Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, jo asmens duomenys buvo prarasti, tačiau valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad galimos neigiamos pasekmės būtų sumažintos. Priešingai, Alytaus PN ir Kalėjimų departamento administracija nuosekliai ir sąmoningai neigia asmens duomenų praradimo keliamą pavojų, sumenkina asmens duomenų svarbą ir šalinasi atsakomybės.

Tvirtino, kad nurodyti faktai padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė: pasitikėjimo valstybės institucijomis praradimu; visiškos priklausomybės nuo kitų asmenų valios jausmu; asmens duomenų kontrolės praradimu; galimybe suklastoti tapatybę; galimybe patirti finansinius nuostolius; galimybe pakenkti pareiškėjo reputacijai ir pan. Pareiškėjo teigimu, Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos vienareikšmiškai įpareigoja valstybę užkirsti kelią asmens duomenų praradimui, tinkamai saugoti asmens duomenis, informuoti asmenis apie jų duomenų praradimą, išsiaiškinti ir nubausti duomenų praradimo kaltininkus, kompensuoti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad atsakovas ignoravo visas Direktyvos nuostatas, atsisakė jas taikyti savo veikloje, o tai sukėlė pasekmes – neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, tai ir yra priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas tvirtino, kad buvo atskleisti jo asmens duomenys dingus jo prašymui.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2022-02-23 su prašymu kreipėsi į Alytaus PN dėl patalynės išdavimo, kuri buvo laikoma Alytaus PN sandėlyje. Atsakovės atstovas neneigia, jog pareiškėjo prašymas nebuvo perduotas Alytaus PN Turto valdymo skyriaus sandėlininkui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-02-23 pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN dėl nuosavos patalynės komplekto išdavimo. Alytaus PN 2022-05-27 raštas Nr. 363-1448 patvirtina, kad nuteistųjų daiktų sandėlyje pareiškėjo prašymas dėl patalynės išdavimo nebuvo gautas (b. l. 7, 8). A. D. nepraleisdamas termino su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2022-07-05 raštu Nr. 2S-1870 pareiškėjui atsakė, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 4 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas yra toks pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga. Kalėjimų departamentas išsiaiškino, kad Alytaus pataisos namų administracija nagrinėdama pareiškėjo prašymą (2022-02-23 reg. Nr. 69/418) jo neperdavė Turto valdymo skyriaus sandėlininkui, tačiau negali nustatyti prašymo originalo buvimo vietos. Kalėjimų departamentas vertino, ar asmens duomenų atžvilgiu galėjo būti įvykdytas konfidencialumo pažeidimas, kuris gali įvykti, kai yra be leidimo ar neteisėtai atskleidžiami asmens duomenys arba gaunama prieiga prie jų. Kalėjimų departamento vertinimu, toks netinkamas asmens duomenų tvarkymas nesukėlė rimtų pasekmių, t. y. pavojaus pareiškėjo teisėms ir laisvėms.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 11/2017-5/2018 konstatavo, jog: „Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, siekiant Europos Sąjungoje sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis, priimtas Reglamentas (ES) 2016/679. Tai – tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas, kuris Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d. Reglamentas (ES) 2016/679, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 2 dalies d punkte, netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Reglamento (ES) 2016/679 19 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis šiais tikslais ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami Direktyva (ES) 2016/680. Direktyva (ES) 2016/680 yra įgyvendinama Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (2018 m. birželio 30 d. redakcija), kuris, kaip numatyta jo 1 straipsnio 2 dalyje, taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, be to, nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021). Taigi, pareiškėjo nurodoma Direktyva (ES) 2016/680 yra speciali norma, todėl nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas pagrįstai vadovavosi Reglamentu (ES) 2016/679.

Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 straipsnio 12 punktą, asmens duomenų saugumo pažeidimas yra toks pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga. Dėl dingusio prašymo pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN ir Kalėjimų departamentą. Pagal bylos duomenis, įvertinęs aplinkybes, Kalėjimų departamentas 2022-07-05 raštu Nr. 2S-1870 nustatė, kad prašyme buvo nurodyti pareiškėją identifikuojantys asmens duomenys: vardas, pavardė ir asmens kodas. Kalėjimų departamentas atsižvelgė, kad tai yra svarbūs kiekvieno asmens identifikaciniai unikalūs duomenys, kurių pagalba paprastai identifikuojami asmenys. Tačiau, Kalėjimų departamento vertinimu, netinkamas asmens duomenų tvarkymas pareiškėjui nekėlė rimtų pasekmių.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su Kalėjimų departamento pozicija ir neabejoja, kad nagrinėjamu atveju netinkamas asmens duomenų tvarkymas pareiškėjui nesukėlė rimtų pasekmių, pavojaus pareiškėjo teisėms ir laisvėms. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl šio mažareikšmio pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti sveikatos sutrikimų ar didelių dvasinių išgyvenimų. Akivaizdu, jog pareiškėjo asmens duomenys jau buvo žinomi Alytaus PN administracijai, o prašymas buvo pateiktas institucijos viduje. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog prašyme nurodyti duomenys be pareiškėjo sutikimo pateko trečiųjų asmenų žinion, juo labiau kad Alytaus pataisos namai bausmės vykdymo tikslais jau prieš prašymo teikimą turėjo pareiškėjo asmens duomenis, pateiktus prašyme (vardą, pavardę ir asmens kodą). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjo prašymo praradimo atvejį vertinti kaip asmens duomenų nutekinimo galimybę, nes pirmiausia atsižvelgiama į prašymo pobūdį, prašymo pateikimo aplinkybes (pateiktas institucijos, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę, viduje) ir kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie asmens duomenų pažeidimą. Teismui nekilo abejonių, jog prašymas nepateko į Turto valdymo skyriaus sandėlį dėl žmogiškosios klaidos ir netyčia. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodo galimas neigiamas pasekmes, tačiau jokių duomenų apie realias neigiamas pasekmes byloje nepateikta.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui patalynė buvo išduota (b. l. 30). Be to, aktualu ir tai, jog Kalėjimų departamento 2022-07-05 atsakymas Nr. 2S-1870 neapskųstas, o tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko su jame išdėstytomis aplinkybėmis, todėl raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kalėjimų departamentas išanalizavo visas aplinkybes, išsamiai ir argumentuotai pateikė pareiškėjui atsakymą, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis.

Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl prarasto jo prašymo patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde visas galimas pasekmes nukreipia į ateitį, tačiau realių duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, jog šis pažeidimas realių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo prašymo praradimas galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista A. D. (A. D.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.