Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Š., jos atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo valdybos atstovui Mariui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 1, 3 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. nuo 1996 m. spalio 7 d. būdama UAB „M.“ (bendrovė, kuri yra buhalterines apskaitos paslaugas teikianti įmonė) direktore, kuri privalo organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:

1) nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. spalio 4 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų susijusių, su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT); registracijos žurnalų tvarkymu; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - ir PPTFPĮ) nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimo; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimais, tokiais veiksmais pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalį, FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų (toliau- ir Nurodymai Nr. V-55) 68 ir 69 punktus (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų (toliau- ir Nurodymai Nr. V-185) 38 punktą (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.), tuo padarė administracinį teisės nusižengimą numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

2) nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2018 m. spalio 4 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį, Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą, Nurodymų Nr. V-55 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punktą, tuo padarė administracinį teisės nusižengimą numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje;

3) nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 4 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: 2013 m. kovo 1 d. „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. gegužės 2 d. UAB „Q. G.“ (į. k. 303390640, nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. – MB „Q. G.“) ir 2013 m. birželio 3 d. UADBB „DS20“ (į. k. 302686540) pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 12 straipsnio 1, 2, 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybes, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą, Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą, tuo padarė administracinį teisės nusižengimą numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Š. teismo posėdyje parodė, kad su protokole išvardintais teisės aktų pažeidimais sutinka, savo kaltę pripažįsta. Ji buvo ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kuri privalėjo vykdyti teisės aktų reikalavimus, nustatyti atitinkamas tvarkas, susijusius su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. To nepadarė, nes jei nėra Audito ir buhalterių asociacijos nariais, be to, nežinojo, kad reikia tokias tvarkas nustatyti, paskirti atsakingus asmenis. Dėl pažeidimų gailisi, prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Šiuo metu ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nustatė ir priėmė tvarkas, kurios užtikrintų pažeistų teisės aktų laikymąsi.

N. Š. kaltę, be jo pačios prisipažinimo ir paaiškinimų padarius administracinį nusižengimą, įrodo byloje esanti rašytinė medžiaga: FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. Ž. 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2018 m. spalio 4 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 04/6-2-7-10486, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. Ž. ir vyriausiojo tyrėjo P. S. 2018 m. spalio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 04/6-2-7-10486-A, 2018 m. spalio 4 d. Dokumentų paėmimo aktas Nr. 04/6-2-7-10486-D, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. Ž. 2018 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ Nr. 04/6-1-10-11515, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2018 m. spalio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0086-ANR_P-3-2018.(b. l. 1-49).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad N. Š. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Jos padarytus nusižengimus įrodo jos pačios paaiškinimas, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, dokumentų paėmimo aktas ir paimti dokumentai. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, nustatytų protokole išvardintuose teisės aktuose. Byloje ginčo dėl nusižengimų padarymo nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

N. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus, bei pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kitus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą N. Š., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes: ji būdama įmonės direktore, privalėdama organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą bei kitų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Taip pat teismas atsižvelgia į N. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji baudžiama pirmą kartą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyti pažeidimai tęstinio pobūdžio ir tęsėsi nuo 2008 m., įmonė veikia jau ilgą laiką, t. y. nėra naujas ūkio subjektas. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog iškart po patikrinimo atlikimo N. Š. dėjo pastangas pašalinti nustatytus pažeidimus. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas, tačiau ANK nustatyta pavojinga veika suponuoja, jog tokie pažeidimai gali sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, dėl ko ir numatyta atsakomybė už tokių pažeidimų padarymą. Taip pat akcentuotina, jog ANK 198 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys yra formalios, t. y. pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamo straipsnio dalių dispozicijose nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas.

Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju remtis advokato nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-557 ir skirti N. Š. administracinę nuobaudą – įspėjimą - nėra pagrindo, kadangi minėtos bylos ratio decidendi nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis reikšmingomis individualizuojant bausmę, o būtent skiriasi padarytų pavojingų veikų kiekis (nagrinėjamu atveju padarytos 2 veikos), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinė padėtis, įmonės veiklos bei pažeidimų mastas ir trukmė.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskiriant N. Š. mažesnę negu straipsnio dalių sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

N. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

N. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, N. Š. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: 18093844993. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.