Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-03495-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.1

2023 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, psichiatrijos ekspertinėje įstaigoje ir kardomajame kalinime nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. kovo 17 d.

Iš V. T. nukentėjusiajai I. J. Š. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 557 Eur turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš V. T. priteisti 320 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. T. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte padarymą, tai yra, kad 2022 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 16 iki 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė metaliniu semtuvėliu ne mažiau kaip 49 smūgius nukentėjusiajai A. M. B. į galvos, kaklo, krūtinės, dešinio peties ir rankos bei kairės rankos sritis, taip sukėlė jai dideles fizines kančias bei skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalines kraujosruvas rankose, dešinės akies junginės kraujosruvas, minkštųjų audinių kraujosruvas veide ir kakle, muštines žaizdas veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinę žaizdą smakre, daugybinius nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldrinius lūžius, daugybinius apatinio žandikaulio lūžius, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžį, krūtinkaulio lūžį, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kraujavimu ir aspiracija krauju (obturacinė asfikcija), dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t. y. itin žiauriai nužudė A. M. B.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį ir V. T. išteisinti jam nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai nuteistojo V. T. kaltę patvirtinančių įrodymų. Anot apeliantės, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, t. y. nevertino įrodymų visumos, išskirtinį prioritetą suteikė kaltinimo pateiktiems įrodymams, netinkamai išanalizavo įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimus, neišsamiai ir šališkai vertino įrodymus, todėl teismo padarytos išvados yra nemotyvuotos.

2.2. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde aptaria V. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo duotus parodymus apie nužudymo įrankį ir motyvą nužudyti nukentėjusiąją – kad konfliktas kilo dėl nuteistojo noro lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja A. M. B., kad šiai atsisakius, V. T. teigė nukentėjusiajai sudavęs tris smūgius į galvą semtuvėliu. Skunde nurodoma, jog nuteistasis V. T. neneigia, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą tokias aplinkybės nurodė, tačiau aiškina, tuo metu buvo neblaivus, o tokia jo būsena turėjo įtakos parodymų tikrumui. Gynėjos teigimu, nors V. T. posėdžio metu negalėjo paaiškinti, iš kur sužinojo apie šias nužudymo aplinkybes, tačiau nurodo, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, dieną prieš teismo posėdį dėl kardomųjų priemonių paskyrimo (2022 m. sausio 30 d.) jos ginamajam buvo pareikštas įtarimas, kuriame buvo nurodytos aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio dėl kardomųjų priemonių paskyrimo metu nuteistasis V. T. nebuvo normalios psichinės būklės, apie ką galima spręsti ir iš teismo psichiatrinės ekspertizės medžiagos; taip pat, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nuteistojo pasisakymai nebuvo nuoseklūs. V. T. gynėja pažymi, kad visose kitose apklausose savo kaltę nuteistasis kategoriškai neigė.

2.3. Apeliantės vertinimu, vadovaujantis liudytojos S. P. parodymais, darytina išvada, kad likus maždaug pusvalandžiui iki V. T. išėjimo iš nukentėjusiosios A. M. B. buto, šios nukentėjusiosios bute nebuvo jokių grumtynių, riksmų ar dejonių garsų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šios liudytojos girdėtas garsas (triukšmas lyg būtų kažkas nugriuvę, būtų stumdomi baldai) galėjo būti sukeltas apvirtus kėdei, kuomet V. T. rengiantis išeiti iš nukentėjusiosios buto nuteistasis kėlėsi nuo kėdės ir dėl neblaivumo būsenos galėjo ją apversti.

2.4. Aptariant drabužių ir batų, kuriuos nuteistasis dėvėjo ir avėjo būdamas pas nukentėjusiąją A. M. B. nusikaltimo dieną, biologinių tyrimų išvadą, apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje tyrimo išvadoje yra vertinamos tik kraujo dėmės, esančios ant batų aulų; apie kraujo dėmes, esančias ant batų padų, kurios neišvengiamai turėjo atsirasti, jei V. T. būtų buvęs įvykio vietoje, nepasisakoma. Taigi, apeliantės vertinimu, nesant kraujo pėdsakų ant jos ginamojo batų padų, darytina išvada, kad nuteistojo nužudymo vietoje nebuvo. Nuteistojo gynėjos teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apie V. T. rudos spalvos megztinio, kurį jis dėvėjo būdamas pas nukentėjusiąją namuose, tyrimo rezultatus. Skundo autorė nurodo, kad ant megztinio rastas mišraus DNR profilio dalelių rinkinys, kuris sutampa su sudėtiniu nuteistojo ir nukentėjusiosios genotipus sudarančių dalelių rinkiniu, galėjo atsirasti jiems bendraujant, sveikinantis ar apsikabinant. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima, kad buvo tiriama V. T. striukė, ant kurios kraujo dėmių nebuvo rasta, bei nuteistojo pirštinės, kurių vidinėje pusėje nors ir buvo rastos rudos spalvos kraujo dėmės, tačiau ekspertas negalėjo nustatyti, kokiam asmeniui šis kraujas priklauso.

2.5. Apeliacinio skundo autorės manymu, nuteistojo įvykio dieną dėvėto megztinio bei striukės apžiūra, kartu su specialisto Juozo Vėlavičiaus parodymais, leidžia teigti, kad V. T. nenaudojo smurto prieš nukentėjusiąją A. M. B. ir jos nenužudė. Specialistas, dalyvaudamas atliekant nukentėjusiosios kūno apžiūrą, įvertinęs nukentėjusiosios kūno padėtį, patirtus sužalojimus, nurodė, kad daugelyje nusikaltimo padarymo vietos aplinką supančių plokštumų pastebima kraujo tiškalų, išsimėčiusių dantų protezų dalių; nukentėjusiajai sudavus iš viso ne mažiau kaip 39 smūgius kraujas tiško į visas puses. Kaip teigia apeliantė, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, neįtikėtina, kad nuteistojo V. T. megztinis būtų likęs neaptaškytas krauju, jeigu nuteistasis būtų padaręs inkriminuotą nusikaltimą. Aplinkybę, kad kraujo ant V. T. megztinio nebuvo rasta patvirtina ir jo striukės, kuria nuteistasis vilkėjo išeidamas iš nukentėjusiosios namų, apžiūra ir ekspertizė. Apeliacinio skundo autorės teigimu, jeigu ant V. T. megztinio būtų buvę kraujo, jo būtų likę ir ant striukės.

2.6. Nuteistojo V. T. nekaltumą, anot jo gynėjos, patvirtina ir aplinkybė, kad jo panagėse nebuvo rasta nukentėjusiosios A. M. B. kraujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgus į nužudymo aplinkybes, kuomet visame nukentėjusiosios bute buvo rasta daugybė kraujo dėmių, kraujo turėjo būti rasta ir ant V. T. rankų, taip pat panagėse.

2.7. Apeliantės teigimu, teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto konstatuoti sumušimai nuteistojo V. T. rankose nepagrindžia, jog šie sumušimai buvo padaryti A. M. B. nužudymo metu. Taip pat teigiama, kad specialistas Juozas Vėlavičius, remdamasis kraujo dėmių išsidėstymu, nurodė, jog mirtini nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, plačiais mostais, tuo tarpu apie galimus sužalojimus ranka A. M. B. lavono teismo medicinos ekspertizės akte nepasisakoma, tad, nuteistojo gynėjos manymu, mirtini sužalojimai negalėjo būti padaryti žmogaus ranka.

2.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje nebuvo rastas kietas bukas daiktas, kuriuo, pagal specialisto Juozo Vėlavičiaus parodymus, nukentėjusiajai buvo suduoti mirtini smūgiai. Apeliantės vertinimu, šį nužudymo įrankį išsinešė nusikaltimą įvykdęs asmuo. Aplinkybę, kad aptariamo nusikaltimo įrankio išeidamas iš nuteistosios namų negalėjo išsinešti nuteistasis V. T. patvirtina liudytojos S. P. parodymai, kuri, nors ir matė iš nukentėjusiosios A. M. B. namų išeinantį asmenį, nenurodė, kad jo rankose būtų mačiusi kokį nors daiktą (įrankį).

2.9. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiosios mirties laiko. Teigia, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje pateikta informacija, jog nuo nukentėjusiosios mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo įvykio vietoje praėjo 12-36 valandos, reiškia, kad išvadoje nurodytas laikas apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 28 d. 2.30 val. iki 2022 m. sausio 29 d. 2.30 val. Apeliantės teigimu po to laiko, kai V. T. išėjo iš nukentėjusiosios A. M. B. namų (2022 m. sausio 28 d. 17 val.) iki 2022 m. sausio 29 d. 2.30 val., t. y. galimo vėliausio nukentėjusiosios mirties momento, buvo pakankamai ilgas laiko tarpas (9 valandos), kurio metu galėjo būti nužudyta A. M. B.

2.10. Skundo autorės vertinimu pėdsakai, palikti ant pagrindinio nusikaltimo įrankio (semtuvėlio), kuriuo nukentėjusiajai buvo suduota 18 smūgių, buvo ištirti neprofesionaliai. Nuo šio įrankio nebuvo paimti kvapai, nebuvo imtasi visų priemonių, reikalingų nustatyti nusikaltimą padariusio asmens DNR. V. T. gynėja kelia abejonę, kodėl ant semtuvėlio, kuriuo buvo suduota tiek daug smūgių, liko tik žmogaus delno pėdsakų fragmentai, kodėl nebuvo rastų asmens identifikavimui tinkamų pėdsakų. Tyrėja nurodė tirti, ar ant šio įrankio nėra nukentėjusiosios kraujo, nors, apeliantės manymu, buvo visiškai aišku, kad ant semtuvėlio jo yra; taip pat nuteistojo gynėja nurodo, kad padarius nuoplovą nuo semtuvėlio koto buvo sunaikinta galimybė surasti kaltininko DNR pėdsakus. Nebuvo paimtas ir tirtas A. M. B. panagių turinys, nors apžiūrint įvykio vietą buvo aiškiai matoma, kad nukentėjusioji priešinosi, o jos panagėse galėjo likti nusikaltimą padariusio asmens DNR. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pakartojama, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo ieškoma pėdsakų ir ant nuteistojo batų padų, siekiant patvirtinti arba paneigti jo dalyvavimą nusikaltime.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. T. išteisinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinis skundas atmetamas

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendis, kuriuo V. T. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Dėl nuteistojo V. T. kaltės

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K-281-942/2018). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Kartu pažymėtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018, 2K-9-976/2022). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

6. Susipažinus su nuteistojo V. T. gynėjos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais bei įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl neva netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Priešingai – bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme bylos duomenys buvo tinkamai ištirti ir pagrįstai pripažinti įrodymais, o įrodymų vertinimo pasėkoje padarytos pagrįstos išvados dėl nuteistojo V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

7. Nuteistojo V. T. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vykusio baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli. Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 59-60, 61-62, 65-68), taip pat kaip kaltinamasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kaip nuteistasis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. T. savo kaltę neigė, nors kartu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ant jo drabužių, batų atsirado nukentėjusiosios A. M. B. kraujo. Tokia nuteistojo pozicija neatitiko iš karto po nukentėjusiosios mirties V. T. papasakotų įvykių aplinkybių. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2022 m. sausio 31 d. vykusio (inkriminuotas nusikaltimas padarytas 2022 m. sausio 28 d.) teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo V. T. metu įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, kad supranta jam pareikštą įtarimą ir savo kaltę pripažįsta. Įtariamojo teigimu, konfliktas tarp jo (V. T.) ir nukentėjusiosios A. M. B. kilo pastarajai atsisakius su juo (V. T.) lytiškai santykiauti. Kaip nurodė įtariamasis V. T., tuomet jis sudavė nukentėjusiajai semtuvėliu („šiupeliuku“) tris kartus į galvą (1 t., b. l. 74-77). Kaip minėta, tolesnėje proceso eigoje nuteistasis V. T. tvirtino, jog, palydėjęs nukentėjusiąją iki jos namų ir jos gyvenamoje vietoje išgėręs pora stikliukų naminės degtinės, išėjo namo.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. T. policijos pareigūnų buvo laikinai sulaikytas 2022 m. sausio 29 d. (2 t., b. l. 48-50). 2022 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose vykusio teismo posėdžio metu sprendžiant dėl nuteistajam (tuo metu – įtariamajam) skirtinų kardomųjų priemonių V. T. vis dar buvo laikomas laikiname sulaikyme. Tad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis, aptariamo teismo posėdžio metu pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuoto nukentėjusiosios A. M. B. nužudymo, negalėjo būti neblaivus, nes tuo metu jau buvo praėjusios beveik dvi paros po jo sulaikymo. Aplinkybę, kad apklausiamas 2022 m. sausio 31 d. jau buvo išsiblaivęs, patvirtino ir pats nuteistasis V. T., duodamas parodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kaip nepagrįstas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis atmetamas ir apeliantės teiginys, jog 2022 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis V. T. neva nebuvo normalios psichinės būklės. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 8-31 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-13/2022 išvadų, nuteistasis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei ekspertizės akto sudarymo metu (taigi, ir analizuojamo teismo posėdžio metu) nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu netrukdo V. T. suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (2 t., b. l. 165-170).

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su argumentu neva V. T. apie nukentėjusiosios A. M. B. nužudymo aplinkybes sužinojo (ir atitinkamai šias aplinkybes nurodė 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio dėl kardomųjų priemonių paskyrimo metu) iš pranešimo apie jam (V. T.) pareikštą įtarimą. Pranešimas apie įtarimą V. T. iš tiesų buvo įteiktas 2022 m. sausio 30 d., t. y. dieną prieš teismo posėdį dėl kardomųjų priemonių taikymo (2 t., b. l. 58). Tačiau jau sulaikymo metu, 2022 m. sausio 29 d., tai yra dar prieš įtarimų pareiškimą, nuteistasis net kelis kartus atvykusių pareigūnų paklausė, ar nukentėjusioji yra gyva („ar dar ji gyva ar ne?“, „Tai ką ji mirė a nemirė“, „tai dar ji gyva?“), taip parodydamas, kad jam žinoma apie smurtą prieš A. M. B. (1 t., b. l. 125-128, 131-135).

10. Kaip jau minėta, nuteistojo V. T. parodymai baudžiamojo proceso eigoje ne tik kito, bet nuteistasis juos bandė pritaikyti prie baudžiamosios bylos medžiagos, siekdamas atsakomybę perkelti kitiems asmenims (iš pradžių – neva nežinomam asmeniui, vėliau – nukentėjusiosios A. M. B. kaimynui A. D.). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2022 m. gegužės 13 d. V. T. nurodė, kad, išėjęs iš A. M. B. buto ir paėjęs apie 20 metrų, atsigręžė pažiūrėti, ar keliu nevažiuoja automobilis, ir pamatė, kad iš namo, kuriame gyveno A. M. B., laiptinės išėjo žmogus ir lyg nuėjo iki kelio važiuojamosios dalies, po to apsisukęs grįžo atgal į laiptinę. Buvo prieblanda, todėl (V. T.) negali pasakyti, ar tai buvo moteris ar vyras (matė tik žmogaus siluetą). Apie šią aplinkybę (V. T.) nurodė anksčiau nepaminėjęs, nes buvo ją užmiršęs (1 t., b. l. 65-68). Duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. T. laikėsi nurodytos pozicijos, kad po apsilankymo pas nukentėjusiąją matė juodai apsirengusį asmenį. Nuteistasis taip pat papildomai nurodė, kad būdama jo (V. T.) šeimos namuose nukentėjusioji A. M. B. buvo užsiminusi, jog konfliktavo su savo kaimynu A. D. Nuteistojo V. T. manymu, būtent šis asmuo (A. D.) galėjo nužudyti nukentėjusiąją. Aptariama nuteistojo V. T. pozicija, kad nukentėjusiąją A. M. B. galėjo nužudyti kitas nežinomas asmuo arba nukentėjusiosios kaimynas A. D. atmetama, kaip neparemta jokiais kitais bylos įrodymais. Atvirkščiai, kiti byloje ištirti nekeliantys abejonių įrodymai tokį aiškinimą paneigia. Liudytojas A. D. ne tik paneigė nukentėjusiosios mirties dieną buvęs pas A. M. B, bet ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 29 dienos ryte užėjęs pas nukentėjusiąją į butą (kadangi durų niekas neatidarė) rado A. M. B. gulinčią kraujo klane, o jos kelnės buvo nusmauktos iki kelių, ji buvo tik su kelnaitėms. Būtent tokioje pozoje gulinčią nukentėjusiąją rado ir atvykę policijos pareigūnai (1 t. b. l. 19-49). O tokia nukentėjusiosios kūno padėtis – nusmauktomis iki kelių kelnėmis, kaip tik patvirtina V. T. aiškinimą ikiteisminio tyrimo teisėjui (sprendžiant kardomosios priemonės klausimą), kad jis norėjo lytiškai santykiauti su A. M. B., o šiai pasipriešinus, pavartojo fizinį smurtą. Taigi pirmosios instancijos teismas, grįsdamas kaltę, pagrįstai rėmėsi nuteistojo V. T. prisipažinimu, išreikštu 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio dėl kardomųjų priemonių paskyrimo metu.

11. 2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M124/2022(02) nurodoma, kad nukentėjusiosios A. M. B. lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu (2022 m. sausio 29 d., 14.30 val.), rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone įvykio vietoje praėjo 12-36 val. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jų mąstą, histologijos tyrimo atsakymus bei mirties priežastį, sužalojimai padaryti kelių minučių laikotarpyje iki mirties, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame petyje ir krūtinkaulio lūžį, kurie tikėtina padaryti po tiriamosios mirties (2 t., b. l. 3-10). Darytina išvada, kad anksčiausiai nukentėjusioji galėjo būti nužudyta 2022 m. sausio 28 d. 2.30 val., o vėliausiai – 2022 m. sausio 29 d. 2.30 val. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. T. išėjo iš nukentėjusiosios A. M. B. namų 2022 m. sausio 28 d. 17 val. Nuteistojo ir jo sutuoktinės R. T. (apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96-98) teigimu, jis (V. T.) į namus grįžo apie 18-18.30 val. Nors iki galimo nukentėjusiosios vėliausio mirties laiko dar buvo likę apie 9 val., teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji mirė (buvo nužudyta) 2022 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 16 iki 18 val., o nužudė A. M. B. nuteistasis.

12. Liudytoja S. P. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji A. M. B., tik antrame šio namo aukšte. Įvykio dieną, apie 17 val., liudytoja nurodė išgirdusi nukentėjusiosios bute triukšmą lyg griūtų kėdė ar kažkas būtų pastumta. Triukšmas truko apie 5 min. Netrukus rūkydama laiptinėje liudytoja S. P. teigė pamačiusi, kaip iš A. M. B. buto išėjo vyriškos lyties asmuo, kurį liudytoja matė iš nugaros – vyras buvo su kepure ir guminiais batais, vilkėjo striukę su atšvaitais. Ši liudytoja patvirtino, kad tokius drabužius, kuriais vilkėjo iš nukentėjusiosios buto išeinantis vyras, nešiojo V. T., kurį (su tokiais pačiais rūbais) ši liudytoja teigė mačiusi vaikštantį miestelyje. Aptarti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad liudytoja S. P. iš A. M. B. namų matė išeinantį būtent V. T., o prieš šiam išeinant nukentėjusiosios bute girdėjo triukšmą. Duomenų, kad pas nukentėjusiąją A. M. B. po nuteistojo apsilankymo būtų atėjęs kitas asmuo, kaip nurodo pats nuteistasis V. T., nagrinėjamoje byloje nėra.

13. Kaip nurodė specialistas Juozas Vėlavičius, įvertinus (įvykio vietoje) nukentėjusiosios A. M. B. kraujo dėmes ir išsimėčiusias dantų protezų dalis, galima teigti, kad aukos ir užpuoliko tarpusavio padėtys buvo dinamiškai kintančios, incidento pradžia, tikėtina, buvo prie stalo, vėliau persikelta arčiau krosnies. Aukos būta įvairiose padėtyse ir stovimoje, ir palinkus, ir gulimoje. Ilgą laiką nukentėjusioji turėjo likti sąmoninga ir aktyviai gintis, nes į tai rodo gausūs tipiški gynybai priskirtini sužalojimai rankose. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto Juozo Vėlavičiaus išvada ir paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusioji gynėsi nuo ją užpuolusio asmens, o iš to paties specialisto 2022 m. sausio 29 d. parengtos išvados Nr. G199/2022(02) matyti, kad ant nuteistojo kūno rasti sužalojimai galėjo atsirasti darant sužalojimą kitam asmeniui, taip pat ginantis (dengiantis) nuo kito asmens smūgių. O tokios specialių žinių turinčio asmens apibūdintos įvykio aplinkybės, vėlgi, sutampa su paties V. T. teigimu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad nukentėjusioji A. M. B. atsisakė su nuteistuoju lytiškai santykiauti ir priešinosi, gynėsi, dėl ko jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas.

14. Vertinant specialisto Juozo Vėlavičiaus paaiškinimus, 2022 m. sausio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G199/2022(02), 2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. M124/2022(02) ir liudytojos S. P. parodymus visumoje, darytina išvada, kad nurodyta liudytoja girdėjo būtent grumtynių, vykusių tarp nuteistojo V. T. ir nukentėjusiosios A. M. B., garsus.

15. Nuteistojo V. T. gynėjos apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas ant V. T. rūbų ir kūno rastiems nusikalstamos veikos pėdsakams, pabrėžiant, kad ant nuteistojo avėtų batų padų, dėvėto megztinio bei striukės, pirštinių, taip pat nuteistojo panagėse nebuvo rasta nukentėjusiosios A. M. B. kraujo. Nors šios aplinkybės atitinka 2022 m. balandžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių pėdsakų tyrimų specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiosios DNR buvo rasta ant visos eilės kitų objektų. Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad ant pateiktų tirti džinsinių V. T. kelnių rasta moters kraujo (mėg. Nr. 1), kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas būtų identiškas ištirtų A. M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. Ant pateiktų tirti kairiojo ir dešiniojo guminių batų, kuriuos dėvėjo V. T., aulų rasta moters kraujo (mėg. Nr. 2, Nr. 3), kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Ant pateikto tirti V. T. vilkėto megztinio mėg. Nr. 4 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėg. Nr. 4 rastas žmogaus kraujas. Ant megztinio mėg. Nr. 5 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR – gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. T. ir A. M. B. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 5 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su V. T. genotipu sudarytų ant megztinio mėg. Nr. 5 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-16. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo V. T. dešinės rankos panagių rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso aptariamas rastas kraujas. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo V. T. kairės rankos panagių rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu (2 t., b. l. 27-38). Apibendrinus išdėstytus duomenis, sutiktina su apeliante, kad nukentėjusios A. M. B. kraujo buvo rasta ne ant visų nuteistojo V. T. dėvėtų rūbų. Taip pat bylos duomenimis neatmestina galimybė, kad nukentėjusiosios DNR ant V. T. rūbų galėjo patekti jiems (A. M. B. ir V. T.) bendraujant, pavyzdžiui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde – sveikinantis, apsikabinant. Tačiau nukentėjusiosios kraujo rasta ant nuteistojo V. T. kelnių bei guminių batų aulų, ant nuteistojo megztinio rasta žmogaus, kurio tapatybės negalima nustatyti, kraujo, o nuteistojo rankų panagėse – žmogaus, kurio tapatybės negalima nustatyti, kraujo ir paties V. T. kraujo (duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuteistasis teigė, kad iki įvykio nebuvo susižalojęs (2 t., b. l. 61-62)).

16. Anksčiau nutartyje nustatytų aplinkybių nepaneigia apeliantės vertinimas, kad, nenustačius kraujo pėdsakų ant V. T. avėtų batų padų, neva darytina išvada, jog nuteistasis nepadarė veikos, už kurią buvo nuteistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. T. nurodė, kad jo ir nukentėjusiosios A. M. B. namus skiria daugiau negu keturių kilometrų atstumas. Liudytoja R. T. (nuteistojo sutuoktinė) teigė, kad iki pagrindinio kelio, kuriuo namo eidavo A. M. B., eina keliukas per pievą, kuris dažnai būna arba labai šlapias, arba užsnigtas, juo sunku eiti (1 t., b. l. 96-98). Duodamas parodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. T. patvirtino, kad penktadienio (2022 m. sausio 28 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo dieną) pavakarėje buvo lyg ir plikledis, temperatūra buvo apie 0 °C. Taigi, darytina išvada, kad nusikaltimo dieną V. T. nuėjo apie daugiau negu keturių kilometrų atstumą grįždamas nuo nukentėjusiosios namų iki savo (V. T.) namų, tam tikrą kelio dalį sudarant sunkiau, be kita ko, dėl metų laiko ir oro sąlygų, praeinamam keliukui (per pievą). Papildomai pažymėtina, kad 2022 m. vasario 14 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui V. T. nurodė, jog 2022 m. sausio 29 d. (t. y. kitą dieną po A. M. B. nužudymo), iki jį sulaikant policijos pareigūnams, (V. T.) buvo du kartus nuėjęs į parduotuvę (2 t., b. l. 61-62). Kaip matyti iš 2022 m. sausio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, nuteistasis sulaikymo metu avėjo tais pačiais guminiais batais, su kuriais 2022 m. sausio 28 d. vakarą buvo nukentėjusiosios bute. Aptartų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad atsižvelgus į ganėtinai didelį atstumą tarp nusikaltimo vietos ir V. T. namų, taip pat į klampią kelio atkarpą, kuria reikėjo eiti, taip pat į aplinkybę, kad kitą dieną po A. M. B. nužudymo nuteistasis, avėdamas tuos pačius batus, net du kartus lankėsi parduotuvėje, kraujo pėdsakų ant batų padų galėjo ir neišlikti. Tačiau, kaip jau minėta, kraujo pėdsakų rasta ant batų aulų.

17. Atmestina, kaip nepagrįsta, ir apeliantės keliama versija, kad nužudymo įrankį iš nukentėjusiosios A. M. B. namų išsinešė (neva kitas, tikrasis) nusikaltimą įvykdęs asmuo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog nusikaltimo įrankio išeidamas iš nukentėjusiosios namų negalėjo išsinešti nuteistasis V. T. patvirtina liudytojos S. P. parodymai – liudytoja, aiškiai mačiusi iš A. M. B. namų išeinantį V. T., nenurodė, kad jo rankose būtų mačiusį kokį nors daiktą (įrankį). Specialisto Juozo Vėlavičiaus paaiškinimuose nurodoma, kad tikėtina, jog smūgiai (nukentėjusiajai) buvo suduodami vienu ir tuo pačiu įrankiu, plačiais mostais, nes kraujo dėmių yra ant priešpriešinių kambario sienų bei lubų. Įvykio vietoje buvo rastas metalinis semtuvėlis, kurio darbinė plokštuma deformuota kraštams užsiriečiant į vidų, abi plokštumos akivaizdžiai kruvinos, kampuose briaunos pusapvalės. Kai kuriose ant moters (A. M. B.) kūno stebimose žaizdose įžvelgiamos semtuvėlio kraštų formų paralelės. Įvykio vietoje daugiau daiktų, galėjusių būti žalojančiu įrankiu, nepastebėta (1 t., b. l. 109-111). Ant pateikto tirti semtuvėlio rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu (2 t., b. l. 27-38). Taigi galima neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji buvo mirtinai sužalota su įrankiu – semtuvėliu, kuris buvo rastas įvykio vietoje. Ši aplinkybė taip pat sutampa su ikiteisminio tyrimo teisėjui V. T. nurodytomis aplinkybėmis apie smurtui panaudotą įrankį – semtuvėlį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo V. T. gynėjos apeliaciniame skunde reiškiamomis abejonėmis dėl neva neprofesionalaus A. M. B. nužudymo įrankio (semtuvėlio) ištyrimo ir aukščiau aptartus įrodymus laiko patikimais, sudarančiais pagrindą atmesti apeliantės iškeltą versiją, kad nusikaltimo įrankis buvo išneštas iš nukentėjusiosios namų.

18. Apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai nuteistojo V. T. kaltę patvirtinančių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė, palygino juos tarpusavyje, susiejo juos į bendrą visumą ir tinkamai įvertino, be kita ko, nepažeisdamas BK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Atitinkamai darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo pažeistas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistąjį V. T. pripažino kaltu padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-231-511/2022). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018). Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. T. nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip 49 smūgius į galvos, kaklo, krūtinės, dešinio peties ir rankos bei kairės rankos sritis, kurie buvo atlikti semtuvėliu. Dėl suduodant minėtus smūgius patirtų daugybinių kūno sužalojimų (daugiausia galvoje – padarytos poodines kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinės akies junginės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos veide ir kakle, muštinės žaizdos veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinė žaizda smakre, daugybiniai nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldriniai lūžiai, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžis, krūtinkaulio lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu) kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kraujavimu ir aspiracija krauju (obturacinė asfikcija), nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, nustatyta, kad nukentėjusioji mirė neilgai trukus po jai padarytų sužalojimų, tačiau tiek specialisto paaiškinimai, tiek įvykio aplinkybės, liudytojos parodymai, pavartotų smūgių kiekis leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji A. M. B. aktyviai priešinosi, visą šį laiką būdama sąmoninga, patirdama didžiules kančias, skausmą (kaip minėta, dauguma smūgių buvo į galvos-veido sritį, padaryti daugybiniai veido, galvos kaulų lūžiai). Toks brutalus V. T. elgesys, panaudotas metalinis įrankis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis, jų lokalizacija, peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį. Nėra abejonių, kad nuteistasis V. T., suduodamas daugybę smūgių nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas (pagrinde galvos-veido sritį), suvokė itin žiaurų nukentėjusiosios gyvybės atėmimo būdą.

19. Bausmė V. T. paskirta teisingai, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį, todėl nuteistojo V. T. gynėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendis yra paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo

20. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

21. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

22. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2023 m. liepos 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-11714 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės 2023 m. liepos 5 d. prašymas Nr. ATP-2023-26493 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Taigi valstybės naudai prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. liepos 27 d. taip pat gautas nuteistojo V. T. prašymas nepriteisti gynėjos Rasos Kalkauskienės nurodomų išlaidų, kadangi dėl sunkios finansinės padėties neišgalėsiantis jų apmokėti.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistojo V. T. gynėja Rasa Kalkauskienė, gynusi nuteistąjį ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinis procesas vyko V. T. gynėjos iniciatyva. Apeliantės reikalavimai buvo nepagrįsti – apeliacinis skundas atmetamas. V. T. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę – nuteistasis buvo laikinai sulaikytas 2022 m. sausio 29 d. ir yra laikomas suimtas iki šiol. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi buvo tenkintas V. T. prašymas ir jam leista pradėti atlikti skundžiamu Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki nuosprendis įsiteisės (3 t., b. l. 119-120). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad V. T. daugiau kaip vienerius metus ir šešis mėnesius esant suimtam byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis turėtų pastovių pajamų, iš kurių galėtų atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Priešingai – bylos duomenimis V. T. iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, gyveno iš savo sutuoktinės ir jų sūnaus gaunamų neįgalumo pašalpų.

25. Atsižvelgdama į nuteistojo gynėjos dalyvavimo būtinumą baudžiamajame procese pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi į aplinkybę, kad be gynėjos pagalbos nuteistojo V. T. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam (V. T.) paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. T. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.