Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo I. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 19 d. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 19 d., apie 0.50 val., ties Liepų g. 64B, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie I. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybė, jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad I. G. prisipažino ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, administracinis teisės pažeidimas padarytas nakties metu, kai automobilių mieste beveik nėra, teisė vairuoti reikalinga rūpinantis neįgaliu vaiku, byloje nėra reikšmingos. I. G. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Be to, byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Institucijos nuomone, teismas nenurodė kokių nors išskirtinių priežasčių, dėl kurių I. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už šiurkštų KET pažeidimą, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes I. G. padarė tyčinį pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė I. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju I. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,42 promilės).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas I. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą – 289 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalį, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,44 promilės, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat į tai, kad leistina riba buvo viršyta vos 0,013 promilės, buvo vykstama automobiliu tokiu metu, kai automobilių eismo mieste beveik nėra, kartu įvertino ir pažeidėjo I. G. asmenybę, t. y. kad jis per 17 metų vairavimo stažą ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, tačiau galioja tik dvi nuobaudos, bei atsižvelgė į sudėtingas I. G. šeimos aplinkybes, nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 289 Eur ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus – šešiems mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas I. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota LVAT praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus teismas nustatė.

Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pažeidėjo I. G. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju I. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis – 0,44 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,423 promilės), kuris nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, jam vairuojant neblaiviam nakties metu, kai automobilių eismas mieste nėra intensyvus, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. I. G. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo policijai nurodė, kad maždaug prieš valandą išgėrė bokalą alaus, jautėsi gerai, todėl manė, kad gali vairuoti, su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 5), tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Pažymėtina ir tai, kad I. G. tokio pobūdžio teisės pažeidimą per 17 metų vairavimo stažą padarė pirmą kartą. Nors jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nepateikta. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, atsižvelgiant į sudėtingas šeimos aplinkybes, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, vienas iš jų yra neįgalus (neįgalumo lygis – sunkus), jam neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis (b. l. 32–34, 35), dėl to jam reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, bet ir specialūs užsiėmimai, kurie vyksta mieste, o šeima gyvena rajone, todėl teisė vairuoti jam yra būtina.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį taikyti pažeidėjui I. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą. Pažeidėjui I. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminui – šešiems mėnesiams, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui ir, apygardos teismo vertinimu, bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant I. G. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Taigi I. G. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucijos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.