nuo 2024 m. gegužės 9 d. Užsieniečiai, kurie įgyja nuolatinį leidimą gyventi, turėtų turėti aiškiai suformuluotas taisykles ir pakankamą laikotarpį susipažinti su vietos įstatymais bei įvykdyti reikalavimus. Lietuvos demografijai prastėjant, Lietuva turėtų ypatingai būti suinteresuota pritraukti ir skatinti užsieniečius, o ne juos atbaidyti ir bausti. Lietuvos institucijos nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai informuotų traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį apie būtinus veiksmus, susijusius su vairuotojo pažymėjimo keitimu, nors turėjo galimybę tai padaryti registracijos metu ar išduodant nuolatinį leidimą gyventi. Šis informavimo trūkumas prisidėjo prie situacijos, kurioje pareiškėjas atsidūrė, todėl griežta sankcija jo atžvilgiu yra nepagrįsta. Be to, dėl pareiškėjo skirtingo gymio, jis yra buvęs ne kartą sustabdytas Lietuvos policijos pareigūnų. Jį sustabdžius, pareigūnai dažnai tikrindavo jo vairuotojo pažymėjimą ir domėdavosi jo individualia situacija – kokiu pagrindu gyvena ir dirba Lietuvoje. Nepaisant to, jog policijos pareigūnai ne kartą domėjosi jo situacija, jie niekada neinformavo ar įspėjo, kad jis privalo išsiimti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Taip pat niekada nebuvo už tai nubaustas, o tai rodo, kad jam buvo pateikta informacija, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas galiojančiu ir tinkamu naudoti Lietuvoje.

A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

A. M. atstovas advokato padėjėjas G. B. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyt, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateiktu skundu ginčija pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimą, o taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas be kita ko, numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas be kita ko numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš išdėstyto teisinio reguliavimo daroma išvada, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2013 m. jam (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas, jam nuo 2024 m. gegužės 7 d. yra suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje galioja nuo 2024 m. gegužės 9 d., todėl jo atžvilgiu taikytinas aukščiau paminėtas reglamentavimas, įpareigojantis jį pasikeisti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, norint teisėtai vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios rūšies byloje yra pasisakęs, kad trečiosios šalies pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-697/2024).

Minėtomis teisės normomis asmuo nėra įpareigojamas atlikti patį pažymėjimo pakeitimo veiksmą, jis gali to nedaryti, tačiau to nepadaręs jis negali vairuoti automobilio Lietuvoje, nes negali kitos valstybės išduotu vairuotojo pažymėjimu juridiškai pagrįsti savo teisės vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, jis Lietuvoje nebus laikomas teisę vairuoti transporto priemones turinčiu asmeniu ir vairavimas disponuojant tokiu dokumentu jo atžvilgiu užtrauks teisinę atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-1020/2017).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo veika skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos buvo pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad konstatavus vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta minimalios sankcijoje numatyta bauda (300 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Tačiau skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismo vertinimu, individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų (ANK 424 straipsnio 3 dalis) pavojingumas. Veiksmų, kai transporto priemonę vairuoja kitos valstybės vairuotojo pažymėjimą, galiojantį išdavimo šalyje, turintis asmuo, pavojingumas vis tik yra mažesnis nei atvejais, kai transporto priemonę apskritai vairuoja tokios teisės nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje šalyje neįgijęs asmuo. Galiojančio Sakartvelo vairuotojo pažymėjimo turėjimas suponuoja, kad asmuo turi pakankamus vairavimo įgūdžius, tam tikras teorines žinias, kurie savo laiku buvo patikrinti ir teigiamai įvertinti pažymėjimo išdavimo valstybėje. Asmuo nėra praradęs šios teisės dėl padarytų grubių KET pažeidimų, jo teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimą Lietuvoje iš esmės lėmė tik asmens aplaidumas laiku neatliekant įstatymo numatytų procedūrų.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. M. Lietuvos Respublikoje baustas administracine tvarka, tačiau labai šiurkščių pažeidimų nėra padaręs, jam iki šiol paskirtas baudas sumokėjo, kas rodo, kad pakankamai atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, net ir minimalaus sankcijoje numatyto termino administracinio poveikio priemonės A. M. skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiką gyvena Lietuvoje, taigi, gana ilgą laiką vairavo transporto priemones Lietuvoje, neturėdamas tam teisės, nenustatyta pagrindo jam visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviems) mėnesiams, nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos nekeičiant, kuri atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Henryta Gerdvilė