Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbančiam, neregistruotam darbo biržoje, vedusiam, auginančiam du nepilnamečius vaikus, kurių vienas neįgalus, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2016-02-19 apie 0.50 val. ties Liepų g. 64B, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

I. G. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, kad restorane sudarinėjo sutartį, gurkšnojo bokalą alaus, po ko vyko namo ir buvo sustabdytas policjos pareigūnų. Nesitikėjo, kad nuo tokio nedidelio kiekio galėtų įpūsti. Pareigūnai antrą kartą pūsti neleido. Toks įvykis nutiko pirmą kartą, niekada nevairuoja neblaivus. Tikrintis nustatyto girtumo laipsnio į ligoninę nevyko, tačiau jo policijos pareigūnai neinformavo, kad jis gali prasiskalauti burną. Taip pat parodė, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas neįgalus, kuriam nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Gyvendamas užmiestyje ir neturėdamas teisės vairuoti, negalės vežioti savo vaikų, nes žmona dirba, o vežiojimu užsiima jis. Parodė, kad žmona teisę vairuoti turi. Prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti specialiosios teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t.y. nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija teigia, kad matavimai gali būti atliekami praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-22-107/2011). Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų kvito matyti, kad I. G. 2016-02-19 apie 1.03 val. nustatytas 0,44 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikate nustatyta alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų paklaida, esant matavimo riboms nuo 0,01 iki 1,0 promilės, lygi 0,017 promilės, t.y. įvertinus paklaidą – 0,423 promilės (b.l. 7-8).

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir I. G. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), I. G. prisipažinimu ir parodymais teisme, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), alkotesterio parodymais (b.l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6) bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad I. G. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), t.y. viršytas greitis 2016-01-06 (bauda sumokėta) ir 2007-07-08 (bauda nesumokėta).

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Teismas pabrėžia, kad I. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. Nepaisant to, pažymėtina, kad leistina riba buvo viršyta vos 0,013 promilės, taip pat buvo vykstama automobiliu tokiu metu, kai automobilių eismo mieste beveik nėra. Padarytas pažeidimas tikrai nelaikytinas mažareikšmiu, jis vertintinas priešingai, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011; 2AT-12-2014).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, turintis 17 metų vairavimo stažą, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, tačiau galioja tik dvi nuobaudos, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į sudėtingas šeimos aplinkybes, nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikius.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas I. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

I. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 16055425462 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.