- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- TA-458-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02024-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu leisti pasiimti nuosavą patalynę. Kadangi jokio atsakymo į prašymą negavo, o nuosava patalynė nebuvo išduota, 2022 m. gegužės 6 d. su skundu Nr. 6-340 kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir prašė paaiškinti, kur dingo jo prašymas su asmens duomenimis, prašė nustatyti ir nubausti kaltininkus. Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 363-1448 atsakė, kad prašymas sandėlyje nebuvo gautas. Pareiškėjas skunde teigė, jog, nesutikdamas su atsakymu, su 2022 m. birželio 6 d. skundu Nr. 2G-1805 kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorių. Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2S-1870 informavo, kad 2022 m. vasario 23 d. prašymo Nr. 69/418 buvimo vieta nėra žinoma, tačiau duomenų praradimas nekelia rimtų pasekmių. Kalėjimų departamentas pripažino, kad prašymas su asmens duomenimis dingo; atkreipė dėmesį į Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, motyvacinės dalies 61 ir 62 punktus, 56 straipsnį.
2.2. Pareiškėjo nuomone, jo asmens duomenys buvo prarasti, tačiau valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių, kad galimos neigiamos pasekmės būtų sumažintos. Priešingai, Alytaus PN ir Kalėjimų departamento administracija nuosekliai ir sąmoningai neigia asmens duomenų praradimo keliamą pavojų, sumenkina asmens duomenų svarbą ir šalinasi atsakomybės.
2.3. Nurodyti faktai padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė: pasitikėjimo valstybės institucijomis praradimu; visiškos priklausomybės nuo kitų asmenų valios jausmu; asmens duomenų kontrolės praradimu; galimybe suklastoti tapatybę; galimybe patirti finansinius nuostolius; galimybe pakenkti pareiškėjo reputacijai ir pan. Pareiškėjo teigimu, Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos vienareikšmiškai įpareigoja valstybę užkirsti kelią asmens duomenų praradimui, tinkamai saugoti asmens duomenis, informuoti asmenis apie jų duomenų praradimą, išsiaiškinti ir nubausti duomenų praradimo kaltininkus, kompensuoti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas ignoravo visas Direktyvos nuostatas, atsisakė jas taikyti savo veikloje, o tai sukėlė pasekmes – neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, tai ir yra priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Dėl pareiškėjo dingusio prašymo nekilo kūno sužalojimo ar diskriminacijos tikimybės, nebuvo pavogta ar suklastota tapatybė, pareiškėjas dėl to nepatyrė finansinių nuostolių, nebuvo pakenkta reputacijai, nebuvo prarasta profesinė paslaptis, pareiškėjui nebuvo padaryta didelė socialinė ar ekonominė žala, nesuvaržyta teisė naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Dingusiame originaliame prašyme nurodytus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) pataisos namai turėjo nuo pareiškėjo atvykimo į pataisos namus 2021 m. rugpjūčio 16 d., todėl mano, kad pareiškėjui nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais teismas atmetė.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, 6.247 straipsnį.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN dėl patalynės išdavimo, kuri buvo laikoma Alytaus PN sandėlyje. Atsakovo atstovas neneigia, jog pareiškėjo prašymas nebuvo perduotas Alytaus PN Turto valdymo skyriaus sandėlininkui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN dėl nuosavos patalynės komplekto išdavimo. Alytaus PN 2022 m. gegužės 27 d. raštas Nr. 363-1448 patvirtina, kad nuteistųjų daiktų sandėlyje pareiškėjo prašymas dėl patalynės išdavimo nebuvo gautas (b. l. 7, 8). Pareiškėjas nepraleisdamas termino su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2022 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2S-1870 pareiškėjui atsakė, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 4 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas yra toks pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga. Kalėjimų departamentas išsiaiškino, kad Alytaus pataisos namų administracija nagrinėdama pareiškėjo prašymą (2022 m. vasario 23 d. reg. Nr. 69/418) jo neperdavė Turto valdymo skyriaus sandėlininkui, tačiau negali nustatyti prašymo originalo buvimo vietos. Kalėjimų departamentas vertino, ar asmens duomenų atžvilgiu galėjo būti įvykdytas konfidencialumo pažeidimas, kuris gali įvykti, kai yra be leidimo ar neteisėtai atskleidžiami asmens duomenys arba gaunama prieiga prie jų. Kalėjimų departamento vertinimu, toks netinkamas asmens duomenų tvarkymas nesukėlė rimtų pasekmių, t. y. pavojaus pareiškėjo teisėms ir laisvėms.
8. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Direktyva (ES) 2016/680 yra speciali norma, todėl nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas pagrįstai vadovavosi Reglamentu (ES) 2016/679.
9. Teismas, išanalizavęs Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 12 punktą, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su Kalėjimų departamento pozicija ir neabejoja, kad nagrinėjamu atveju netinkamas asmens duomenų tvarkymas pareiškėjui nesukėlė rimtų pasekmių, pavojaus pareiškėjo teisėms ir laisvėms. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl šio mažareikšmio pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti sveikatos sutrikimų ar didelių dvasinių išgyvenimų. Akivaizdu, jog pareiškėjo asmens duomenys jau buvo žinomi Alytaus PN administracijai, o prašymas buvo pateiktas institucijos viduje. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog prašyme nurodyti duomenys be pareiškėjo sutikimo pateko trečiųjų asmenų žinion, juo labiau kad Alytaus pataisos namai bausmės vykdymo tikslais jau prieš prašymo teikimą turėjo pareiškėjo asmens duomenis, pateiktus prašyme (vardą, pavardę ir asmens kodą). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjo prašymo praradimo atvejį vertinti kaip asmens duomenų nutekinimo galimybę, nes pirmiausia atsižvelgiama į prašymo pobūdį, prašymo pateikimo aplinkybes (pateiktas institucijos, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę, viduje) ir kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie asmens duomenų pažeidimą. Teismui nekilo abejonių, jog prašymas nepateko į Turto valdymo skyriaus sandėlį dėl žmogiškosios klaidos ir netyčia. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodo galimas neigiamas pasekmes, tačiau jokių duomenų apie realias neigiamas pasekmes byloje nepateikta.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui patalynė buvo išduota. Be to, aktualu ir tai, jog Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 5 d. atsakymas Nr. 2S-1870 neapskųstas, todėl raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
11. Teismas, išanalizavęs CK 6250 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas skunde visas galimas pasekmes nukreipia į ateitį, tačiau realių duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes byloje nėra. Todėl teismas darė išvadą, jog šis pažeidimas realių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
13. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo prašymo praradimas galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skunde ir atsikirtimuose nurodytų argumentų.
15.2. Aplinkybė, jog pareiškėjas neapskundė teismui Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 5 d. atsakymo, nereiškia, kad šis raštas teisėtas ir pagrįstas.
15.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo asmens duomenys dar gali būti panaudoti ateityje, pareiškėjas dėl to nuolat patiria išgyvenimus (neturtinę žalą).
15.4. Atsakovo padarytas pažeidimas (asmens duomenų praradimas) negali būti laikomas mažareikšmiu.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Alytaus PN nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.
18. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų (pradingo pareiškėjo 2022 m. vasario 23 d. prašymas dėl patalynės išdavimo ir tokiu būdu buvo padarytas asmens duomenų pažeidimas), atlyginimo priteisimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog buvo prarasti pareiškėjo asmens duomenys, konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų apie pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad atsakovo atstovo padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis, jis nuolat išgyvena dėl dingusio prašymo su asmens duomenimis, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgusi į tai, kad byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir detaliau dėl jų nepasisako.
24. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN netinkamai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis (dingo pareiškėjo 2022 m. vasario 23 d. prašymas dėl patalynės išdavimo kartu su pareiškėjo asmens duomenimis).
26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
27. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
28. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, sprendžia, kad byloje nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.