Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje spręsdamas ieškovo V. O. (V. O.) ieškinio atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ tretiesiems asmenims antstoliui A. S. ir V. K. (V. K.) dėl delspinigių sumažinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. birželio 14 d. buvo gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė:

1.1. Taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr.0010/15/03384 pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-340-867/2014;

1.2. Pripažinti, kad atsakovė (išieškotoja) bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ turi teisę į 2 354,20 Eur dydžio delspinigius, išieškomus iš ieškovo (skolininko) V. O. antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr.0010/15/03384 pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-340-867/2014;

1.3. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 53 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

3. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

4. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

5. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

6. Teismas, susipažinęs su ieškovo pareikštu ieškiniu, jo argumentais nustatė, kad ieškovas nesutinka su Taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta 2014 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2-340-867/2014 dalimi (2014 m. vasario 25 d. nutarties rezoliucinės dalies 10 punktas) dėl delspinigių skaičiavimo nesąžiningumu ir neteisėtumu.

7. Pasisakant šiuo aspektu verta aptarti teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo. Teismo nutarties privalomumas yra aptartas ir CPK 18 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama tik civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl galimybės vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą, o siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, tiek materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais.

9. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią kasacinio teismo jurisprudenciją, konstatuoja, kad taikos sutarties šalis, t. y. ieškovas, nesutikdamas su tam tikromis taikos sutarties nuostatomis, turi galimybę ją nuginčyti pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, o ne nagrinėjamoje byloje, atskiru ieškiniu, prašyti teismo dėl taikos sutarties sąlygos prieštaravimo įstatymui, jos nesąžiningumo, netaikyti taikos sutarties nuostatos dėl delspinigių apskaičiavimo. Priešingu atveju, t. y. jeigu teismas išnagrinėtų ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia šioje byloje, o ne toje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui ir 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujanti ir pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis ir teismo procesinis sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą negaliojančia. Dėl tos priežasties delspinigiai, su kurių skaičiavimais ir dydžiu nesutinka ieškovas, šiuo metu negali būti skaičiuojami kitaip, nei numatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje (10 punkte).

10. Tokios pat pozicijos analogiškoje situacijoje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2021 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje e2-378-781/2021).

11. Dėl virš išvardintų priežasčių ieškovo ieškinį dėl delspinigių sumažinimo atsisakytina priimti kadangi yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 135, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo V. O. (V. O.) ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, tretiesiems asmenims antstoliui A. S. ir V. K. (V. K.) dėl delspinigių sumažinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniame teismui per Klaipėdos apygardos teismą.