- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1644-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Splitwood“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Splitwood“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Splitwood“ skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, juo prašė panaikinti 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą dėl 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo; areštuotą turtą pagal arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įvardytą neteisingais pavadinimais, vadinti esamu pavadinimu – „Medinės taros pjovimo linija“ ir vertinti medienos pjovimo stakles pagal tai; panaikinti turto areštą; leisti pareiškėjai pačiai realizuoti kilnojamąjį turtą per sutartą protingą laiko terminą ir padengti skolos likutį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Splitwood“ skundas dėl antstolės I. G. veiksmų atmestas.
3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi antstolės procesiniai dokumentai vykdomosiose bylose skolininkei siųsti jos buveinės adresu, o siųsta korespondencija skolininkei buvo įteikta, todėl tikėti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais, jog antstolė nedavė susipažinti su 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas kilnojamasis turtas ir varžytynės dėl šio turto pardavimo vyko skolininkei nežinant, nėra pagrindo. Be to, šią teismo išvadą patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. skunde dėl antstolės veiksmų buvo nurodžiusi, kad „antstolis yra pateikęs turto areštą mūsų, tai yra UAB „Splitwood“ turimam kilnojamajam turtui <...>“.
4. Teismas pažymėjo, jog iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad skolininkė apie jos teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją žinojo viso kilnojamojo turto realizavimo proceso metu, o duomenų, kad skolininkė būtų bandžiusi pasinaudoti šia įstatymo suteikta teise, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms šis skolininkės motyvas, kad antstolė nesuteikė galimybės skolininkei surasti areštuoto turto pirkėją, atmetamas kaip nepagrįstas.
5. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad antstolė neteisingai įvardijo kilnojamojo turto pavadinimus bei galbūt tyčia stengiasi nuvertinti skolininkės kilnojamąjį turtą, net nesistengdama kuo brangiau ir racionaliau jį parduoti, pažymėjo, kad antstolė, atsisakydama patenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, jog UAB „Splitwood“ priklausantis kilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas 2018 m. spalio 12 d., dalyvaujant skolininkės direktoriui A. U., kuris pats antstolei nurodė kilnojamojo turto pavadinimus, o turtas įkainotas, atsižvelgiant į A. U. nurodytas kainas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prieštaravimų dėl įkainoto areštuoto kilnojamojo turto ar jo pavadinimo nepateikė.
6. Teismas nustatė, kad antstolė areštuotą nekilnojamąjį turtą įvertino, vadovaudamasis atliktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, todėl sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad turto vertinimas yra visiškai niekuo nepagrįstas, teismui nėra pagrindo. Pareiškėja nesutikdama su nekilnojamojo turto įvertinimu tik deklaratyviai teigia, kad turto įvertinimas neatspindi tikrosios turto vertės, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad turto vertė yra kitokia nei įkainojo antstolė, prie skundo nepridėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tokiais motyvais:
7.1. Pareiškėja tik iš kitų turimų dokumentų žinojo apie 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimą, tačiau tai neįrodo, jog pareiškėja su juo buvo supažindinta, šis dokumentas bendrovei nebuvo nei atsiųstas, nei įteiktas kitu būdu. Antstolė buvo atvykusi į bendrovę UAB „Splitwood“ ir dalyvaujant direktoriui nufotografavo stakles – medinės taros pjovimo liniją. Kartu su antstole dalyvavo ir vienas iš kreditorių, kurį antstolė atsivežė kaip ekspertą (duomenų apie jo sugebėjimą įvertinti stakles nepateikta). Bendrovei turto arešto aktas nebuvo įteiktas ir tampa neaišku, kada ir kokiu pagrindu medinės taros pjovimo linija tapo antstolės minimomis atskiromis staklėmis.
7.2. Nekilnojamojo turto vertinimo dieną nekilnojamasis turtas, tai yra pastatas-sandėlis, buvo apgadintas, audros nuplėštas stogas buvo nesuremontuotas, pastato konstrukcijos neužkonservuotos dėl daugiau nei metus vykstančio ginčo su draudimo bendrove. Dėl šių aplinkybių turto vertinimo dieną nekilnojamojo turto vertė buvo perpus mažesnė už tikrąją turto vertę. Pagal rangovų pateiktus skaičiavimus apie būtinus atlikti remonto darbus, vien stogo dalies remonto kaina sudaro pusę UAB „Aireda“ įvertintos turto vertės sumos. 2017 m. vasario 1 d. su draudimo bendrove buvo pasirašyta taikos sutartis, po kurios per penkias dienas buvo išmokėta draudžiamojo įvykio suma, tai yra 7 396 Eur. Atlikus pastato remonto darbus, neginčijamai padidėjo nekilnojamojo turto vertė. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog antstolė, remdamasi daugiau nei dvejų metų senumo ataskaita, tinkamai įvertino nekilnojamąjį turtą.
7.3. Pareiškėja pažymi, kad bendrovės skola nėra tokia didelė, kad nebūtų galima jos padengti pardavus kitą kilnojamąjį turtą ar bendrovei susigrąžinus lėšas iš savo debitorių.
Atsiliepimas
8. Antstolė I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Antstolė pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes antstolė, vykdydama išieškojimą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Splitwood“ skundas dėl antstolės I. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – darbų sąmatą, taikos sutartį, bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelę, mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl išieškojimo vykdymo
15. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė nesutinka su antstolės priimtu 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu, pažymėdama, kad patvarkymu panaikinamo 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) ji net nėra gavusi ir susipažinusi su šiuo dokumentu. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė minėtą patvarkymą pareiškėjai išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), t. y. registruotu įmonės buveinės adresu, kuris nurodomas ir pareiškėjos apeliaciniame skunde. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, remiantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.
16. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolės procesiniai dokumentai vykdomosiose bylose skolininkei siųsti jos buveinės adresu ir siųsta korespondencija skolininkei buvo įteikta tinkamai, todėl tikėti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais, jog pareiškėja nebuvo susipažinusi su 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomosiose bylose antstolės atliekamus veiksmus ar kad neturėjo galimybės su vykdomosios bylos duomenimis, jei jie jai buvo nežinomi, susipažinti atvykusi į antstolės kontorą.
17. Teismas pažymi, kad CPK 644 straipsnio 2 punkte numatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, to paties straipsnio 4 punkte numatyta pareiga skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010).
18. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad antstolė tiek 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2019 m. liepos 11 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai įvardijusi areštuotus kilnojamuosius daiktus, t. y. „medinės taros pjovimo liniją“ išskaidžiusi į atskiras stakles, nesėkmingai vykdė varžytynes. Pareiškėjos nuomone, už varžytynėse parduotą medinės taros pjovimo liniją buvo galima padengti visas bendrovės skolas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, nes, kaip minėta anksčiau, 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvardyti areštuoti kilnojamieji daiktai, pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai, pareiškėjai buvo žinoma apie pradėtus vykdymo veiksmus, todėl ji turėjo būti aktyvi, domėtis vykdymo proceso eiga, antstolio priimtais procesiniais dokumentais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja neteikė jokių pastabų dėl areštuoto turto tikslaus įvardijimo bei prieštaravimų dėl įkainoto turto viso kilnojamojo turto realizavimo proceso metu.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštas 2018 m. lapkričio 2 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytam nekilnojamajam turtui buvo panaikintas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja turi galimybę pati realizuoti kilnojamąjį turtą ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą.
20. Vadovaujantis CPK 723 straipsnio 4 dalimi, neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog antstolė pagrįstai paskelbus, jog antrosios Kilnojamojo turto varžytynės neįvyko, ir išieškotojai atsisakius paimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą, išieškojimą nukreipė bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantės argumentus, kad areštuoto nekilnojamojo turto įvertinimas yra netikslus ir nepagrįstas, kadangi vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į tai, kad turtas buvo apgadintas dėl audros ir nesuremontuotas dėl kilusio ginčo su draudimo bendrove, tai galėjo žymiai paveikti vertinamo turto vertę, pažymi, kad dėl 2017 m. vasario 10 d. UAB „Aireda“ atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės išvados pareiškėja jokių prieštaravimų su įrodymais, kad turto vertė yra žymiai didesnė, neteikė. Pažymėtina ir tai, kad, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja antstolei taip pat nenurodė aplinkybių, kad turto vertė galbūt nustatyta mažesnė dėl audros padarytų nuostolių ir užsitęsusio ginčo su draudimo bendrove. Kaip minėta anksčiau, skolininkas, vadovaujantis CPK 604 straipsnio 1 dalimi, turi bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, todėl pati pareiškėja turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes, o jos pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinėje instancijoje neturi būti vertinamos tos aplinkybės, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Esant šioms aplinkybėms, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.
24. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.