Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-196-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-23
Bylos Nr.: 2A-196-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08177-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: B. P.
Atsakovas: V. V.-Z., V. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-196-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. (V. Z.) dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl administracinių aktų panaikinimo ir atsakovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui dėl duomenų viešame registre pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodų bendrija (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orkanas“, T. T.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1. atstatyti bendrą ieškovei priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 82), ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio V. V.-Z. ir V. Z., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 80), ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, pažymėtą 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 (duomenys neskelbtini); Nr. 6 (duomenys neskelbtini);

1.2. panaikinti kadastrinių matavimų duomenis, kurie nustato ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82 ir atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 80 ribas ir plotus bei nustatyti (pripažinti): 1) ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Nr. 2 (duomenys neskelbtini), Nr. 3 (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini), Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra pateikiamos šio sprendinių brėžinio koordinačių žiniaraštyje, ir plotą 746 kv. m; 2) atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo ribas 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra pateikiamos šio sprendinių brėžinio koordinačių žiniaraštyje ir Aiškinamajame rašte, bei plotą 728 kv. m;

1.3. įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas;

1.4. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymus 2001 m. lapkričio 22 d. „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. 80, (duomenys neskelbtini), S.B. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimo“ Nr. 3695-01 ir 2010 m. balandžio 7 d. „Dėl V. P. žemės sklypo prie Nr. 82 „(duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 4361-1301 bei jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus šių žemės sklypų kadastro duomenis;

1.5. įpareigoti atsakovus V. V.-Z. ir V. Z. atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 80 faktinę ribą, pažymėtą UAB „Geoplėtra“ parengtame Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtais posūkio taškais Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini), bei pašalinti iš žemės sklypo Nr. 82 jų pastatytą tvoros fundamentą ir atstatyti ieškovei priklausančios tvoros dalį;

1.6. priteisti ieškovei iš atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas;

1.7. nustatyti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdyti sprendime teismo nustatytus įpareigojimus;

1.8. paskirti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. 100 Eur baudą, skaičiuojamą už kiekvieną teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško sprendime teismo nustatytų įpareigojimų įvykdymo dienos.

2. Ieškovė savo ieškinį grindė žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.

2.1. Nurodė, kad 1968 m. jos sutuoktinis V. P. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ bei šiuo pagrindu jam buvo skirtas 746 kv. m dydžio žemės sklypas. 1995 m. gruodžio 30 d. tarp V. P. (V. P.) ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atstovo A. M. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/96- 9123 bei šios sutarties pagrindu, vadovaujantis 1995 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 40, ieškovės sutuoktinis įsigijo 746 kv. m dydžio valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 82 (žemės sklypas Nr. 82). 1996 m. lapkričio 14 d. V. P. adresuotas (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 11 patvirtina, kad kaimyninis žemės sklypas Nr. 80 aptvertas tvora ir ji žalos V. P. nedaro; taip pat nurodyta, jog žemės sklypo Nr. 82 plotas natūroje 746 kv. m.

2.2. 2001 m. rugsėjo 1 d. atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 80 buvęs savininkas J. G. atliko kadastrinius matavimus, dėl kurių šio sklypo plotas padidėjo nuo 728 kv. m iki 747 kv. m; taip pat buvo sudarytas 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. 2001 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3695-01 „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. 80, (duomenys neskelbtini), S.B. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimo“ (toliau – administracinis aktas Nr. 1), kurio pagrindu buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 80 kadastriniai matavimai bei buvo leista tuometiniam savininkui J. G. už 19,20 Lt išpirkti žemės sklypo ploto „viršplotį“. Šiuos kadastrinius matavimus atliko AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ (tiek filialas, tiek įmonė, kuri atliko šiuos kadastrinius matavimus yra likviduoti). Atkreipė dėmesį, jog nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nebuvo informuoti nei apie žemės sklypo ploto „viršplotį“, nei apie administracinio akto Nr. 1 priėmimą.

2.3. Žemės sklypo Nr. 80 kadastrinių matavimų brėžinyje yra nurodyta, jog žemės sklypas Nr. 80 ribojasi su žemės sklypu Nr. 82 tvora, t. y. šių sklypų bendra riba sutampa su vietoje esančia, juos skiriančia metaline tvora, kuri jau daugiau nei 20 metų žymi abiejų sklypų ribas. Šią aplinkybę patvirtina ir 1995 m. spalio 4 d. teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2²-339/95, kurioje buvo konstatuota, jog: „tvora yra pastatyta su bendrijos valdybos leidimu, t. y. nesavavališkai, todėl ieškovo reikalavimai nukelti tvorą yra nepagrįsti“. Taigi iš teismų konstatuotų aplinkybių yra akivaizdžiai matoma, jog žemės sklypą Nr. 80 ir Žemės sklypą Nr. 82 skirianti tvora buvo pastatyta tarp ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų dar prieš atliekant kadastrinius matavimus. Šią tvorą pastatė būtent žemės sklypo Nr. 80 tuometinis savininkas J. G.. Pažymėjo, kad ieškovės sutuoktinis ant šio AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ atlikto žemės sklypo Nr. 80 kadastrinių matavimų brėžinio pasirašė, būdamas įsitikinęs, jog faktiškai jo valdomo ir kaimyninio žemės sklypo bendra riba išlieka ta pati, nes matininkas vietoje riboženkliais nepažymėjo naujos žemės sklypą Nr. 80 ir žemės sklypą Nr. 82 skiriančios ribos, bet brėžinyje nurodė, kad ši riba eina per esamą, šiuos sklypus skiriančią metalinę tvorą. Tokia nuostata vadovavosi ne tik ieškovė ir jos sutuoktinis, bet ir buvęs žemės sklypo Nr. 80 savininkas J. G., kuriam išsipirkus papildomą žemės sklypo plotą, jokios pretenzijos ieškovei ir jos sutuoktiniui dėl faktiškai valdomų žemės sklypo ribų pakeitimo nebuvo reiškiamos. Jokių pretenzijų dėl žemės sklypų ribų nereiškė ir vėlesnis žemės sklypo Nr. 80 savininkas T. T.. 2011 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypą Nr. 80 įsigijo atsakovai V. V.-Z. ir V. Z.. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui, ieškovė priėmė jo palikimą bei tuo pagrindu įgijo nuosavybę ir į žemės sklypą Nr. 82.

2.4. 2009 m. V. P. kreipusis į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų atlikimo, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 m. liepos 8 d., sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Atlikus šiuos kadastrinius matavimus, ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 82 sumažėjo tokiu pačiu dydžiu, kiek padidėjo atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. 80. Pati, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, ant paminėtų dokumentų nepasirašė. Ieškovės sutuoktinis pasirašė ant šių kadastrinių matavimų, būdamas įsitikinęs, jog faktiškai valdomo žemės sklypo Nr. 82 ribos nesikeičia. Atkreipė dėmesį, jog ir po šių kadastrinių matavimų atlikimo, buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai nebuvo pareiškę jokių pretenzijų dėl žemės sklypų ribų pakeitimo. Dėl šios priežasties manytina, jog ne tik ieškovės sutuoktinis, bet ir buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai buvo įsitikinę, jog atlikus kadastrinius matavimus šių žemės sklypų ribos išlieka tokios pačios, kurias apibrėžė jau daugiau nei 20 metų šiuos žemės sklypus ribojanti tvora. 2010 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 4361-1301 „Dėl V. P. žemės sklypo prie Nr. 82 (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir administracinis aktas Nr. 2), kurio pagrindu buvo patikslintas ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82 plotas ir jis sumažėjo nuo 746 kv. m iki 728 kv. m. Patikslinus žemės sklypo Nr. 82 ploto dydį, nei ieškovė, nei jos sutuoktinis negavo jokios kompensacijos už sumažintą jų nuosavybę. Nurodė, kad administracinis aktas Nr. 2 nebuvo ginčijamas, kadangi ieškovė ir jos sutuoktinis buvo įsitikinę, jog faktiškai valdomo žemės sklypo Nr. 82 ribos nesikeičia, o tik yra patikslinamas faktiškai valdomo žemės sklypo plotas. Be to, buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai dėl žemės sklypų ribų pakeitimo nereiškė jokių pretenzijų. Tiek ieškovė, tiek buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai ir toliau laikė, jog tarp šių žemės sklypų esanti tvora teisingai nustato šių žemės sklypų ribą.

2.5. Ieškovės iniciatyva 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo parengtas UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinys su pasiūlymu teismui, kuris parodo faktinę kaimyninių žemės sklypų Nr. 80 ir Nr. 82 ribą, žemės sklypo Nr. 82 ribas ir jų posūkio taškų koordinates. Vėliau, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pastabas, UAB „Geoplėtra“ patikslino duomenis, pagal kuriuos ir prašoma nustatyti žemės sklypų ribas.

2.6. Atkreipė dėmesį, kad 2001 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. liepos 8 d. atliktų kadastrinių matavimų brėžiniuose ieškovės ir minėtų atsakovų žemės sklypus skirianti riba (tvora) yra pažymėta skirtingose vietose. 2001 m. rugsėjo 1 d. atliktų kadastrinių matavimų brėžinyje atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 riba baigiasi ties tvora, tuo tarpu 2009 m. liepos 8 d. kadastrinių matavimų brėžinyje žemės sklypo Nr. 80 riba baigiasi už tvoros. Tokiu būdu žemės sklypas Nr. 80 nepagrįstai padidėjo 18 kv. m ieškovės žemės sklypo Nr. 82 sąskaita, neteisingai nurodžius 2001 m. rugsėjo 1 d. kadastrinių matavimų brėžinyje pažymėtos abu žemės sklypus ribojančios tvoros posūkio taškų koordinates. Atkreipė dėmesį, jog senieji kadastriniai matavimai yra sudaryti pagal vietinę Vilniaus miesto koordinačių sistemą, tuo tarpu ieškovės iniciatyva parengti kadastriniai matavimai yra atlikti LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje, kuri leidžia atlikti daug tikslesnius kadastrinius matavimus nei ankstesniame laikotarpyje.

2.7. Kadangi atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. neteisėtai ir nepagrįstai, remdamiesi prieštaringais kadastriniais matavimais, nuardė dalį tvoros, kuri jau daugiau nei 20 metų skiria abu žemės sklypus bei pradėjo statyti savo tvorą ieškovei priklausančiame žemės sklype, su šiuo ieškiniu taip pat yra reiškiamas išvestinis reikalavimas, kuriuo yra prašoma nuardyti atsakovų pastatytą tvoros fundamentą ir atstatyti ieškovei priklausančią tvoros dalį.

2.8. Mano, kad tenkinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnyje nurodytos sąlygos teismui nustatyti ginčytiną abiejų žemės sklypų ribą. Pažymėjo, kad abiejų žemės sklypų savininkai nesutaria dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų, be to, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti prieštaraujantys vienas kitam kadastrinių matavimų brėžiniai. Aptariamų žemės sklypų ribą prašė nustatyti pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį, nes taip bus pašalinti visi neaiškumai, kurie yra susiję su ginčo žemės sklypų ribomis.

2.9. Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, neatlikdamas valstybinės žemės kontrolės, remdamasis klaidingais kadastriniais matavimais ir net nebandęs jų patikrinti ir įsitikinti, ar jie yra teisingi, ir neįsitikindamas, ar parduodamas neva laisvą valstybinės žemės plotą nepažeis trečiųjų asmenų interesų, ypač atsižvelgiant į tai, jog šie kadastriniai matavimai akivaizdžiai prieštarauja faktinei situacijai ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam planui, be ieškovės sutikimo ir be ieškovės žinios, nebūdamas subjektas, kuris turi teisę parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 dalį, nutarė parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 18 kv. m dydžio dalį, pavadindamas ją laisva valstybine žeme. Todėl darytina išvada, kad buvęs žemės sklypo Nr. 80 savininkas J. G. įsigijo ieškovei nuosavybės teise priklausantį 18 kv. m dydžio žemės sklypo Nr. 82 plotą iš esmės neteisėtu pagrindu. Mano, kad administracinis aktas Nr. 1 gali būti panaikintas ne tik kaip niekinis, tačiau ir santykinio sandorio negaliojimo pagrindais. Administracinis aktas Nr. 2, kuris buvo priimtas administracinio akto Nr. 1 pagrindu, neatitinka ieškovės ir jos sutuoktinio valios. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis buvo pagrįstai įsitikinę, jog žemės sklypo Nr. 82 ploto patikslinimas, kuris buvo patikslintas administracinio akto Nr. 2 pagrindu, nepakeičia faktiškai valdomų žemės sklypo Nr. 82 ribų. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog administracinis aktas Nr. 2 buvo priimtas niekinio administracinio akto Nr. 1 pagrindu, kadangi būtent administracinis aktas Nr. 1 sąlygojo tai, kad 2009 m. liepos 8 d. kadastrinių matavimų brėžinyje pasikeitė žemės sklypų Nr. 80 ir Nr. 82 ribos. Mano, jog būtina atsižvelgti ir į tai, jog nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neturėjo galimybių žinoti apie administracinį aktą Nr. 1. Dėl to pagrįstai naikintinas ir administracinis aktas Nr. 2.

Atsiliepimas

3. Atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto pirmo patikslinto ieškinio reikalavimo – atstatyti bendrą žemės sklypo ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, visiškai nėra galimybės nustatyti, kas kam ir kokius veiksmus turėtų atlikti, įgyvendinant tokį ieškovės reikalavimą. Dėl antro patikslinto ieškinio reikalavimo – panaikinti kadastrinių matavimų duomenis, visiškai nėra galimybės nustatyti, kokiame dokumente nurodytus duomenis ieškovė prašo panaikinti. Pagal ieškovės pateiktą trečią patikslintą ieškinio reikalavimą – įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti kadastro duomenis pagal teismo sprendime nustatytas žemės sklypų ribas, nėra galimybės pasisakyti, kadangi nėra aišku, kokias žemės sklypų ribas nustatys teismas.

3.2. Pažymėjo, kad nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 80 įgijo 0,0747 ha ploto. Ankstesnis savininkas J. G. įsigijo 747 kv. m žemės sklypą ir už susidariusį viršplotį apmokėjo.

3.3. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti administracinį aktą Nr. 1 prašė taikyti senatį. Pažymėjo, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų terminą, kuris yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas.

3.4. Akcentavo, jog tai, kad atsakovai nuosavybės teise įgijo 747 kv. m žemės sklypą, reiškia, kad remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovai įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą, todėl sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą kadastrinių matavimų pasiūlymą, atsakovų žemės sklypo Nr. 80 plotas nepagrįstai ir neteisėtai būtų sumažintas, o ieškovės žemės sklypas Nr. 82 nepagrįstai ir neteisėtai būtų padidintas atsakovų sąskaita.

3.5. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti administracinį aktą Nr. 2 bei jo pagrindu įregistruotus žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat prašė taikyti senatį. Pažymėjo, kad minėtas 2010 m. balandžio 7 d. administracinis aktas buvo priimtas tenkinant V. P. prašymą, todėl akivaizdu, kad nors minėtas aktas nėra viešai skelbiamas, tačiau asmuo žinojo apie minėtą įsakymą, ir vykdė jame nustatytas pareigas, t. y. įregistravo minėtame įsakyme nurodytus duomenis VĮ Registrų centre.

3.6. Dėl ieškovės penkto patikslinto ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus atstatyti jų veiksmai pažeistą žemės sklypų faktinę ribą, pašalinti tvoros fundamentą ir atstatyti ieškovei priklausančios tvoros dalį, akcentavo, jog nėra galimybės nustatyti, kokius veiksmus turėtų atsakovai atlikti įgyvendinant tokį ieškovės reikalavimą. Kadangi atsakovai nesutinka, jog ieškovė savo žemės sklypą pasididintų atsakovų sklypo sąskaita, tai sklypų amalgamacija vien ieškovės pateikto vienašališkai atlikto brėžinio pagrindu yra negalima.

3.7. Atsakovų vertinimu, ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kad ginčo žemės sklypų ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o teikia tik prielaidas, iš esmės siekdama padidinti savo žemės sklypą atsakovų žemės sklypo sąskaita.

4. Atsakovė NŽT atsiliepime su ieškovės patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį dėl valstybinės žemės patikėtinio priimtų administracinių aktų panaikinimo, o netenkinus prašymo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Patvirtino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3695-01 buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 80 kadastriniai matavimai, pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai filialo „Topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Pabrėžė, kad buvęs savininkas V. P. pasirašė kadastrinių matavimų byloje, tuo patvirtindamas, kad sutinka su parengta kadastrinių matavimų byla bei visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301, remdamasi žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų duomenimis inter alia, patikslino žemės sklypo plotą – 728 kv. m.

4.2. Atsakovės duomenimis, ieškovei buvo teikiami atsakymai į siunčiamus prašymus dėl jos žemės sklypo ribų. Be kita ko pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 30 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, jog ieškovės žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (55 kv. m). Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 7 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kad žemės sklypo savininkas V. P. sutiko su žemės sklypo ribomis, tą patvirtindamas parašais žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo akte; taip pat nurodyta, kad žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis atitinka generaliniame plane nurodytą linijos ilgį, vakarinis linijos ilgis yra 0,19 m trumpesnis, rytinis linijos ilgis yra 0,10 m trumpesnis, pietinis linijos ilgis yra 1,17 m trumpesnis lyginant su teritorijų planavimo dokumentu; darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, nežymiai skiriasi, konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane) suformuotas žemės sklypo ribas; pažymėta, kad žemės sklypo plane, kurį 2009 m. liepos 8 d. parengė UAB „Orkanas“, vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora, t. y. tvora yra žemės sklypo Nr. 80 ribose.

4.3. Nurodė, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi terminą skųsti valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius aktus. Taip pat pažymėjo, kad visi susiję asmenys sutiko su nustatomomis ieškovės žemės sklypo ribomis, žemės sklypas atitiko galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, o jo plotas sumažėjo leistinumo ribose, todėl NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią 2009 m. liepos 17 d. parengė UAB „Orkanas“.

4.4. Akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl administracinį aktą reikėtų laikyti niekiniu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Mano, kad toks teisių gynimo institutas yra pasirenkamas tik siekiant išvengti akivaizdaus senaties termino praleidimo, juolab, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas Nr. 80 buvo formuojamas 2001 m., todėl net ir bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) yra suėjęs.

4.5. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. atlikus žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80 bei valstybės žemės šalia, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, konstatuota, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, aptvertas tvoromis, tvarkos pažeidimų nenustatyta; taip pat konstatuota, jog sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, pietinėje dalyje aptvertas tvora, nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.6 punkto reikalavimo bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nustatytų pareigų.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Prašė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo ir Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo pagrindu registre įregistruotus žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 80 kadastro duomenis nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punkto pagrindu arba šį reikalavimą laikyti išvestiniu; reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 80 kadastro duomenis pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas atmesti kaip nepagrįstą; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra; atsižvelgiant į registro tvarkytojo kaltės, neteisėtų veiksmų ir materialinio intereso nebuvimą nepriteisti iš VĮ Registrų centro bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Savo atsiliepime pateikė savo pastebėjimus dėl ieškovės pateikto UAB „Geoplėtra“ parengto kadastrinių matavimų sprendinių brėžinio su pasiūlymu teismui.

5.2. Nurodė, jog nesutinka su reikalavimu įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas numato pareigą Registro tvarkytojui keisti duomenis Registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, todėl atskiro įpareigojimo Registro tvarkytojui atlikti įstatymų nustatytus veiksmus reikšti nereikia. Kadangi nagrinėjamu atveju jau buvo atlikti ir kadastre įregistruoti ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai ir siekiama pakeisti jau suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis (plotą ir ribas, tai yra posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.1.2 punktu (kuriame numatyti atvejai, kada byla privalo būti suderinta su NŽT) atlikti ginčo žemės sklypų nauji kadastriniai matavimai turės būti derinami su NŽT (minėtų nuostatų 84¹.1.1.2.3 punktas ir 84¹.1.1.2.7 punktas), o ne su VĮ Registrų centru. Todėl ir dėl šios priežasties įpareigojančio pobūdžio reikalavimas dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal teismo sprendime nustatytas ginčo žemės sklypų ribas, yra nepagrįstas.

5.3. Akcentavo, kad Registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti – ginčo žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. buvo įrašyti galiojančių bei įstatymų reikalavimus atitinkančių dokumentų – Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo ir UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Kadastre įrašyti duomenys apie ginčo žemės sklypus atitinka minėtus dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Kadastro ir Registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog į Kadastrą ir Registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 24 d. suderinęs UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo Nr. 82 planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o Vilniaus apskrities viršininkas priėmęs 2010 m. balandžio 7 d. įsakymą patvirtino, jog šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu) suformuotas žemės sklypo ribas, o žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, 2001 m. spalio 7 d. suderinęs AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtą žemės sklypo Nr. 80 planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, o Vilniaus apskrities viršininkas priėmęs 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą patvirtino, jog šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu) suformuotas žemės sklypo ribas, o žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.

5.4. Pažymėjo, kad Kadastro ir Registro tvarkytojas, spręsdamas dėl žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į registrą, neturi vertinti ir nevertina, ar tvora, nurodyta žemės sklypo plane, sutampa su žemės sklypo riba ar nesutampa, nes tokios pareigos ar teisės nenustato jokie teisės aktai. Kadastrinius matavimus atlikęs asmuo (matininkas), kaip savo srities profesionalas, atsako už atliktų darbų kokybę. Minėti ginčo žemės sklypų planai, kurie yra kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu registre buvo įrašyti ginčo žemės sklypų kadastro duomenys, dalis, yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisingi ir teisėti.

5.5. Dėl ieškovės pirmo reikalavimo atstyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo bendrą ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, pažymėjo, kad minėta riba niekada nebuvo nustatyta atliekant kadastrinius matavimus, todėl šis reikalavimas yra netikslus.

5.6. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje konkrečiai nenurodė, kokį Registro tvarkytojo sprendimą dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo Registre ji ginčija. Tačiau iš patikslinto ieškinio reikalavimo darytina prielaida, kad galimai norėta ginčyti Registro tvarkytojo 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. priimtus sprendimus (įformintus atliekant įrašus) Registre įrašyti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis. Pažymėjo, kad tokiems sprendimams apskųsti buvo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau ieškovė šia tvarka nepasinaudojo ir negali ja pasinaudoti, todėl savarankiškas reikalavimas dėl Kadastre 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. įregistruotų ginčo žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo negalėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina.

5.7. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės sutuoktinis V. P. apie Kadastro tvarkytojo 2010 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą tenkinti jo 2010 m. balandžio 12 d. prašymą Kadastre įrašyti žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis sužinojo 2010 m. balandžio 19 d., t. y. kai Registrų centro Vilniaus filiale 2010 m. balandžio 19 d. atsiėmė 2010 m. balandžio 15 d. parengtą Registro išrašą-pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip jo sutuoktinė, nuo 2010 m. balandžio 19 d. taip pat turėjo žinoti apie Kadastro tvarkytojo 2010 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą, tačiau nei V. P., nei ieškovė neskundė šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei ženkliai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą Registro tvarkytojo priimtam sprendimui apskųsti, todėl byla dalyje dėl savarankiško reikalavimo panaikinti Registre 2010 m. balandžio 15 d. įregistruotus Žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, nutrauktina arba spręstina kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo panaikinimo. Dėl VĮ Registrų centro 2001 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo įrašyti žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenis į Kadastrą, akcentavo, kad nuo šio sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas (naikinamasis terminas).

5.8. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo žemės sklypų bendra riba, kurią prašoma keisti, nustatyta 2001 m., AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. atlikus kadastrinius matavimus, kuriuos patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. lapkričio 22 d. priimdamas įsakymą. UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane nurodytos posūkio taškų 2 ir 1 koordinatės yra identiškos AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane nurodytoms posūkio taškų 8-9 koordinatėms, jas transformavus į LKS-94 valstybinę koordinačių sistemą, tai yra, UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. atlikus žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų bendra riba nepasikeitė.

6. Tretieji asmenys UAB „Orkanas“, T. T., SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų byloje nepateikė.

Šalies argumentai

7. Ieškovė teismo posėdyje savo reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad sužinojo, jog jos sklypas neatitinka bendrijos generalinio plano, jos nuosavybė yra neteisėtai sumažinta, todėl prašo atstatyti jai nuosavybę pagal generalinį planą. Nurodė, kad atsakovai pradėjo griauti tvorą, prailgino savo tvorą, perkėlė pačią tvorą į ieškovės pusę, tokiu būdu ieškovei trukdoma naudotis jai priklausančia nuosavybe, toje vietoje auga jos augalai, ieškovė bijo, kad bus nupjauti jos medžiai. Akcentavo, kad jos sutuoktinį jėga privertė padėti parašą ant UAB „Orkanas“ sudaryto plano, ties 4 punktu pasirašė, tačiau ties 13 punktu – nepasirašė, parašas ne jo. Nurodė, kad J. G. gavo sklypą 1972 m., 7,28 a. Seniūnija jam leido pastatyti tvorą, dviejų aukštų garažą, prasidėjo nesutarimai, ji buvo du kartus sumušta. Visi dokumentai buvo pas sutuoktinį, o kai jis mirė, ji nesuprato dokumentų esmės, nes yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovai vaikšto per jos žemės sklypą, verandoje išdaužė langą. Akcentavo, kad jos sveikatos būklė yra itin prasta.

8. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai be kita ko akcentavo, kad priėmus apskrities viršininko įsakymą, leista išsipirkti 19 kv. m viršplotį, tačiau ieškovė nebuvo informuota apie viršplotį. 2009 m. liepos 8 d. ieškovės sutuoktinis užsisakė UAB „Orkanas“ planą, tačiau sudarytame plane tvora eina nuo ribos į ieškovės pusę ir plotas iš 746 kv. m mažėja iki 728 kv. m. Laiko, kad 18 kv. m. buvo parduota du kartus – pirmą kartą ieškovei (privatizuojant), antrą kartą – J. G.. Tai nebuvo laisva žemė, tai buvo ieškovei priklausanti žemės dalis, todėl ieškovės nuosavybės teisės pažeistos. 2001 m. ir 2009 m. brėžiniuose riba pažymėta skirtingose vietose, 2001 m. brėžinyje riba ir tvora sutampa, o 2009 m. brėžinyje riba baigiasi už tvoros ieškovės pusėje, taigi brėžiniai vienas kitam prieštarauja. Dėl ieškinio senaties taikymo prašė atsižvelgti į ieškovės senyvą amžių ir tai, kad paprastam žmogui nesuprantami geodeziniai planai. Teismui tenkinus ieškinį, šio sprendimo pagrindu galėtų būtų teikiamas registravimui 2019 m. planas. Sprendimu ribas atstačius į pirminę padėtį, niekieno teisės nebus pažeistos, atsakovai galės prašyti grąžinti sumokėtas lėšas už privatizavimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus motyvus. Papildomai be kita ko pažymėjo, kad atsakovai tvoros negriovė, o pagal atliktus matavimus pradėjo statyti tvoros fundamentą vietoje buvusios vielinės tvoros. Nurodė, kad 2009 m. paženklinimo akte procedūros buvo išlaikytos, yra ieškovės sutuoktinio parašas, bendra riba nepažeista, nors plotas sumažėjo, tačiau visi susitarė, kad riba nepažeista ir duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė siekia pakeisti savo sklypo ribas atsakovų sąskaita. Mano, kad ribos, konfigūracija gali būti keičiami, tačiau plotas negali būti keičiamas, nes tuomet turi būti ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypas yra įregistruotas, atsakovai turi teisėtus lūkesčius. Atsakovai sutinka, kad ieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Vilniaus apygardos teismas nutartimi grąžinęs bylą naujam nagrinėjimui pasisakė dėl galimybės atlikti kitus matavimus. Atsakovai ėmėsi iniciatyvos ir prašė ieškovės priimti kompromisinį variantą, atsivedė ir savo matininkus, tačiau užsakytų matavimų neleido pabaigti pati ieškovė, atsisakė pasirašyti, ieškovė nebuvo suinteresuota atlikti naujus abiejų šalių interesus tenkinančius matavimus. Akcentavo, kad oficialių kadastrinių matavimų nėra, taigi nėra galimybės ieškovės plano registruoti VĮ Registrų centre.

10. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Akcentavo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus dėl 4-ojo reikalavimo. Pažymėjo, kad plotas pakito, nes atlikus matavimus koordinatės pakito leistinose ribose.

11. Atsakovė NŽT teismui pateiktoje rašytinėje baigiamojoje kalboje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus, ginčija tik dalį dokumentų, t. y. ginčija tik atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau neginčija sandorio, žemės sklypo Nr. 80 pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, pažymėjo, kad ieškovė siekia nustatyti tiek jai priklausančio žemės sklypo Nr. 82, tiek atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 ribas pagal UAB „Geoplėtra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. matininko D. S. parengtą sprendinių brėžinį, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų bylą sudaro žemės sklypo planas, kadastro duomenų lentelė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo vertės, o 2022 m. gegužės 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pats UAB „Geoplėtra“ matininkas D. S. patvirtino, kad Sprendinių brėžinys yra informacinė priemonė. Mano, kad toks ieškovės reikalavimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre negali būti įregistruotos žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80, neatitinka teisės aktų nuostatų, negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

12. Atsakovo VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Be kita ko pažymėjo, kad 2001 m. įsakymo pagrindu buvo įregistruoti kadastriniai duomenys, skundui paduoti galioja 1 mėnesio apskundimo terminas, terminas praleistas, todėl byla dalyje nutrauktina, naikinamasis 10 metų terminas taip pat suėjęs ir jis negali būti atnaujinamas. Nurodė, kad ieškovės pateikto plano teismas tvirtinti negalėtų, nes turi būti parengta kadastrinių duomenų byla, suderinta su NŽT, o tada jau VĮ Registrų centras galėtų registruoti.

13. Atsakovas VĮ Registrų centras teismui pateiktoje rašytinėje baigiamojoje kalboje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, akcentavo, kad yra nepagrįstai įtrauktas atsakovu. Be kita ko pažymėjo, kad kaip matyti iš ginčo žemės sklypų planų, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane tvora sutampa su žemės sklypo riba (2001 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane posūkio taškai yra pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9), kai tuo tarpu UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane tvora nesutampa su žemės sklypo riba (žemės sklypo plane tie patys posūkio taškai yra pažymėti Nr. 2 ir Nr. 1). Tai, kad žemės sklypo riba abiejuose minėtuose žemės sklypų planuose ta pati (o tik tvora skirtingose vietose), akivaizdu iš minėtų posūkio taškų koordinačių, kurios identiškos abiejuose žemės sklypo planuose. Ieškinio antrame reikalavime nurodytos žemės sklypo Nr. 80 ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka UAB „Geoplėtra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui (pateiktame paskutinį kartą su 2019 m. lapkričio 12 d. patikslintu ieškiniu) 2 pav. (b) nurodytas transformuotas posūkio taškų koordinates (ieškinio antrame reikalavime nurodytų posūkio taškų koordinačių: (duomenys neskelbtini), nėra minėtame Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje). Nurodė, kad Kadastro tvarkytojas patikrino, kaip atrodytų ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, jeigu jo ribos būtų pažymėtos Kadastro žemėlapyje pagal pataisytame 2019 m. birželio 11 d. Sprendinių brėžinyje nurodytas posūkio taškų koordinates. 2019 m. birželio 20 d. parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta ir žemės sklypo ribos leistina paklaida (0,46 m), tačiau ši paklaida gali būti taikoma tik pažymint žemės sklypo Nr. 80 ribas kadastro žemėlapyje (kadangi šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje). Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl jie yra tikslūs ir šį žemės sklypą pažymint kadastro žemėlapyje jokia paklaida nėra taikoma.

Atsiliepimas

14. Trečiojo asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pirmininkas A. L. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teigė, kad jam susidaro įspūdis, jog tvoros vieta kokia buvo, tokia ir liko, viską laiką natūroje jos vieta nesikeitė, keitėsi tik ribos faktas. 2001 m. geodezininkų atliktame plane skiriasi ribos nuo sodų bendrijos bendrojo plano, įsiveržiama į gretimus sklypus, 80 sklypas pagal matavimus išsipūtė, yra pasislinkimas į 61 sklypą, 80A sklypas sumažėjo 80 sklypo sąskaita. Teigė, kad transformavimo metu per didelės koordinačių paklaidos, vietovės elementai neatitinka koordinačių.

15. Liudytojas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba apie 5-6 metus. Ieškovė užsakė atlikti tvoros išmatavimus ir brėžinį, 2018-2019 m. atliko matavimus, dalyvavo pati ieškovė, buvo padarytas planas. Atlikus matavimus, skyrėsi žemės sklypo plotas, pagal antrą planą 18 kv. m ploto skirtumą paėmė iš atsakovų žemės sklypo ploto. Tvora buvo tinklinė, nestabili. Nurodė, kad vyko susirašinėjimas su VĮ Registrų centru, buvo tikrinamos koordinatės, gautos pastabos, į kurias atsižvelgęs pataisė plano versiją. Pirmasis planas yra pabaigtas, ne darbinėje stadijoje, ant pirmo plano yra brėžinių sprendinys. Dar vieną planą užsakinėjo ieškovė ir atsakovai, tačiau šis planas nebuvo patvirtintas, jis negaliojantis, nėra užsakovų parašo.

16. Ieškovė pateikė byloje rašytines replikas į atsakovų baigiamąsias kalbas, iš esmės palaikydama savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir reikalavimus. Be kita ko papildomai akcentavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės sutuoktinis sutiko su kažkokiomis kitomis žemės sklypo ribomis, o iš byloje aptartų įrodymų akivaizdu, jog kaimynai eilę metų naudojosi savo žemės sklypais, įsitikinę, kad bendra jų žemės sklypų riba eina per ten esančią įbetonuotą metalinę tvorą ir niekada riba nebuvo keičiama. Pažymėjo, kad pakviestas dalyvauti matavimuose vietinėje koordinačių sistemoje jos sutuoktinis pasirašė tik 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 4 punkte prie atvykusių asmenų, tačiau nepasirašė akto 5 punkte, kuriame turėjo būti išreikštas jo suderinimas (sutikimas). Ieškovė replikavo, kad atsakovų atstovė nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pasisavinti dar 1995 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei parduoto privataus žemės sklypo dalį. Nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovės pareikštų reikalavimų dalis susijusi su tvoros atstatymu yra neaiški ar sunkiai įgyvendinama. Atsakovams puikiai žinoma, kurioje vietoje stovėjo kaimyninius sklypus skirianti metalinė įbetonuota tvora, kadangi jie patys ją nugriovė. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su NŽT atstovės nurodyta aplinkybe dėl 2002 m. spalio 25 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo. Pažymėjo, kad jei ieškovė ir jos sutuoktinis būtų buvę tinkamai informuoti apie administracinio akto priėmimą, ginčai nebūtų kilę, nes būtų žinoję apie valstybės institucijos pakartotinį pardavinėjimą anksčiau jau parduoto jiems žemės sklypo dalį be teisinio pagrindo ir jų valios. Atkreipė dėmesį, kad matuojant jos žemės sklypą nebuvo kviestas kaimyninio žemės sklypo Nr. 80 savininkas, nors tai prieštarauja taikytinos redakcijos Kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktui. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Geoplėtra“ matininkas nurodė, jog į bylą pateiktas sprendinių brėžinys yra ne tik informacinio, bet ir tikslaus pobūdžio matavimų priemonė nustatyti kaimyninius sklypus skiriančią bendrą ribą, kuri jo nustatyta vietoje matuojant įbetonuotos metalinės tvoros posūkio taškus bei aiškinamajame rašte parodant koordinačių perskaičiavimą iš vietinės į respublikinę koordinačių sistemą. Nesutiko ir su tuo, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu sklypų bendra riba tebėra neaiški, dėl ko ir kilo ginčas. Todėl ieškinio senatis šiuo atveju nėra praleista. Laiko, kad ieškovės sklypo dalis atsakovams perduota niekinio administracinio akto, kuris negalioja nuo jo sudarymo momento, pagrindu. NŽT neturėjo teisės parduoti ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį be jos aiškiai išreikštos valios. Tokio sandorio nuginčijimui senatis nėra taikoma, kadangi jis negalioja nuo sudarymo dienos. Akcentavo, kad su sutuoktiniu visada naudojosi žemės sklypu pagal bendrą ribą, kuri nuolat egzistavo; jie negalėjo žinoti ir suprasti, kad jų teisės yra pažeistos, todėl ir ieškinio senatis negalėjo būti pradėta skaičiuoti anksčiau. Šis ginčas iš esmės kilo atsakovams pradėjus griauti įbetonuotą geležinę tvorą, skiriančią jų sklypus 25 metus. Nurodė, kad būtina įvertinti tai, jog ieškovė aktyviai ėmėsi domėtis susidariusia situacija, neturėdama pakankamų žinių, kreipėsi į specialistus, vėliau į teismą. Mano, kad NŽT ignoravo ieškovės prašymus ir neteisėtai bei ignoruodama priėmė bei surašė 2019 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktą, kuriuo byloje neturėtų būti vadovaujamasi. Replikuodama į VĮ Registrų centro baigiamąją kalbą, pažymėjo, kad šioje byloje pareiškė reikalavimus, kurie tiesiogiai sukelia teisines pasekmes VĮ Registrų centrui, kuris pagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu. Dėl VĮ Registrų centro akcentuoto senaties termino, nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo ieškovei kreiptis į centrinį registratorių su skundu dėl VĮ Registrų centro sprendimų priėmimo. Dėl UAB „Geoplėtra“ sprendinių brėžinio tikslinimo pažymėjo, kad tokiu būdu matininkas siekė atsižvelgti į VĮ Registrų centro pastabas, užtikrinti jo atliktų matavimų, skaičiavimų tikslumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovės B. P. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovų V. V.- Z. ir V. Z. naudai 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės valstybės naudai 197,77 Eur pašto išlaidų.

17.1. Teismas be kita ko nustatė, kad atsakovai 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0747 ha ploto žemės sklypą Nr. 80, kuriam kadastro duomenys kadastre buvo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo bei AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. dalyvavo sklypo ribų nustatyme ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė, jokių pastabų dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo nenurodė. Vilniaus apskrities viršininkas, priėmęs 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą, patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 80 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, suformuotas žemės sklypo ribas ir žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad buvęs sklypo Nr. 82 savininkas V. P. užsakė kadastrinius matavimus, kuriuos 2009 m. liepos 8 d. atliko UAB „Orkanas“. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad su gretimo sklypo (Nr. 80) savininku nederinta, nes sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, bendra riba nepažeista. V. P. su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimu sutiko, jokių pastabų nenurodė ir UAB „Orkanas“ atliktame 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas, kad sutinka su nustatytu tiek sklypo ribomis, tiek plotu. Atliktų matavimų pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2010 m. balandžio 7 d. įsakymą dėl sklypo Nr. 82 kadastro duomenų patikslinimo, kuriame nurodyta, kad tenkinant V. P. prašymą, patikslinamas V. P. priklausančio žemės sklypo plotas – 728 kv. m. (buvo 746 kv. m.), nurodyta kadastro duomenis įregistruoti Registrų centre. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo ir UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtos žemės sklypo duomenų bylos pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu buvo patvirtinta, kad žemės sklypo Nr. 82 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, suformuotas žemės sklypo ribas ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.

17.2. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad UAB „Orkanas“ atlikto 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra jos, kaip sklypo bendrasavininkės parašo, ar kad akte esantis parašas ne jos sutuoktinio. Teismas pažymėjo, kad dėl sutuoktinio parašo netikrumo ieškovė nepateikė teismui jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, byloje nebuvo atliekama parašų autentifikavimo ekspertizė, todėl pareiškėjos argumentus laikė deklaratyviais ir neįrodytais. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju ant akto buvo būtinas ieškovės parašas. Teismas nustatė, kad paženklinant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas dalyvavo jos sutuoktinis, taip pat žemės sklypo savininkas (bendraturtis), kuris ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Ieškovė neįrodinėjo, kad apie žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, o tuo pačiu ir žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje, jai nebuvo žinoma, kad jos sutuoktinis šio fakto ieškovei neatskleidė, todėl, teismo vertinimu, vien jos asmeniškas nedalyvavimas šiame procese ir nepasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra pagrindas spręsti, kad atlikti kadastriniai matavimai yra savaime neteisėti.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovės nurodytus argumentus, kad po sutuoktinio mirties, susipažinusi su dokumentais, ji nesuprato dokumentų esmės, yra (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl jai sunku susiorientuoti lietuvių kalba parengtuose dokumentuose, brėžiniuose, teismas vertino kaip ieškovės gynybinę poziciją, kuri neturi jokios teisinės reikšmės bei nesuteikia pagrindo pripažinti, jog kadastriniai matavimai dėl minėtos ieškovės nurodytos priežasties yra neteisėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutuoktinio parašas buvo išgautas jėga, per prievartą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje neteikė reikalavimo pripažinti jos sutuoktinio sutikimą negaliojančiu. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų neturi pagrindo daryti išvados, kad V. P. UAB „Orkanas“ atlikto sklypo ribos paženklinimo metu nesuprato, kad dėl to atsiras pagrindas keisti sklypo kadastrinius duomenis, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvęs savininkas suklydo dėl savo sutikimo esmės. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Orkanas“ atliekamų kadastrinių matavimų procedūros būtų pažeistos. Ieškovės sutuoktinis 2009 m. dalyvavo matavimuose ir tiek tikslinamų sklypo ribų pradinėje stadijoje, tiek vėliau jokių pastabų neišreiškė. Ieškovė dėl pažeistų nuosavybės teisių į teismą kreipėsi tik 2017 m.

17.4. Teismas taip pat akcentavo, kad šiuo atveju faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti. Nurodė, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas neviršija leistinos ribinės paklaidos ir yra 0,0018 ha (18 kv. m).

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypų ribos yra aiškios. Teismo vertinimu, lyginant 2001 m. ir 2009 m. planus, matyti, kad žemės sklypo riba nesikeičia, posūkio taškų koordinatės yra tos pačios, identiškos, t. y. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane tvora sutampa su žemės sklypo riba (2001 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane posūkio taškai yra pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9), o UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane tvora nesutampa su žemės sklypo riba (žemės sklypo plane tie patys posūkio taškai yra pažymėti Nr. 2 ir Nr. 1). Tai, kad žemės sklypo riba abiejuose minėtuose žemės sklypų planuose yra ta pati, akivaizdu iš minėtų posūkio taškų koordinačių, kurios identiškos abiejuose žemės sklypo planuose; šias aplinkybes patvirtino ir VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžių metu.

17.6. Teismas taip pat pažymėjo, kad keičiant sklypų ribas negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), todėl ieškovės pateiktas UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžinys tokio reikalavimo neatitinka, ir teismas neturi pagrindo juo vadovautis, nes priešingu atveju būtų pažeista atsakovų savininkų teisių apsauga, įtvirtinta CK 4.93 straipsnyje, t. y. niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. neišreiškė sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita. Šiame kontekste teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, ir ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl sklypo įsigijimo sandorio nuginčijimo.

17.7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai byloje pateikė ieškovės iniciatyva kitą UAB „Geoplėtra“ paruoštą žemės sklypo planą. Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. patvirtino, kad toks planas buvo jo ruoštas, tačiau šis planas neįsigaliojo, nes ieškovė ant jo nepasirašė. Teismas nurodė, jog iš plano matyti, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas – 0,0737 ha, kas suponuoja, kad plane atlikti pakeitimai ne tik vieno gretimo sklypo savininkų (atsakovų) interesų sąskaita, o ribos pakeistos užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo posėdžio metu, atsakovai sutiko, kad toks pakeitimas atitiktų abiejų šalių lūkesčius ir teisėtus interesus, tačiau, pasak atsakovų, ieškovė, nenurodydama pagrįstų motyvų, atsisakė tokį planą pasirašyti ir įgyvendinti. Teismo posėdžio metu, ieškovė taipogi neišsakė teismui pagrįstų argumentų, kodėl su tokiu planu ji nesutinka, kas, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė yra visiškai nesuinteresuota bandyti pasiekti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o siekia apginti išimtinai savo, kaip savininkės, teises kitų sklypo savininkų (atsakovų) interesų sąskaita.

17.8. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teisinių argumentų, teikiančių pagrindą išvadai, kad žemės sklypų riba buvo nustatyta neteisėtai atlikus UAB „Orkanas“ kadastrinius matavimus. Teismas konstatavo, kad jie nėra nuginčyti, šalių žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal ieškovei priklausančio žemės sklypo UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre, o kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

17.9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė netenka galimybės naudotis žemės sklypu ar jame esančiais statiniais pagal paskirtį, juos eksploatuoti, tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė į jos turimą žemės sklypą ir (ar) kitą turtą.

17.10. Teismas padarė išvadą, kad 2009 m. UAB „Orkanas“ atlikus matavimus, paklaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų galimų paklaidų dydžio, žemės sklypų ribos yra aiškios, tokiu būdu ieškovės teisės nebuvo pažeistos, atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir jų rezultatus įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo dėl sklypų ribos atstatymo bei antrojo reikalavimo dėl kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo. Likusieji ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš minėtų pagrindinių reikalavimų, kadangi šių išvestinių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo, todėl nagrinėjamu atveju atmetus pagrindinius patikslinto ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir likusių išvestinių iš pagrindinių reikalavimų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako, nes tai bylos rezultato neįtakoja.

Šalies argumentai

17.11. Ieškovės ieškinį atmetęs, teismas laikė pagrįstu atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį tenkino, iš ieškovės atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. naudai priteisdamas 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės valstybės naudai 197,77 Eur pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimti, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

18.1. Pažymi, kad ši byla jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas įvertintų galimybę atlikti byloje naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo, o ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turėtų sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775-881/2018).

18.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, nevertino ieškovės esminių argumentų, nurodytų aplinkybių, ir visiškai nevertino jos pateiktų įrodymų, kuriuos surinkti ir vertinti nurodė apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs šią bylą pakartotinai nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad kreipdamasi į teismą, detaliai nurodė aplinkybes, kaip be jos žinios matininkai pakeitė jai priklausančio žemės sklypo bei kaimyninio sklypo bendrą ribą bei kaip sumažino jai priklausančio žemės sklypo plotą tuo pačiu plotu padidinę kaimyninio žemės sklypo plotą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, apie šias aplinkybes net neužsiminė ir nepasisakė, kodėl jas laiko nereikšmingomis. Teismas nenagrinėjo ir nepateikė jokių motyvų, kodėl be argumentų atmetė pagal pateiktus SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištrauką ir AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Orkanas“ parengtus žemės sklypų planus UAB „Geoplėtra“ aiškinamajame rašte nustatytas aplinkybes. Vietoj matininko siūlymo bei geodeziniais matavimais nustatytų aplinkybių nagrinėjimo, teismas vertino tik savo pasirinktas formalias aplinkybes, ar ieškovės sutuoktinis pasirašė ant ribų paženklinimo akto ir ar ieškovė turėjo pasirašyti ant šio akto. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, ar ieškovės sutuoktinis kada nors buvo išreiškęs valią, atsisakyti dalies jam priklausančio žemės sklypo ploto kaimyninio žemės sklypo naudai ir nereikalauti už tai jokios kompensacijos, kaip ir nepasisakė dėl to, kad net ir pasikeitus kaimyninių žemės sklypų plotams, kaimynai ir toliau naudojosi tomis pačiomis žemės sklypų ribomis, kadangi jie manė, jog yra patikslinami tik naudojami žemės sklypų plotų dydžiai. Teismas taip pat nevertino aplinkybių apie neaiškias kaimyninių žemės sklypų ribas geodeziniuose brėžiniuose, kurias patvirtino ir jų neginčijo teismo posėdžio metu apklausiama NŽT atstovė.

18.3. Mano, jog byloje įrodė, kad jai priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo kaimyninio žemės sklypo ploto naudai, tam nesant jokios išreikštos nei jos pačios, nei jos sutuoktinio valios, be jų žinios. Pažymi, kad šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik tada, kai atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas dėl esamos ilgus dešimtmečius stovinčios gelžbetoniniu pamatu metalinės tvoros, kuri skiria kaimyninius sklypus, nugriovimo ir kai ieškovė dėl tokių veiksmų kreipėsi į policiją ir vėliau su advokatės pagalba pradėjo aiškintis, kokiu pagrindu nauji kaimyninio sklypo gyventojai to reikalauja. Visa tai parodo, kad teismas turėjo pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus įvertinti, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, kurios leistų atskleisti bylos esmę, ir nevertino surinktų papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą, t. y. kad ieškovės žemės sklypas Nr. 82 sumažėjo kaimyninio žemės sklypo Nr. 80 ploto padidėjimo naudai. Teismas taip pat pagal minėtas Vilniaus apygardos teismo nutarties nuostatas turėjo įvertinti, bet nevertino aplinkybių, jog tuometiniai kaimyninių žemės sklypų savininkai nesuprato, jog jų sklypai padidėjo ir sumažėjo vienas kito sąskaita. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su sprendimu dalyje, kurioje nebuvo išklausyta, nes teismo išvados prieštarauja konvencinės teisės būti išklausytam esmei bei pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Remiasi Europos Žmogaus Teismo praktika. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžia minėtos konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą teismą), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą.

18.4. Apeliantės vertinimu, taip pat buvo pažeistos ir jos nuosavybės teisės. Akcentuoja, kad jokiame Lietuvos Respublikos teisės akte nėra numatytas toks nuosavybės teisės įgijimo būdas, pagal kurį būtų galima įgyti kito asmens nuosavybę, nesant jo valios, netinkamai pažymėjus kaimyninių žemės sklypų ribas. Todėl toks nuosavybės teisių įgijimo būdas yra akivaizdžiai neteisėtas, o teismas, nustatęs tokį nuosavybės teisės įgijimo būdą, privalėjo ginti pažeistas ieškovės teises. Tačiau teismas visiškai nevertino ieškovės išdėstytų aplinkybių, kokiu būdu jai priklausantis žemės sklypo plotas sumažėjo tuo pačiu padidėjusio kaimyninio žemės sklypo ploto sąskaita. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, nors ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad šio ginčo atveju ieškovei priklausančiam žemės sklypui Nr. 82 NŽT neteisėtai taikė leistiną ploto paklaidą. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė ir neišspręstas ginčas, kad NŽT ir matininkas nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto imperatyvo, kai atlikdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius matavimus, nustatė šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ne tomis pačiomis, bet pakeistomis ribomis. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, nors ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. UAB „Orkanas“ matuojant ieškovei priklausantį žemės sklypą bendra riba su kaimyniniu sklypu jau tapo ne tvora, o perskaičiuotomis koordinatėmis apibrėžta teorinė linija, kuri nuo šioje vietovėje esančios tvoros skiriasi apie 50 cm, taip pat nevertino ir nepasisakė, kad NŽT nepagrįstai derino šį planą, neatsižvelgusi, kad UAB „Orkanas“ matininkas vadovavosi teorine linija ir neatsižvelgė į akivaizdžius neatitikimus vietovėje, nors patvirtintos kaimyninių ginčo žemės sklypų ribos SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane aiškiai matosi ir eina vienoje linijoje su kitų žemės sklypų ribomis. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl abu žemės sklypus skiriančios ribos – senos (prieš 1996 m.) įbetonuotos metalinės tvoros, leidimo išsipirkti žemės sklypo Nr. 80 viršplotį teisėtumo, apie tai neinformavus kaimyninio sklypo savininkų. Pažymi, jog minėtas 18 kv. m plotas nebuvo laisva žemė, o buvo ieškovei priklausanti žemės sklypo Nr. 82 dalis, tai Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja šioje byloje NŽT negalėjo ir neturėjo teisės šios dalies parduoti antrą kartą. Mano, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai atsakovų teisės vadovaujantis tais pačiais argumentais buvo ginamos, o ieškovės nuosavybės teisės buvo paneigtos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tenkinus ieškovės reikalavimą, keistųsi šalių valdomų sklypų plotai, visiškai nevertino šioje byloje pateiktų įrodymų, kad ieškovės nuosavybės teisės jau buvo pažeistos būtent šiuo pagrindu, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja šioje byloje NŽT rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais 2001 m. ir 2009 m. kadastrinių matavimų dokumentais, tvirtinant juos neįsitikino duomenų teisingumu, ar teisingai nustatyta pažymėta kaimyninius žemės sklypus skirianti riba. Teismas, padarydamas minėtas išvadas, taip pat visiškai nevertino šioje byloje pateikto įrodymo – 2017 m. kovo 17 d. NŽT specialistų pakartotinio patikrinimo metu surašyto Žemės sklypo naudojimo patikrinimo akto, kuriame NŽT konstatavo, kad „žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą būdą“, ir nekonstatuota jokių naudojimo pažeidimų.

18.5. Mano, kad teismas apgynė išimtinai atsakovų teises; neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ir jos atstovas 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. el. laiškais ir dar ne kartą žodžiu siūlė atsakovams ir jų atstovei atlikti ginčo aplinkybių kadastrinius matavimus, taip pat 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. lapkričio 10 d. prašymais prašė paskirti kitą posėdžio datą. Laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovė yra visiškai nesuinteresuota bandyti pasiekti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą. Teismas taip pat nukrypo nuo minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje nurodytos teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Teismas nevertino jokių ieškovės argumentų ir įrodymų dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų; aplinkybės, kad 2009 m. matuojant ieškovės žemės sklypą, nebuvo kviesti kaimyninio žemės sklypo savininkai.

18.6. Pažymi, kad teismas nevertino, jog 2007-2008 m. VĮ Registrų centras atliko Vilniaus miesto koordinačių perskaičiavimą į LKS-94 koordinačių sistemą, todėl matuojant 2009 m. ieškovei priklausantį žemės sklypą Nr. 82 bendra kaimyninius žemės sklypus skirianti riba jau apibrėžta perskaičiuotomis koordinatėmis paremta teorinė linija. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, kokiu būdu buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, neatsižvelgė į tai, kad atsakovų žemės sklypas padidėjo ieškovės žemės sklypo sąskaita, nesant ieškovės ir jos sutuoktinio valios, nepasisakė dėl įrodymų reikšmės, kurie pagrindžia šias aplinkybes, išimtinai gynė tik atsakovų teises, tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

18.7. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad: iš Nekilnojamojo turto registre esančių kadastrinių matavimų brėžinių žemės sklypo Nr. 80 ir žemės sklypo Nr. 82 ribos yra neaiškios, kadangi kadastrinių matavimų brėžiniai prieštarauja vienas kitam; ieškovė ir atsakovai dėl žemės sklypo Nr. 80 ir žemės sklypo Nr. 82 ribų nesutaria; ieškovės parengtas kadastrinių matavimų brėžinys tiksliai pažymi kaimyninius žemės sklypus skiriančią tvorą, - ieškovės reikalavimai panaikinti ankstesnius žemės sklypo Nr. 80 ir žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius matavimus bei nustatyti žemės sklypo ribas pagal ieškovės iniciatyva parengtą kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį turėtų būti tenkinti visiškai, nes yra pagrįsti ir teisėti. Tačiau teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino aplinkybių, kaip pasikeitė kaimyninių žemės sklypų plotai vienas kito sąskaita, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju kaimyninių žemės sklypų ribos yra aiškios. Teismas tik patikrino ar šiuo metu įregistruotos kaimyninių žemės sklypų ribų koordinatės sutampa, net neatsižvelgdamas į tai kaip ir dėl kokių priežasčių šios koordinatės pasikeitė, kas tik dar kartą patvirtina, jog teismas neatskleidė šios bylos esmės ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų. Todėl laiko teismo sprendimą nepagrįstu, nes jis pažeidžia CK 4.45 straipsnio nuostatas ir tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį sprendimą.

18.8. Nurodo, kad kreipėsi į teismą 2017 m. sausio mėnesį. 2018 m. grąžinus šią bylą pirmosios instancijos teismui, ji buvo išnagrinėta tik 2022 m. spalio mėnesį. Per šį laiką byla jau vieną kartą buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui, ne kartą keitėsi teisėjai, dėl ko byla vis buvo pradedama nagrinėti iš naujo. Todėl didelę dalį procesinių veiksmų vis reikėdavo pakartoti iš naujo. Pažymi, jog nors ir tikslino savo reikalavimus šioje byloje, tai negali būti pateisinama priežastis tokiam ilgam teismo sprendimo priėmimo laikui; paskutinis ieškinio patikslinimas pateiktas ir priimtas teismo dar 2019 m. Be to, pats teismo sprendimas buvo paskelbtas praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo paskutinio teismo posėdžio dienos, dėl ko ieškovei susidarė įspūdis, kad buvo ar galėjo būti kišamasi į teismo sprendimo priėmimo slaptumą. Papildomai pažymi, kad tik po bylos išnagrinėjimo teisme, teismas konstatavo, kad atsakovai sklypą įsigijo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o ieškovė byloje nereiškia reikalavimo dėl minėto sklypo įsigijimo sandorio nuginčijimo, tačiau teismas nesiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimų, manydamas, jog šiuo atveju yra reikšminga nuginčyti minėtą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės vertinimu, tai yra dar vienas pagrindas pripažinti, jog teismas šiuo atveju pažeidė proceso koncentruotumo principą išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką. Nurodo, jog kreipdamasi į teismą akcentavo, jog jos sveikata yra prasta, dėl teisminio proceso patiria didelę įtampą, stresą, todėl vis prašydavo, jog ši byla būtų išnagrinėta kiek įmanoma greičiau, tačiau teismo procesas užsitęsė nepateisinamai ilgą laiką. Dėl šių priežasčių laiko, kad šią bylą nagrinėjant ilgiau nei 5 metus buvo pažeista jos konvencinė teisė į įmanomai trumpiausią teismo procesą ir tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą.

18.9. Pažymi, kad viso proceso metu savo teisėmis naudojosi sąžiningai; sąžiningai siekė išspręsti šį ginčą taikos sutartimi; sąžiningai tikslino savo reikalavimus, atsižvelgdama į šalių pastabas ir tokiu būdu, jog šalys galėtų susitarti ir pasiekti taiką šioje byloje. Ir nors derybos dėl taikos sutarties sudarymo buvo vykdomos, tačiau visos derybos vyko išimtinai tik ieškovei priklausančio žemės sklypo sąskaita, todėl mano kad tokios derybos buvo nesąžiningos ir atsakovų procesinis elgesys šiuo atžvilgiu buvo nesąžiningas. Todėl laiko, jog teismas priteisdamas visas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne dėl ieškovės kaltės šis procesas tęsiasi jau daugiau nei penkis metus, priėmė nepagrįstą sprendimą ir neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad yra pensininkė, jos pajamos nėra didelės, per mėnesį siekia vos 470 Eur, todėl ieškovė net neturėtų galimybių atlyginti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to ir šiuo pagrindu teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes pažeidžia CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą.

Atsiliepimas

19. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19.1 Pažymi, kad ginčydama atliktus kadastrinius matavimus, nustatytas aptariamų žemės sklypų ribas, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir valstybės institucijų priimtus administracinius aktus, apeliantė procesiniuose dokumentuose neprašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. nustatyto termino administraciniam aktui, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymui apskųsti, nors apeliantė apie šį administracinį aktą sužinojo dar 2013 m. rugsėjo 11 d. paveldėjusi savo sutuoktinio turtą. Be to, reikšdama reikalavimus ieškovė ginčija tik dalį dokumentų, o dalies – ne, t. y. neginčija žemės sklypo Nr. 80 pirkimo-pardavimo sandorių, atsakomybę dėl savo pareikštų reikalavimų permesdama teismui. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė savo patikslintą ieškinį bei apeliacinį skundą grindžia UAB „Geoplėtra“ parengtu sprendinių brėžiniu ir aiškinamuoju raštu, tačiau tai yra informacinė priemonė (ką patvirtino ir brėžinį rengęs matininkas teismo posėdžio metu), o ne žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kuri turi būti parengta remiantis teisės aktų reikalavimais, kas patvirtina apeliacinio skundu nepagrįstumą ir tai, kad apeliantė pati neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus argumentus.

19.2 Atkreipia dėmesį, kad matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Taip pat akcentuoja, kad ieškovės žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršijo leistinos (ribinės) ploto paklaidos (55 kv. m), nes žemės sklypo plotas sumažėjo 18 kv. m; nors vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora (ji yra žemės sklypo Nr. 80 ribose), bet su žemės sklypo Nr. 82 ribomis sutiko buvęs savininkas V. P., savo sutikimą patvirtindamas parašais žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

19.3 Pažymi, kad apeliantė yra akivaizdžiai praleidusi terminą skųsti valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius aktus. Ji nepateikė jokių įrodymų, kodėl administracinį aktą reikėtų laikyti niekiniu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Mano, kad toks teisių gynimo institutas yra pasirenkamas tik siekiant išvengti akivaizdaus senaties termino praleidimo. Nurodo, kad nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pagal kurį būtų galima pripažinti ginčijamus administracinius aktus niekiniais, nes valstybinės žemės tarnybos patikėtinis, gavęs visų suinteresuotų šalių pritarimus, negalėjo daryti įtakos privatiems asmenų santykiams ir nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentus atitinkančių kadastrinių matavimų. Mano, kad pirmosios instancijos priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

20. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.1. Mano, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas vertino tik savo pasirinktas formalias aplinkybes. Teismas pagrįstai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos ir jos sutuoktinio parašų ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir padarė pagrįstas išvadas. Be kita ko pažymi, kad ieškovės sutuoktinis V. P. ne tik kad sutiko su UAB „Orkanas“ atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais (kurių metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo plotas sumažėjo 18 kv. m), bet ir kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu patvirtinti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl akivaizdu, kad ieškovė, kaip V. P. sutuoktinė, turėjo žinoti apie UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir apie priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymą, kuriais šie kadastriniai matavimai buvo patvirtinti, tačiau 7 metus jų neginčijo.

20.2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino esminių argumentų, ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, kuriuos surinkti ir vertinti nurodė apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs šią bylą pakartotinai nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į minėtą apeliacinės instancijos nutartį, 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pasiūlė ieškovei ir atsakovams abiejų šalių lėšomis atlikti byloje naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau abiejų žemės sklypų nauji kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Ieškovės teismui pateiktuose UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžiniuose su pasiūlymu teismui buvo atlikti tik ieškovei priklausančio žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai, kuriuose ginčo riba nurodyta pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą atstatyti bendrą ieškovei priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribą. Atsakovams priklausančio žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Minėtuose ieškovės pateiktuose brėžiniuose buvo tik transformuotos AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo plane nurodytos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 valstybinę koordinačių sistemą, pakeičiant ginčo ribą pagal minėtą ieškovės reikalavimą atstatyti bendrą ieškovei priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribą. Taigi, neatsižvelgus į teismo pasiūlymą atlikti abiejų žemės sklypų naujus kadastrinius matavimus, teismas pagrįstai vertino, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo, pagal byloje esančius kitus įrodymus. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai pažymėjo, kad vis tik byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo koordinatės būtų pasikeitusios, ar būtų neaiškios. Be to, kadangi atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. neišreiškė sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita, teismas pagrįstai pritarė atsakovų pozicijai, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus žemės sklypo įsigijimo sandorio.

20.3. Laiko nepagrįstu ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VĮ Registrų centro. Pažymi, kad ginčo žemės sklypus įregistravo teisėtai ir pagrįstai galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams.

21. Atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.1. Atsakovų vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, tiek apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), tiek galimybės parengti žemės sklypo planą, atitinkantį sodininkų bendrijos generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą, tiek ginčo ribos aiškumo/neaiškumo klausimai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyti ir įvertinti tiek, kiek tai buvo būtina daryti išvadoms atsižvelgiant į ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti bylos esmės neatskleidimo.

21.2. Taip pat mano, kad nėra pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamo teismų atlikto įrodymų vertinimo. Pažymi, kad 2009 m. ieškovės sutuoktinis kreipėsi į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų. UAB „Orkanas“ parengė dokumentus: 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo duomenų bei žemės sklypo planą, kuriuos pasirašė pats žemės sklypo savininkas V. P., savo parašu patvirtindamas, kad sutinka su naujais kadastrinio matavimo duomenimis. Pats V. P. pateikė prašymą patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, UAB „Orkanas“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu tenkinant V. P. prašymą, buvo patikslintas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, nustatant, kad žemės sklypo Nr. 82 plotas yra 728 kv. m; nauji duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.

21.3. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas nepasisakė dėl neaiškios sklypo ribos. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo 55 punkte aiškiai ir motyvuotai išdėstė, kodėl žemės sklypo riba yra aiški ir kodėl nesiremia ieškovės pateiktu UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžiniu.

21.4. Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl jos pažeistos teisės būti išklausytai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje ieškovė pateikė žodinius paaiškinimus, 2022 m. gegužės 12 d. sakė baigiamąją kalbą.

21.5. Mano, kad teismas išsamiai ištyrė šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui, nurodė motyvus. Pažymi, kad nors iš apeliacinio skundo matyti, jog ieškovė siekia, kad teismo sprendimu būtų atsakyta į kiekvieną jos teiginį, tiek susijusį, tiek nesusijusį su bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta.

21.6. Dėl apeliantės akcentuoto ilgo bylos nagrinėjimo laiko, pažymi, kad apeliantės teiginiai šiuo aspektu yra prieštaringi, vienu atveju jai bylos nagrinėjimas buvo „per greitas“, kai teismas, anot apeliantės, skubiai perėjo į nagrinėjimą iš esmės, kitu atveju, teikiant apeliacinį skundą, tapo „per ilgas“, kas atsakovų vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kiekvieną situaciją ieškovė siekia susieti su neva jos atžvilgiu padarytais pažeidimais, nors akivaizdu, kad jokių pažeidimų ieškovės atžvilgiu nebuvo.

21.7. Laiko nepagrįstu apeliantės prašymą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Akcentuoja, kad viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie detalizuotų atsakovų nesąžiningumo turinį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės B. P. sutuoktinis V. P. (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kuris 1968 m. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir kuriam buvo skirtas 746 kv. m dydžio žemės sklypas, 1995 m. gruodžio 30 d. su Vilniaus apskrities valdytojo administracija sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/96-9123, kurios pagrindu ieškovės sutuoktinis įsigijo 746 kv. m dydžio valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 82 (aukščiau ir toliau – žemės sklypas Nr. 82). 2009 m. ieškovės sutuoktiniui kreipusis į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų atlikimo, minėta įmonė 2009 m. liepos 8 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuose nurodyta, kad aptariamo žemės sklypo plotas yra 728 kv. m. UAB „Orkanas“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301 „Dėl V. P. žemės sklypo Nr. 82, (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (aukščiau ir toliau – administracinis aktas Nr. 2), remiantis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis bei tenkinant V. P. prašymą, be kita ko buvo patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 plotas, nustatant, kad šio žemės sklypo plotas yra 728 kv. m. Minėti duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. V. P. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė sutuoktinė (ieškovė). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovei 2013 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į aptariamą žemės sklypą Nr. 82 su statiniais.

26. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,0747 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (aukščiau ir toliau – žemės sklypas Nr. 80), pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AR-1825; ankstesni žemės sklypo savininkai – J. G. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2001 m. lapkričio 22 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 3695-01), T. T. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2002 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypo Nr. 80 kadastrinius matavimus, buvusio savininko J. G. užsakymu, atliko AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“; byloje pateiktas šio žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuose nurodyta, kad aptariamo žemės sklypo plotas yra 747 kv. m. Minėtų kadastrinių matavimų pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko 2001m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3695-01 „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. 80, (duomenys neskelbtini), s. b. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimo“ (aukščiau ir toliau – administracinis aktas Nr. 1), remiantis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis bei tenkinant J. G. 2001 m. spalio 23 d. prašymą, be kita ko buvo patikslintas J. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 80 plotas, nustatant, kad šio žemės sklypo plotas yra 747 kv. m. Minėti duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.

Žemesnės instancijos teismas

27. Ginčas šioje byloje kilo dėl ribos tarp abiejų žemės sklypų (Nr. 82 ir Nr. 80). Ieškovė, nesutikdama su UAB „Orkanas“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruotais kadastro duomenimis, kurie nustato ieškovei priklausančio žemės sklypo plotą bei ribas, ir siekdama atstatyti abiejų žemės sklypų ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, kuri, anot ieškovės visada ir žymėjo ribą tarp sklypų, 2017 m. kreipėsi į teismą dėl minėtų kadastrinių matavimų panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje sprendęs, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, be kita ko pažymėjo, kad teismas nesiaiškino, kokia yra apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), ir ar buvo įmanoma parengti žemės sklypo planą, atitinkantį sodininkų bendrijos generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą; vertino, jog apeliantei turėjo būti suteikta reali galimybė pareikšti byloje atitinkamą reikalavimą ir dėl atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kiek tai susiję su ginčo sklypus skiriančios ribos nustatymu; atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti galimybę atlikti byloje naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo, o ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turėtų sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

28. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Be to, būtina akcentuoti, jog žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

29. Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tikslinusi savo ieškinį, nesutikdama su jau atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba tarp abiejų žemės sklypų (Nr. 82 ir Nr. 80), vertindama ją kaip neaiškią, iš esmės nori panaikinti šiuo metu galiojančius kadastrinių matavimų duomenis, kurie nustato ginčo šalims priklausančių žemės sklypų plotus ir ribas, siekdama atstatyti sklypų ribą pagal faktinę tvoros, kuri ieškovės teigimu, visada buvo laikoma faktine abu žemės sklypus skiriančia riba, vietą, be kita ko panaikinant ir aukščiau minėtus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, kuriais buvo tikslinami abiejų žemės sklypų duomenys ir kurių pagrindu duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovė prašė nustatyti ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribas pagal ieškovės užsakymu UAB „Geoplėtra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. parengtą kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį su pasiūlymu teismui. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, ieškovė pateikė byloje apeliacinį skundą. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertindamas ieškovės esminių argumentų, nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, be kita ko akcentuodama pažeistas jos nuosavybės teises, taip pat bylos proceso pažeidimus dėl itin ilgo, anot ieškovės, bylos nagrinėjimo, ir kt., todėl prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Visgi, įvertinus visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais, jie nesudaro pagrindo keisti ginčijamą sprendimą. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

30. Ieškovė (apeliantė) tvirtindama, kad aptariamų ginčo žemės sklypų riba yra neaiški, atliktų kadastrinių matavimų brėžiniai prieštarauja vienas kitam, akcentavo, jog riba tarp žemės sklypų yra faktiškai nusistovėjusi daugiau nei 20 metų ir sutampa su kaimyninio sklypo tvora, ką būtent taip ilgus metus traktavo ir žemės sklypų savininkai, o matininkai be ieškovės žinios pakeitė jai priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo bendrą ribą, sumažindami jai priklausančio žemės sklypo plotą tokiu plotu padidinę kaimyninio žemės sklypo plotą.

31. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovės sutuoktinis 1995 m. gruodžio 30 d. su Vilniaus apskrities valdytojo administracija sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 746 kv. m ploto žemės sklypą (žemės sklypas Nr. 82); toks šio žemės sklypo plotas yra nurodytas ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištraukoje, į kurį, anot ieškovės, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo atsižvelgta. Vertinant ieškovės aukščiau paminėtus argumentus ir poziciją nagrinėjamu klausimu, bylos faktines aplinkybes būtina vertinti chronologiškai.

32. Kaip jau minėta, pirmiausia, dar 2001 m., buvo atlikti tikslieji žemės sklypo Nr. 80 kadastriniai matavimai, tuometinio savininko J. G. užsakymu (juos atliko AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“). Organizacinius ir techninius reikalavimus nustatant žemės sklypų ribas, jas matuojant geodeziniais prietaisais, tvarkant matavimo duomenis ir parengiant žemės sklypų planus, minėtų kadastrinių matavimų atlikimo metu reglamentavo tuo metu galiojusi Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika, patvirtinta Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 5.2 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal Metodikos 5.6 punktą, kai dėl ribų nustatymo tarp kviestųjų asmenų kyla ginčai, žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio 4 punkto nuostata, ginčą išnagrinėjo apskrities valdytojo administracija. Surašytą žemės sklypo paženklinimo aktą pasirašo kviestieji asmenys, matavimus atlikęs asmuo ir užsakovas (Metodikos 5.8 punktas). Aptariamu atveju, iš byloje pateikto žemės sklypo Nr. 80 ribų paženklinimo akto, žemės sklypo plano matyti, kad paženklinant žemės sklypo Nr. 80 ribas tarp kitų kviestinių asmenų dalyvavo ir ieškovės sutuoktinis V. P., pasirašęs ant abiejų minėtų dokumentų, ir jokių pastabų /pastebėjimų dėl atliktų žemės sklypo matavimų nepateikęs. Jokių duomenų, kad nustatant žemės sklypo ribas tarp suinteresuotų asmenų būtų kilęs ginčas byloje nėra. Žemės sklypo planą 2001 m. spalio 7 d., o žemės sklypo ribų paženklinimo aktą 2001 m. spalio 10 d. suderino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Būtent minėtų kadastrinių matavimų pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko 2001m. lapkričio 22 d. įsakymu buvo patikslintas J. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 80 plotas, nustatant, kad šio žemės sklypo plotas yra 747 kv. m, be kita ko įpareigojant žemės sklypo savininką sumokėti 19,20 Lt už susidariusį ploto viršplotį. Šiuo aspektu, atsižvelgus į apeliantės pastebėjimus, atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumatė, jog apie žemės sklypo viršpločio išsipirkimą turėjo buvo informuoti kaimyninio sklypo savininkai, be kita ko kartu pažymint, kad jokių objektyvių tokio sprendimo (dėl viršpločio išsipirkimo) neteisėtumą patvirtinančių duomenų byloje taip pat nepateikta. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko institucija iš esmės patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.

33. Praėjus beveik 8 metams po žemės sklypo Nr. 80 atliktų kadastrinių matavimų, kurių duomenys buvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, ir nebuvo ginčijami, 2009 m. ieškovės sutuoktinio užsakymu buvo atliekami žemės sklypo Nr. 82 kadastriniai matavimai. Šių kadastrinių matavimų atlikimo metu nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d iki 2014 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 25 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Taisyklių 26 punktas) (tokia nuostata įtvirtinta ir aptariamu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), 32.1.1.1 punkte). Taisyklių 29 punkte reglamentuotas žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje, nustatyta paženklinimo-parodymo akto užpildymo tvarka, pagal kurią be kita ko numatyta, kad akte turi būti nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra, o kai su nustatyta riba kviestieji asmenys nesutinka ir atsisako pasirašyti, kadastrinius matavimus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo motyvus ir pasirašo (Taisyklių 29.8.5 punktas), po ko vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis; ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 29.9 punktas).

34. Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės sutuoktinio užsakymu UAB „Orkanas“ atlikus žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius matavimus, buvo patvirtintas 728 kv. m žemės sklypo plotas, taigi, 18 kv. m mažesnis nei buvo įsigyta pagal ieškovės sutuoktinio sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Paženklinant žemės sklypo ribas, dalyvavo ieškovės sutuoktinis, t. y. žemės sklypo savininkas (bendraturtis), kuris ir pasirašė 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame, kaip ir žemės plane, aiškiai nurodytas žemės sklypo Nr. 82 plotas (728 kv. m). Minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte taip pat nurodyta, kad su gretimo sklypo Nr. 80 savininku nederinta, nes sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; bendra riba nepažeista. Pastebėtina, kad paminėta aplinkybė atitiko Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punkto, Taisyklių 26 punkto reglamentavimą, todėl šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog matuojant jos žemės sklypą, nebuvo pakviesti kaimyninio žemės sklypo savininkai. Dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų jokių pastabų /pastebėjimų taip pat nebuvo pateikta. Jokių duomenų, kad nustatant žemės sklypo ribas tarp suinteresuotų asmenų būtų kilęs ginčas byloje irgi nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius suderino UAB „Orkanas“ parengtą žemės sklypo planą, taip pat ribų paženklinimo-parodymo aktą. Minėtų kadastrinių matavimų pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu (administraciniu aktu Nr. 2), buvo patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 plotas, nustatant, kad šio žemės sklypo plotas yra 728 kv. m (buvo 746 kv. m); pakeitimai buvo įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko institucija patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.

35. Pagal Taisyklių 23 punkto nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (atitinkama nuostata įtvirtinta ir Kadastro nuostatų 21 punkte). Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantei priklausančio žemės sklypo plotas neviršija leistinos ribinės paklaidos (18 kv. m.), ką savo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-775-881/2018, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo. Atitinkamai minėtos aplinkybės dėl leistinos žemės sklypo ploto ribinės paklaidos buvo paaiškintos ir byloje pateiktame UAB „Orkanas“ paaiškinime, taip pat ieškovei buvo nurodytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. rašte, 2017 m. kovo 7 d. rašte.

36. Minėtame 2017 m. kovo 7 d. rašte be kita ko buvo pateiktas vertinimas ir dėl žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, nurodant, kad žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis atitinka generaliniame plane nurodytą linijos ilgį, vakarinis linijos ilgis yra 0,19 m trumpesnis, rytinis linijos ilgis yra 0,10 m trumpesnis, pietinis linijos ilgis yra 1,17 m trumpesnis lyginant su teritorijų planavimo dokumentu; padaryta išvada, kad žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, nežymiai skiriasi, konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane) suformuotas žemės sklypo ribas; pažymėta, kad žemės sklypo plane, kurį 2009 m. liepos 8 d. parengė UAB „Orkanas“, vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora, t. y. tvora yra žemės sklypo Nr. 80 ribose. 2017 m. kovo 17 d. atlikus abiejų žemės sklypų kontrolę, Žemės naudojimo patikrinimo akte, prie kurio pridėta situacijos schema, nurodyta, kad riboženkliai pastatyti ant bendros žemės sklypų ribos, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, plotas 18 kv. m. Ieškovė šio teisminio ginčo metu akcentavo būtent faktinį žemės sklypų naudojimą, riba tarp abiejų žemės sklypų laikant minėtą tvorą, kurią atsakovai šiuo metu siekia nugriauti. Visgi, neginčijant faktinio tvoros egzistavimo, ką būtent ir patvirtina aukščiau paminėti ieškovės akcentuoti įrodymai (NŽT 2017 m. kovo 7 d. raštas, 2017 m. kovo 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas, ir kt.), tai niekaip nepaneigia atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytų, VĮ Registrų centre įregistruotų žemės sklypų ribų duomenų teisėtumo. Kaip to nepaneigia ir ieškovės apeliaciniame skunde akcentuotas tvoros atvaizdavimas žemės sklypo Nr. 80 plane, aplinkybė, kad 2017 m. kovo 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nekonstatuota jokių naudojimo pažeidimų, kaip ir ieškovės paminėta aplinkybė dėl 1995 m. spalio 4 d. teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2² -339/95, nurodytų duomenų apie aptariamą tvorą, šiuo aspektu be kita ko pažymint, kad minėtas teismo sprendimas buvo priimtas dar iki ieškovės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o jame užfiksuota faktinė situacija iš esmės neatitiko tos, kuri susiklostė po žemės sklypo pirkimo (Sprendime be kita ko teismas pažymėjo, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis ieškovės sklypo plotas – 750 kv. m, o atsakovo – 748 kv. m). Nagrinėjamu atveju, pirmiausia akcentuotina, kad atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus 2009 m., ginčo riba jau buvo nustatyta, t. y. 2009 m. kadastriniai matavimai buvo atliekami esant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintiems ir nenuginčytiems 2001 m. žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenims. Be to, kaip matyti iš kadastrinių matavimų duomenų, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir VĮ Registrų centro atstovė, 2009 m. atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, dokumentuose ginčo žemės sklypų bendra riba nepasikeitė, UAB „Orkanas“ 2009 m. parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane nurodytos ginčo ribos posūkio taškų koordinatės yra identiškos AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane nurodytoms posūkio taškų koordinatėms, jas transformavus į LKS-94 valstybinę koordinačių sistemą.

37. Taigi, visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypų riba yra aiški pagal aukščiau aptartus žemės sklypų Nr. 80 ir Nr. 82 ribas nustatančius dokumentus (atliktus kadastrinius matavimus), o duomenų, kad ta riba buvo nustatyta neteisėtai, byloje nėra, ieškovės pamatuoto žemės sklypo plotas neviršijo leistinos paklaidos. Minėtiems abiejų sklypų kadastriniams matavimams žemės sklypo Nr. 82 savininkai neprieštaravo, jokių pastabų neteikė, su pasikeitusiu žemės sklypo ploto dydžiu sutiko ir to neginčijo, taip savo veiksmais iš esmės nulėmę apeliantės akcentuotus jai priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimus. Atitinkamai šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti ir ieškovės pažeistų teisių.

38. Aptartų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste kritiškai vertintini ir kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kaip pavyzdžiui, vertinimas, kad dalis ieškovės žemės sklypo buvo parduota du kartus, tokiai pozicijai nesant jokio teisinio pagrindo ir ją iš esmės paneigiant aukščiau (nutarties 37 punkte) atskleistomis ieškovės žemės sklypo ploto neatitikimą lėmusiomis aplinkybėmis. Kaip kritikuotinas ir faktinio žemės sklypų naudojimo aplinkybės įrodinėjimas tuo, kad tiek ieškovė su sutuoktiniu, tiek buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai laikė, jog abu žemės sklypus skiria ta pati tvora (kurią atsakovai šiuo metu siekia nugriauti), o kadastriniai duomenys buvo pakeisti, nesant nei ieškovės, nei jos sutuoktinio valios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės yra itin subjektyvaus vertinamojo pobūdžio. Ieškovės subjektyvus tam tikrų aplinkybių vertinimas pirmiausia per savo interesų prizmę, nesudaro pagrindo konstatuoti vienokią ar kitokią kito asmens valią. Ieškovės teigimu, jos sutuoktinis pasirašęs tiek ant žemės sklypo Nr. 80, tiek ant žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų dokumentų (planų, ribų paženklinimo aktų) buvo įsitikinęs, jog faktiškai jo valdomo žemės sklypo ribos nesikeičia; be to, akcentavo, kad atliekant žemės sklypo Nr. 80 kadastrinius matavimus, matininkas vietoje riboženkliais nepažymėjo sklypų ginčo ribos. Tačiau šių aplinkybių ieškovė byloje neįrodė. Atliekant žemės sklypo Nr. 80 kadastrinius matavimus, ieškovės sutuoktinis dalyvavo ir jiems neprieštaravo, o, ieškovės teigimu, matininkui nepažymėjus riboženkliais sklypų ribos, byloje nėra ir duomenų, kad riboženklius ieškovė ar jos sutuoktinis būtų prašę pastatyti. Bylos duomenų visuma taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės sutuoktinis nesuprato po 2009 m. UAB „Orkanas“ kadastrinių matavimų atliekamų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimų esmės ar kad suklydo žemės sklypo Nr. 82 plane pasirašydamas, jog su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Be to, būtent tenkinant ieškovės sutuoktinio prašymą, administraciniu aktu Nr. 2 be kita ko buvo patikslintas žemės sklypo Nr. 82 plotas – 728 kv. m, nurodant, kad buvo 746 kv. m plotas. Taigi, pakitęs ieškovės žemės sklypo dydis visuose paminėtuose dokumentuose buvo aiškiai nurodytas, ir žinant savo įsigyto sklypo dydį, suprasti sklypo ploto skaičiaus pokytį (sumažėjimą) nereikia jokių specialių žinių, šiuo aspektu atmetant apeliantės argumentą, kad ji su sutuoktiniu nėra matininkai ir vien iš žemės sklypo paženklinimo ribų akto duomenų ar sklypų planuose esančių koordinačių, negalėjo suprasti apie jų žemės sklypo ploto sumažėjimą. Teismo vertinimu, paminėti įrodymai, ieškovės sutuoktinio veiksmai, patvirtina, kad apie žemės sklypo Nr. 82 atliktų kadastrinių matavimų duomenis, būtent apie pasikeitusį (sumažėjusį) plotą, savininkai žinojo, tačiau jokių realių veiksmų iki pat 2017 m. nesiėmė.

39. Atitinkamai pagrindo pripažinti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis neteisėtais nesudaro ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad buvę žemės sklypo Nr. 80 savininkai J. G. ir T. T. nereiškė pretenzijų dėl sklypų ribos, kas niekaip nepaneigia dabartinių žemės sklypo Nr. 80 savininkų (atsakovų) teisės naudotis nuosavybe savo nuožiūra, be kita ko nusprendžiant ir dėl jų sklype esančių statinių (pavyzdžiui, tvoros) likimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai V. V.-Z. ir V. Z., nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 80 įsigijo dar 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 0,0747 ha dydžio. Šie atsakovai yra jau treti aptariamo žemės sklypo savininkai, patys tiesiogiai nedalyvavę kadastrinių matavimų procese.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015, ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.). Aptariamu atveju, nors ieškovė siekė pakeisti įregistruotą abiejų žemės sklypų ginčo ribą, tačiau atsakovai, žemės sklypo Nr. 80 savininkai, su ieškovės pozicija nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ginčo šalims (žemės sklypų savininkams) atlikti naujus kadastrinius matavimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis), tačiau, kaip matyti, abiejų žemės sklypų nauji kadastriniai matavimai taip ir nebuvo atlikti, kompromisas tarp šalių nebuvo pasiektas. Ieškovės teismui pateiktuose UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžiniuose su pasiūlymu teismui buvo atlikti tik ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimai, kuriuose ginčo riba nurodyta pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą atstatyti bendrą ieškovei priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribą. Tokiu būdu, atsakovams, įsigijusiems konkretaus dydžio žemės sklypą, kurio duomenys įregistruoti ir nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nesutinkant su ieškovės reikalavimu, be kita ko, kaip minėta, atliktų kadastrinių matavimų pagrindu abiejų žemės sklypų ginčo ribą laikant aiškia, susiklostytų nesąžininga atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atžvilgiu situacija, kai ieškovės neva pažeistos teisės būtų ginamos šių atsakovų žemės sklypo sąskaita. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėti atsakovai bylos nagrinėjimo metu visgi buvo sutikę rasti kompromisinį abiem ginčo pusėms tinkantį variantą, ką patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas D. S., kai UAB „Geoplėtra“ buvo parengtas žemės sklypo plano projektas, atliekant pakeitimus ne tik atsakovų žemės sklypo sąskaita, taip siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pačios ieškovės nesuinteresuotumą pasiekti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, kaip siekį apginti išimtinai savo, kaip savininkės, teises atsakovų sąskaita. Tokio vertinimo nepaneigia ir apeliantės akcentuotos aplinkybės apie jos ir atstovo siūlymus atsakovams atlikti kadastrinius matavimus ar taikiai spręsti ginčą, kadangi, kaip matyti, joks abi šalis tenkinantis kompromisas byloje nebuvo pasiektas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje išnaudotas galimybes rasti abiem šalims priimtiną ginčo sprendimo būdą, nenukrypo nuo aukščiau šiame nutarties punkte paminėtos teismų praktikos.

41. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl bendros ieškovei priklausančio žemės sklypo ir atsakovams V. V.-Z.ir V. Z. priklausančio žemės sklypo ribos pagal faktinę esamos tvoros vietą atstatymo bei kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo, buvo atmesti pagrįstai.

42. Kitus ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas laikė išvestiniais, todėl plačiau savo sprendime dėl jų nepasisakė ir juos atmetė.

43. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad netenkinus ieškovės pirmų dviejų reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir likusių reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės ir plačiau dėl to irgi nepasisako. Tačiau, pirmosios instancijos teismui nesprendus administracinių aktų teisėtumo klausimo, taigi nepasisakius ir dėl atsakovų prašomos taikyti senaties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visgi būtina atkreipti dėmesį į aptariamu atveju aktualius procesinius teisės kreiptis į teismą terminus. Ši aplinkybė laikytina reikšminga, kadangi abiejų žemės sklypų ieškovės ginčijami kadastro duomenys yra įregistruoti VĮ Registrų centre, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Be to, pati apeliantė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į jos neva pažeistų teisių sužinojimo momentą, sąlygojusį kreipimąsi į teismą tik 2017 metais, o ir atsakovei NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat be kita ko akcentuojant ir praleistą senaties terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasisakymas dėl procesinės teisės kreiptis į teismą terminų šiuo atveju nelaikytinas apeliacijos ribų peržengimu.

44. Pažymėtina, kad, nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) redakcijai, visi administracinių bylų procesai, kurie buvo pradėti po šio įstatymo įsigaliojimo, vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka, taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų administracinių aktų apskundimo teisme terminą, nepriklausomai nuo to, kad šis terminas jau yra pasibaigęs dar iki naujos minėto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo dešimties metų termino priskyręs prie naikinamųjų terminų (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-564-1062/2020).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, ir kt.). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

46. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau aptariamu atveju, dėl administracinio akto Nr. 1, jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą, nėra. Atitinkamai ir dėl administracinio akto Nr. 2 pastebėtina, kad yra praleistas ABTĮ įtvirtintas vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminas skundui pateikti, ir nėra svarbių priežasčių praleisto termino atnaujinimui. Aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apie administracinį aktą Nr. 2 ieškovės sutuoktiniui buvo žinoma nuo 2010 m. Kaip jau minėta, administracinis aktas Nr. 2 buvo priimtas ieškovės sutuoktinio prašymu, vėliau jo prašymu, minėto administracinio akto pagrindu, žemės sklypo Nr. 82 duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centro byloje pateiktais duomenimis, ieškovės sutuoktinis apie Kadastro tvarkytojo 2010 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą, tenkinti jo 2010 m. balandžio 12 d. prašymą Kadastre įrašyti žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, sužinojo 2010 m. balandžio 19 d., t. y. kai VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2010 m. balandžio 19 d. atsiėmė 2010 m. balandžio 15 d. parengtą Registro išrašą-pažymėjimą. Minėti duomenys atitinkamai turėjo būti žinomi ir V. P. sutuoktinei (ieškovei), kuri šių aplinkybių byloje iš esmės nepaneigė. Ieškovės teigimu, administracinis aktas Nr. 2 nebuvo ginčijamas, kadangi ieškovė ir jos sutuoktinis buvo įsitikinę, jog faktiškai jų valdomo žemės sklypo ribos nesikeičia, o tik patikslinamas žemės sklypo plotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo argumentu ieškovė prieštarauja pati sau. Viena vertus, akcentuoja jos ir sutuoktinio įsitikinimą dėl nesikeitusių sklypo ribų, kita vertus, pati patvirtina, kad suprato apie patikslinamą žemės sklypo plotą, apie ką teismas plačiau jau pasisakė šios nutarties 38 punkte. Taigi, be kita ko ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste (dėl administracinių aktų apskundimo terminų), ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

47. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės reikalavimą atsakovams V. V.- Z. ir V. Z. dėl ieškovei priklausančios tvoros dalies atstatymo, šiuo aspektu kvestionuojant patį reikalavimo turinį, kadangi procesiniuose dokumentuose, be kita ko apeliaciniame skunde, ieškovė tvirtino, kad jos minimą tvorą pastatė buvęs žemės sklypo Nr. 80 savininkas J. G., dėl ko, nepaisant vien tokio reikalavimo nekonkretumo, kyla dar ir pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieškovė tą tvorą ėmė laikyti jai priklausančia tvora bei reikšti reikalavimą, faktiškai susijusį su kito asmens turtu.

48. Teismas kritiškai vertina ir apeliantės argumentus apie jos teisės būti išklausytai pažeidimą. Pažymėtina, jog tai, kad buvo priimtas ieškovei nepalankus procesinis sprendimas, su kurio išvadomis ieškovė nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nebuvo išklausyta, šiame kontekste akcentuojant, kad teismas faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato ir sprendimą byloje priima tik pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos bei galimybės dalyvauti procese, teikti įrodymus ir pan., ir ieškovė, kaip rodo bylos duomenys, šiomis teisėmis naudojosi.

49. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu dėl neva pažeistos jos teisės į įmanomai trumpiausią teismo procesą.

50. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Aptariamu atveju, matyti, kad ieškovei kreipusis į teismą 2017 m. pradžioje, o 2018 m liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, procesinis sprendimas byloje buvo priimtas 2022 m. spalio 11 d. Taigi, bylos nagrinėjimas užtruko gana ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimo laiko vertinti kaip nepateisinamai ilgo ar konstatuoti ieškovės pažeistą teisę į įmanomai trumpiausią teismo procesą. Įvertinus bylos duomenis ir proceso eigą, darytina išvada, kad ilgą bylos nagrinėjimą sąlygojo objektyvios aplinkybės. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kelis kartus buvo šalinami ieškinio trūkumai, 5 kartus buvo tikslinamas ieškovės, atstovaujamos profesionalaus teisininko, ieškinys, po ko atitinkamai buvo nustatinėjami terminai atsiliepimams pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi byla dėl objektyvių priežasčių buvo perskirstyta nagrinėti kitam teisėjui, tačiau, kaip matyti iš proceso eigos, tai neužvilkino bylos nagrinėjimo. Byloje be rašytinių teismo posėdžių, viso vyko 8 žodiniai teismo posėdžiai. Taip pat pastebėtina, kad dalis teismo posėdžių nevyko, buvo atidėti, tačiau atidėjimo priežastys buvo aiškiai nurodytos ir pagrįstos, pavyzdžiui, šalių prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020 m. spalio 6 d., 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl Covid-19 viruso paskelbtą karantiną, 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas iki 2021 m. vasario 25 d. Dalis posėdžių nevyko dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe, pavyzdžiui, 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. birželio 8 d., 2022 m. vasario 8 d. posėdžiai, 2022 m. birželio 9 d. rašytinis posėdis. Be to, kaip teisingai pastebi apeliantė, bylą išnagrinėjus 2022 m. liepos 22 d., sprendimas buvo paskelbtas net 2022 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2022 m. rugpjūčio 11 d., vėliau 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimis, terminas sprendimui priimti ir paskelbti buvo pratęstas, ką teismas motyvavo bylos sudėtingumu (keliamų reikalavimų kiekiu), mastu (bylos medžiagą sudaro 7 tomai), specifika (ginčas yra mišraus (civilinių ir administracinių teisinių santykių) pobūdžio), teisėjos darbo krūviu ir užimtumu kitose bylose, taip pat aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. teisėja teisėtai nebuvo darbe. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nuolat vyko tam tikri procesiniai veiksmai, tačiau dalis teismo posėdžių nevyko ir buvo atidėti dėl pateisintų priežasčių, be kita ko ir Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino dėl Covid-19 ligos plitimo. Byloje nenustatyta bylos vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesu atvejų. Taigi, įvertinus bylos apimtį, reikalavimų kiekį, ginčo specifiką, darytina išvada, kad tokį bylos nagrinėjimo laikotarpį nulėmė objektyvios aukščiau aptartos aplinkybės ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas koncentruotumo principas ir ieškovės teisė į įmanomai trumpiausią teismo procesą.

51. Apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kurią laiko neproporcinga, tokią savo poziciją motyvuodama sunkia finansine padėtimi (yra pensininkė ir jos pajamos kas mėnesį siekia apie 470 Eur), taip pat aplinkybe, kad savo teisėmis naudojosi sąžiningai, siekė išspręsti ginčą taikiai, o procesas daugiau nei 5 metus tęsėsi ne dėl jos kaltės. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos apimtį (7 tomai) ir sudėtingumą, ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį, teismo posėdžių skaičių, ieškovės ieškinį atmetus, iš jos pagrįstai buvo priteista 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams bei 197,77 Eur patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir apeliantės nurodytos aplinkybės apie jos tinkamą procesinį elgesį, nedideles gaunamas pajamas, mokamus komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo priteistas išlaidas mažinti ar nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Asmens sunki turtinė padėtis gali būti reikšminga, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo ar atidėjimo klausimus, tačiau negali įtakoti bylą laimėjusios šalies pagrįstų proceso išlaidų atlyginimo masto.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kitos šiame skunde nurodytos aplinkybės (pavyzdžiui, dėl UAB „Geoplėtra“ brėžinio ir aiškinamojo rašto išsamios analizės, jokiais įrodymais nepagrįstos ieškovės prielaidos apie kišimąsi į teismo sprendimo priėmimo slaptumą, ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

57. Atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atstovė pateikė byloje prašymą priteisti iš apeliantės 1 815 Eur patirtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje. Kartu su prašymu buvo pateikti ir minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai: 2023 m. sausio 17 d. PVM sąskaita-faktūra, 1 815 Eur sumai, bei minėtos sumos apmokėjimą patvirtinantis V. Z. banko sąskaitos 2023 m. sausio 17 d.- 2023 m. sausio 18 d. išrašas. Apeliacinį skundą atmetus, minėtos atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos atsakovams lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. V.-Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 1 815 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 907,50 Eur kiekvienam.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko