Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. e2-5538-494/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
e2-5538-494/2017
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04497-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
UAB „Lindorff Lietuva“
Atsakovas
V. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5538-494/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04497-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lindorff Lietuva“ („Lindorff Oy“ veiklos, vykdytos Lietuvoje, perėmėjas) ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Lindorff Lietuva“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 362,03 Eur skolą už negrąžintą paskolą ir paskolos mokestį, 32,58 Eur delspinigių, 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio, 21,72 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-03-12 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 160432, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui paskolą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ją paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, kartu mokant paskolos mokestį. Tačiau atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 362,03 Eur paskolos bei jos mokesčio. 2012-03-12 pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Ieškovas sutinka, kad šioje byloje būtų priimamas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.37 str., 6.210 str. numato, kad asmuo, praleidęs terminą įvykdyti prievolę, moka palūkanas. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.).

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia: atsakovo sutartimi su UAB „IPF Digital Lietuva“, atsakovui suteiktos paskolos mokėjimo planu, raštu pateikta informacija apie vartojimo kreditą bei skolos perleidimo ieškovui sutartimi.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2009-03-12 atsakovas elektroniniu būdu, prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 160432, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 289,62 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą 289,62 Eur paskolą ir sumokėti 72,41 Eur paskolos mokestį mokėjimo plane numatytais terminais iki 2009-05-11. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas atsiskaitė už suteiktą paskolą pagal sudarytą paskolos sutartį ir nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.256, 6.870, 6.872-6.874, 6.886 straipsniais, ieškovo reikalavimas dėl 362,03 Eur negrąžintos paskolos ir paskolos mokesčio priteisimo iš atsakovo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, jog pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių 2009-03-12 elektroniniu būdu sudarytos ir pasirašytos paskolos sutarties Nr. 160432 5.1. punkto matyti, kad jame įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos mokesčio iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėto paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o sutarties 5.4. punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar paskolos mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo dienos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui 75 Lt (kas sudaro 21,72 Eur) dydžio baudą. Iš šių nuostatų matyti, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl netesybų mokėjimo (CK 6.70-6.72 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovas iš esmės prašo dvigubų netesybų (delspinigių ir baudos už termino įvykdyti sutartinę prievolę praleidimą), kas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1221-392/2017). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). T. V. kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 32,58 Eur dydžio delspinigiai, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.258 str. 3 d., 6.886 str.).

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ir 23,17 Eur aptarnavimo mokestį, šį reikalavimą grįsdamas paskolos sutarties Nr. 160432 5.3 punktu, nurodydamas, jog atsakovas liko skolingas dėl to, kad pradinis kreditorius išsiuntė du raginimus grąžinti paskolą. Pažymėtina, jog ieškovo nurodoma sutarties nuostata numato, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina visos paskolos ir/ar laiku nesumoka viso paskolos mokesčio ir paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui vieną ar kelis raginimus grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar nesumokėtą paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 40 litų (kas sudaro 11,58 Eur) dydžio aptarnavimo mokestį už pirmąjį išsiųstą raginimą ir 40 litų (kas sudaro 11,58 Eur) dydžio aptarnavimo mokestį už kiekvieną paskesnį raginimą, įskaitant ir pakartotinį raginimą, kuris siunčiamas tuo atveju, jei pirmasis raginimas paskolos gavėjui buvo neįteiktas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas jokių įrodymų, kad raginimai (pagal reikalavimo sumą 23,17 Eur – du (kiekvienas po 40 Lt (11,58 Eur)) paskolos gavėjui – atsakovui buvo išsiųsti, į bylą nepateikė ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šioje byloje ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 285-287 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Z. (V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 362,03 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 03) skolą, 32,58 Eur (trisdešimt du eurus 58 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (394,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį - ieškovui UAB „Lindorff Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė