Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-839-175/2015;

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09833-2015-4;

2015 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratė Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Šatkienei, nuteistajam E. V., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su 2013-04-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, dalinai jas sudėjus, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 16 d., apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono atvirai pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausantį planšetinį kompiuterį „Samsung Tab 6800“, 300 Eur vertės, su jame buvusia Tele 2 Pildyk SIM kortele, 5 Eur vertės, tuo padarė nukentėjusiajam G. V. bendrą 305 Eur turtinę žalą.

Skunde teigiama, kad teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas ir neteisingai paskyrė per griežtą, su laisvės atėmimu susijusią, bausmę. Toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas. Teismas, skirdamas su laisvės atėmimu susijusią bausmę, netinkamai įvertino lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis pažymi, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žalą atlygino iš karto, kai policijos pareigūnai sulaikė. Savo pozicijos viso proceso metu laikėsi nuosekliai, padėjo veiką išaiškinti. Nukentėjusysis pretenzijų nereiškė. E. V. manymu, teismo paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, teismas neatsižvelgė į BK 54 str. nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, turėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią arba ne didesnę, nei 3 mėn., laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis pažymi, kad mokosi, šiuo metu nedirba, tačiau praeityje dirbo ir artimiausiu metu vėl susiras nuolatinį darbą. Padaryta veika nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų, anksčiau teistas už nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažįsta, dėl įvykio gailisi, žalą atlygino, mokosi, todėl mano, kad bausmė gali būti švelninama ir taikomos BK 75 str. nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. E. V. vertinimu, teismo paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją švelninti.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba ne didesnę, negu 3 mėn., laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrįstas ir, įvertinus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kodėl šiuo atveju skirtina laisvės atėmimo bausmė ir su nuosprendyje išdėstytais motyvais kolegija sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. teisiamas jau ne primą kartą. 2012-05-14 jis buvo nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 2013-04-22 – už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. E. V. abiem atvejais buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas. Įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogiško pobūdžio, darė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui, kas rodo, kad taikoma bausmė jam neturėjo prevencinio poveikio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kaip savo skunde nurodo nuteistasis. BK 178 str. 2 d. sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmės riba yra 3 mėn. (BK 50 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, artima minimaliai.

E. V. padaryta nusikalstama veika tyčinė, priskiriama apysunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui, anksčiau jau buvo teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, o tai E. V. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį sąmoningai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė, kad šiuo atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis atlygino žalą, mokosi ir priėjo išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą taikant BK 75 str. nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nuteistasis savo skunde esminių aplinkybių, dėl kurių bausmę reikėtų dar labiau švelninti, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.

Nuteistasis skunde taip pat prašo panaikinti paskirtą kardomąją priemonę ir paskirti naują kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad nauja kardomoji priemonė nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta nebuvo. Jam anksčiau taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka šios kardomosios priemonės nebebus taikomos.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. V., išlaidas sudaro 42,50 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 42,50 Eur, iš nuteistojo E. V. nepriteisti.