- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-402-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00221-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl individualaus administracinio sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vetumas“ teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovės BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – VRSA) 2024-07-24 atsakymą Nr. A33(1)-8554 dėl susisiekimo sąlygų koregavimo bei įpareigoti atsakovę VRSA iš naujo išnagrinėti ieškovės 2024-06-28 prašymą (el. b. f. f. l. 1–5). Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:
2. Ieškovė 2024-06-28 kreipėsi su prašymu Nr. 2B240628 į atsakovė ir prašė išbraukti iš 2023-07-25 sutarties prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-1041/23 (toliau – Sutartis Nr. 1041) 6.2. papunktyje ir 7 punkte numatytą žodį „neatlygintinai“. Prašymą motyvavo tuo, kad 2024-07-25 atsakovė 2023-07-25 išdavė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23 (toliau – Prisijungimo sąlygos), o prie Prisijungimo sąlygų pridėta Sutartis Nr. SKPS-1041. Sutarties Nr. SKPS-1041: i) 6.2 papunktyje nurodyta, kad „Perduoti neatlygintinai savivaldybei parengtą techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti“; ii) 7 punkte nurodyta, kad „Statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai Savivaldybei“. Ieškovė 2024-07-24 gavo atsakovės atsakymą Nr. A33(1)-8554 dėl susisiekimo sąlygų koregavimo (toliau – Skundžiamas atsakymas), kuriame nurodoma, kad ieškovė 2023-07-11 kreipėsi su prašymu Nr. PS-930 išduoti susisiekimo komunikacijų sąlygas (toliau – Susisiekimo sąlygos), dėl „Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paprastas remontas“ laisva valia ir išreiškėte norą suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) g., esančios (duomenys neskelbtini), atkarpą (toliau – Gatvės atkarpa), todėl atsakovė teisėtai nurodė numatyti inžinerinius infrastruktūros sprendinius įrengti savo lėšomis bei jiems įgyvendinti pasirašyti sutartį prie Susisiekimo sąlygų. Sutartimi prie Susisiekimo sąlygų atsakovė paveda statytojui jos (atsakovės) valdomoje teritorijoje vykdyti Gatvės atkarpos statybos (užsakovo) pareigas ir teises. Minėtos Gatvės atkarpos projektas atsakovei reikalingas siekiant jį (projektą) naudoti pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą (atsakovei svarbu žinoti suprojektuotus gatvės aukščius, konstrukcinius pjūvius, paviršinių lietaus nuotekų ir kitus sprendinius, kad besikreipiantys naujakuriai, formuodami žemės sklypus ir vykdydami juose statybas tinkamai projektuotų infrastruktūros sprendinius ir būtų užtikrinama projektavimo tąsa), dėl ko ir prašoma jį (projektą) perduoti neatlygintinai. Kompensacija už ne atsakovės infrastruktūros projektavimą ir įrengimą nenumatyta. Nesutiktina su atsakovės atsakymu, kad kompensacija už ne savivaldybės infrastruktūros projektavimą ir įrengimą nenumatyta. Įrašius žodį „neatlygintinai“ ateityje užkertamas kelias gauti kompensaciją. Net jei ir šiuo metu kompensacija negalima, tačiau ateityje pasikeitus įstatyminei bazei ar kitoms sąlygoms, būtų galima svarstyti ir apie bet kokį kitą perdavimo naudotis būdą – tiek atlygintinį, tiek neatlygintinį. Visgi, atsakovė atsisakė nagrinėti naują prašymą. Ieškovė, norėdama išbraukti žodį „neatlygintinai“, siekia užtikrinti ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą numatoma perduoti atsakovei naudotis, tačiau ateityje gali keistis turto teisinis režimas ar naudojimosi tvarka, todėl žodis „neatlygintinai“ gali nepagrįstai apriboti ieškovės nuosavybės teises.
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (VRSA) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo gatvės atkarpos projektas atsakovei reikalingas siekiant jį (projektą) naudoti pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą, o tai reiškia, kad atsakovei svarbu žinoti suprojektuotus gatvės aukščius, konstrukcinius pjūvius, paviršinių lietaus nuotekų ir kitus sprendinius, kad besikreipiantys naujakuriai, formuodami žemės sklypus ir vykdydami juose statybas tinkamai projektuotų infrastruktūros sprendinius ir būtų užtikrinama projektavimo tąsą, todėl ir prašoma jį perduoti neatlygintinai. Todėl atsakovė teisėtai nurodė ieškovei numatyti inžinerinius infrastruktūros sprendinius ir juos (sprendinius) įrengti savo lėšomis bei jiems (sprendiniams) įgyvendinti pasirašyti Sutartį Nr. 1041. Įstatymuose nenurodyta, kad savivaldybė privalo būti privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo statytoja. Pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas nelaikomas savivaldybės funkcija. Nei valstybė, nei savivaldybė teisės aktais neįpareigota, taip pat neprisiėmusi sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu dėl išimtinai privačius poreikius tenkinančios infrastruktūros sukūrimo ieškovės vystomose teritorijose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė netenkinti ieškovės UAB „Vetumas“ ieškinio reikalavimų atsakovei BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Vetumas“ 2024-06-28 parengė prašymą Nr. 2B240628, kuriame prašė atsakovės VRSA išbraukti iš Sutarties prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-1041/23 projekto, sudaryto 2023-07-25 (Sutartis Nr. 1041), 6.2. papunktyje ir 7 punkte pavartotus žodžius „neatlygintinai“. Sutarties Nr. 1041 projekto 6.2 papunktyje nurodyta (apylinkės teismo pastaba) tokia formuluotė – „Perduoti neatlygintinai savivaldybei parengtą techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti“. Sutarties Nr. 1041 projekto 7 punkte nurodyta (apylinkės teismo pastaba) tokia formuluotė – „Statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai Savivaldybei“. Atsakovė VRSA 2024-07-24 parengė atsakymą Nr. A33(1)-8554 į ieškovės 2024-06-28 prašymą, kuriame nurodė, jog atsisako išbraukti iš Sutarties Nr. 1041 projekto 6.2 papunktyje ir 7 punkte žodžius „neatlygintinai“.
6. Ieškovė teigia, kad ateityje galima tikėtis, kad dalis ieškovės patirtų išlaidų Gatvės atkarpos projekto įgyvendinimui gali būti kompensuota, t. y. Sutarties Nr. 1041 projekte įrašytas terminas neatlygintinai, pavyzdžiui, pasikeitus įstatyminiam reguliavimui, ateityje užkerta kelią gauti kompensaciją. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir nurodo, kad įstatymai nenumato, kad savivaldybė privalo būti privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo statytoja, o pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas nelaikomas savivaldybės funkcija.
7. Vilniaus apygardos teismo 2025-05-13 nutarties civ. b. Nr. e2A-702-603/2025 (nutartis įsiteisėjusi) 17 punkte nurodyta, kad „UAB „Vetumas“ (duomenys neskelbtini), projektuoja dvibutį gyvenamąjį namą, ir jai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius išdavė 2023-07-25 prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23, kuriose nurodytas projekto pavadinimas: Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, numatytos susisiekimo komunikacijų sąlygos, tarp kurių viena iš sąlygų (Nr. 1) suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovės užsakymu buvo parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, siekiant atlikti minėtos atkarpos paprastąjį remontą; šiame projekte nurodyta, kad statinio projektas - paprastasis remontas, remontuojama ~ 250 m ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės (kelio (duomenys neskelbtini)) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pabaigos; (duomenys neskelbtini) gatvė yra registruotas statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontuojamo kelio važiuojamoji dalis 5,5 m pločio“. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2025-05-13 nutartis civ. b. Nr. e2A-702-603/2025 patvirtina dvi aplinkybes: i) ieškovė projektuoja dvibutį namą; ii) ieškovė parengė (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi ieškovė parengė kelio atkapos paprastojo remonto projektą, todėl atsakovė išdavė Prisijungimo sąlygas. Iš Prisijungimo sąlygų turinio matyti, jog pastarosiose yra nurodyta pastaba, t. y. nurodyta, kad Sutartis Nr. 1041 (pridedama prie Prisijungimo sąlygų kaip priedas) turi būti pasirašyta iki statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pridėta prie statinio projekto. Duomenų, kad ieškovė šio sprendimo priėmimo momentu būtų pasirašiusi sutartį Nr. 1041, nėra, tokių nenustatė ir teismas. Taigi, laikoma, kad sutartis Nr. 1041 savo esme yra neįpareigojantis sutarties projektas.
8. Viena iš priežasčių, kodėl galimai Sutartis Nr. 1041 nepasirašyta (nesudaryta) – sutarties Nr. 1041 6.2 papunkčio ir 7 punkto formuluotės, t. y. aptartose formuluotėse minimas terminas „neatlygintinai“. Pirmosios instancijos teismas laiko, kad ieškovės argumentas, jog ateityje gali kisti (keistis) teisinis reguliavimas ir dėl to Sutarties Nr. 1041 6.2 papunktyje ir 7 punkte nurodytas žodis „neterminuotai“ vienokiu ar kitokiu aspektu gali sukelti neigiamus teisinius padarinius ieškovei, yra nepagrįsti. Taip yra todėl, kad teismas ginčus sprendžia pagal sprendimų priėmimo momentu galiojantį teisinį reguliavimą. Vien tai, kad ateityje gali keistis teisinis reguliavimas, kuris galimai būtų palankus ieškovei, nesudaro pagrindo šalinti iš Sutarties Nr. 1041 teksto formuluotės „neatlygintinai“, esančios Sutarties 6.2 papunktyje ir 7 punkte. Sutarčių teisėje yra numatyta sutarties pakeitimo galimybė, kai tam atsiranda teisinis pagrindas (sutartis gali būti pakeista net ir šalių susitarimu) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnis). Antra, paprastai sutartys sudaromos ir aiškinamos sutarties sudarymo (ar konkretaus veiksmo atlikimo) momentu galiojančio teisinio reguliavimo kontekste, todėl tuo atveju, jeigu ieškovė ateityje tikisi palankesnio viešosios teisės reguliavimo, tai turi teisę Sutarties Nr. 1041 nesudaryti ir laukti palankesnio momento. Apylinkės teismas pritaria atsakovės argumentams, jog ieškovė yra nekilnojamojo turto projektų vystytoja, siekianti pelno, todėl tik pati sprendžia, ar sudaryti atitinkamą sutartį, kylančią viešosios teisės teisinio reguliavimo pagrindu, ar nesudaryti.
9. Ieškovė teigia, jog norėdama išbraukti žodį „neatlygintinai“ iš Sutarties Nr. 1041 siekia užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą numatoma perduoti atsakovei naudotis, tačiau ateityje gali keistis turto teisinis režimas ar naudojimosi tvarka, todėl žodis „neatlygintinai“ gali nepagrįstai apriboti ieškovės nuosavybės teises. Visgi, apylinkės teismas pritarė atsakovės argumentams, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje nėra galiojančio teisės akto, kuris įpareigotų savivaldybę (atsakovę) įrengti privažiavimo kelius prie naujai statomų individualių namų. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas negali būti laikomas savivaldybės funkcija, o SIPĮ tikslas – ne privačių ar atskirų teritorijų inžinerinės infrastruktūros planavimas, o savivaldybės reikmes atitinkanti savivaldybės infrastruktūros plėtra (SIPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Sutiktina ir su tuo, kad ieškovė ginčijasi tik dėl išimtinai privačius poreikius tenkinančios infrastruktūros sukūrimo ieškovės vystomoje teritorijoje, tačiau tokia aplinkybė savaime nepagrindžia visos savivaldybės reikmėms reikalingos infrastruktūros poreikio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. UAB „Vetumas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo:
11.1. Keičiantis faktinėms ir teisinėms sąlygoms, pareiškėja turi teisę tikėtis jos išlaidų, susijusių su infrastruktūros įrengimo atlyginimu. „Nekilnojamojo turto vystytojas sukuria naują infrastruktūrą, investuoja į tai savo lėšas. Tuomet pastato nekilnojamąjį turtą, prijungia prie sukurtos infrastruktūros ir jį vėliau parduoda. Į to nekilnojamojo turto pardavimo kainą yra įskaičiuoti ir infrastruktūros kaštai. Naujas nekilnojamojo turto vystytojas pastato kitą nekilnojamąjį objektą ar objektus ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros. Šio vystytojo nekilnojamasis turtas bus ženkliai pigesnis, nes nereikės įskaičiuoti infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu pirmasis vystytojas atsiduria ženkliai prastesnėje konkurencinėje padėtyje, nes priverstas pradavinėti nekilnojamąjį turtą už kainą, kurią sudaro ir infrastruktūros plėtros kaštai. Todėl nekilnojamojo turto vystytojams neapsimoka pirmiems kurti naują infrastruktūrą. Tokiu būdu stabdomas naujų infrastruktūrų kūrimas.“ Taigi, prašymas dėl sutarties priedo pakeitimo, neįrašant žodžio „neatlygintinai“, yra siejamas su būsimos infrastruktūros sutarties sudarymu, tam kad būtų laikomasi infrastruktūros plėtros konkurencinių sąlygų, kad nebūtų sudarytos skirtingiems vystytojams nelygios sąlygos. Tokiu būdu ieškovė, sudarydama sutartis, turi numatyti ir iš tos sutarties kylančias pasekmes, o ne apsiriboti tik šios dienos situaciją. Nes keisti jau sudarytą sutartį yra sunkiau, nei padaryti pakeitimus sutarties rengimo ir sudarymo stadijoje.
11.2. Ieškovė abejoja sutarties nuostatomis, kuriose nurodyta, kad projektinė medžiaga turi būti perduodama savivaldybės administracijai neatlygintinai. Tokia nuostata apriboja ieškovės veiksmų laisvę, bet užkerta kelią šias nuostatas keisti ateityje.
11.3. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad, sutartis buvo pasiūlyta atsakovės, o ieškovė neturi galimybės visapusiškai koreguoti ir derinti sutarties nuostatas, konstatuotina, kad sutarties sąlygos turi ir gali būti keičiamos ieškovės naudai, kas neprieštarauja sutarties laisvės principui, nustatytam LR CK 6.156 straipsnyje. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovė prašo tik išbraukti žodį „neatlygintinai“, ir šis prašymas neprieštarauja nei įstatymas, nei viešajai tvarkai. Be to, žodžio „netalygintinai“ išbraukimas nekeičia sutarties esmės, bei nepablogina atsakovės, kaip viešojo subjekto, interesų. Tai atitinka ir Savivaldybės plėtros įstatymo 1 straipsnio nuostatas, kurios nustato, kad įstatymo paskirtis - užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
11.4. Kelias yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentų gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) g., iki (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje savivaldybės susisiekimo infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju planu, todėl šis kelias yra vietinės reikšmės ir priklauso savivaldybei, bei laikomas inžinerine savivaldybės infrastruktūra.
11.5. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai remontuos savivaldybės infrastruktūrą už savo lėšas, tik norės susigrąžinti sumokėtą infrastruktūros plėtros mokestį, nes šios lėšos yra investuojamos į vietinę infrastruktūrą, tame tarpe ir tam, kad atitinkamų tarnybų automobiliai galėtų privažiuoti prie individualių gyvenamųjų namų. Todėl sutarties pakeitimas yra svarbus, kad ateityje, jei, kaip mini atsakovė, bus sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, būtų galimybė susigrąžinti sumokėtą infrastruktūros plėtros mokestį.
2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas tinkamai taikė aktualų teisinį reguliavimą, pakankamai motyvavo Sprendimą. Teismas iš esmės palaikė Administracijos poziciją, kad ginčo kelio atkarpos ruožas įrengiamas tenkinti ne savivaldybės infrastruktūros, o privačių asmenų poreikius. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau –SIPĮ) 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIPĮ nenumato, kad į infrastruktūros plėtrą patektų išimtinai keliems privatiems asmenims reikalingų objektų (pvz., kelių) statyba ir (ar) įrengimas. Aktualus teisinis reglamentavimas neturi imperatyvių nuostatų, kurios įpareigotų savivaldybę įrengti privažiavimo kelius prie naujai statomų individualių namų. Pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas negali būti laikomas savivaldybės funkcija, o SIPĮ tikslas – ne privačių ar atskirų teritorijų inžinerinės infrastruktūros planavimas, o savivaldybės reikmes atitinkanti savivaldybės infrastruktūros plėtra (SIPĮ 1 str. 2 d.).
11.1. Administracija sutinka su Teismo argumentu, kad ieškovė ginčijasi tik dėl išimtinai privačius poreikius tenkinančios infrastruktūros sukūrimo ieškovės, kaip pelno siekiančio subjekto, vystomoje teritorijoje, tačiau tokia aplinkybė savaime nepagrindžia visos savivaldybės reikmėms reikalingos infrastruktūros poreikio.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
11. Byloje nustatyta, kad UAB „Vetumas“ (duomenys neskelbtini), projektuoja dvibutį gyvenamąjį namą, ir jai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius išdavė 2023-07-25 prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23, kuriose nurodytas projekto pavadinimas: Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, numatytos susisiekimo komunikacijų sąlygos, tarp kurių viena iš sąlygų (Nr. 1) suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovės užsakymu buvo parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, siekiant atlikti minėtos atkarpos remontą; šiame projekte nurodyta, kad remontuojama ~ 250 m ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės (kelio (duomenys neskelbtini)) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pabaigos. Taigi, ieškovė projektuoja dvibutį namą ir siekdama įgyvendinti savo tikslus, parengė (duomenys neskelbtini) gatvės nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą. Kadangi ieškovė parengė kelio atkapos paprastojo remonto projektą, todėl atsakovė išdavė prisijungimo sąlygas. Iš prisijungimo sąlygų turinio matyti, jog pastarosiose yra nurodyta nurodyta, kad Sutartis Nr. 1041 (pridedama prie prisijungimo sąlygų kaip priedas) turi būti pasirašyta iki statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pridėta prie statinio projekto.
12. Prie prisijungimo sąlygų pridėtos sutarties Nr. SKPS-1041 6.2 papunktyje nurodyta „Perduoti neatlygintinai savivaldybei parengtą techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti“; 7 punkte nurodyta „Statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai Savivaldybei“.
13. Ieškovė kreipėsi su prašymu į atsakovė ir prašė išbraukti iš 2023-07-25 sutarties prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-1041/23 6.2. papunktyje ir 7 punkte numatytą žodį „neatlygintinai“.
14. Tokį savo reikalavimą ieškinyje motyvavo tuo, kad įrašius žodį „neatlygintinai“ ateityje užkertamas kelias gauti kompensaciją. Net jei ir šiuo metu kompensacija negalima, tačiau ateityje pasikeitus įstatyminei bazei ar kitoms sąlygoms, būtų galima svarstyti ir apie bet kokį kitą perdavimo naudotis būdą – tiek atlygintinį, tiek neatlygintinį. Ieškovė, norėdama išbraukti žodį „neatlygintinai“, siekia užtikrinti ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą numatoma perduoti atsakovei naudotis, tačiau ateityje gali keistis turto teisinis režimas ar naudojimosi tvarka, todėl žodis „neatlygintinai“ gali nepagrįstai apriboti ieškovės nuosavybės teises.
15. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Ginčo gatvės atkarpos projektas atsakovei reikalingas siekiant jį (projektą) naudoti pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą. Atsakovei svarbu žinoti projekto duomenis, suprojektuotus gatvės aukščius, konstrukcinius pjūvius, paviršinių lietaus nuotekų ir kitus sprendinius, kad besikreipiantys naujakuriai, formuodami žemės sklypus ir vykdydami juose statybas tinkamai projektuotų infrastruktūros sprendinius ir būtų užtikrinama projektavimo tąsą, todėl projektas turi būti perduodamas neatlygintinai. Teisės aktai nenumato, kad savivaldybė privalo būti privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo statytoja. Pavieniam asmeniui reikalingos gatvės atkarpos projektavimas ir įrengimas nelaikomas savivaldybės funkcija. Nei valstybė, nei savivaldybė teisės aktais neįpareigota, taip pat neprisiėmusi sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu dėl išimtinai privačius poreikius tenkinančios infrastruktūros sukūrimo ieškovės vystomose teritorijose.
16. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ji pati aiškiai suvokia ir tai nurodo, kad pagal šiuo metu egzistuojančius teisės aktus, savivaldybės kompensacija nėra galima. Prielaida, kad teisinis reguliavimas ateityje galėtų keistis, nėra pagrindu ieškinio tenkinimui, nes visi ginčai yra sprendžiami pagal galiojančias, o ne pagal galimai ateityje būsiančias teisės normas.
17. Galima aplinkybė, kad ieškovė suprojektuoja ir suremontuoja kelio atkarpą, o kitas naujas nekilnojamojo turto vystytojas pastato kitą nekilnojamąjį objektą ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros ir taip paskesnio vystytojo nekilnojamasis turtas bus ženkliai pigesnis, nes nereikės įskaičiuoti infrastruktūros kaštų, nėra pagrindu ieškinį tenkinti.
18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria visiems pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.