- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- eI3-1099-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01918-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises jos tėvui A. Š. į likusią neatkurtą jo tėvams V. Š. (S.) ir M. Š. nuosavybės teise priklausiusią dalį 19 hektarų ir 19 arų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 36) paduoti. Be to, prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jos senelio V. Š. (S.) mamai P. Š.-O. (K.) (mergautinė pavardė – S.) nuosavybės teise priklausiusį apie 13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 22).
Prašyme nurodo, jog jos tėvas A. Š. 1991 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, t.y. jo tėvo V. Š. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Teigia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos nepilnai, t.y. ne į visą V. Š. turėtą žemę.
Pareiškėjos teigimu, dėl nuo A. Š. valios nepriklausiusių priežasčių jis negalėjo įgyvendinti savo subjektinių teisių į žemę atkūrimą, nes (duomenys neskelbtini) sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga, o (duomenys neskelbtini) mirė. Šios aplinkybės sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirūpinti atstovavimu.
Pabrėžia, jog jos tėvui nebuvo suteikta informacija apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jo tėvui V. Š. ir M. Š. priklausiusį Žemės sklypą Nr. 36 bei P. Š.-O. priklausiusį Žemės sklypą Nr. 22 ir teigia, jog jau 1996 metais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilalės skyrius turėjo informaciją apie 29 (duomenys neskelbtini) ūkininkus bei jų valdomus žemės sklypus, tame tarpe informaciją apie tai, jog V. Š. buvo Žemės sklypo Nr. 36 savininkas.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateiktame atsakyme į jos tėvo A. Š. prašymą pažymėta, jog daugiau žinių apie V. Š. (Š.) (duomenys neskelbtini) turėtą žemę (išskyrus sklypus Nr. 9, 26 ir 56, kurie buvo grąžinti) ir žinių apie žemės pirkimą iš valstybės nerasta.
Teigia, jog aplinkybės, kad į dalį V. Š. nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisės taip ir liko neatkurtos jai tapo žinoma po to, kai 2019 m. spalio 30 d. ji kreipėsi į NŽT Šilalės rajono skyrių su prašymu pateikti duomenis apie jos senelio V. Š. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.
Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 11 d. ji kreipėsi į NŽT su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos tėvui A. Š. į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. ISS-2367-(7.5) nurodė, jog A. Š. yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jam priklausantį 8,50 ha žemės plotą, o į likusį 8,80 ha buvusio savininko V. Š. turėtos žemės plotą nuosavybės teisės atkurtos kitiems pretendentams. Be to, NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu pateikė informaciją, kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose minima, jog V. Š. yra 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas. NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. rašte apie tai, kokia šio sklypo dalis priklausė V. Š., dokumentuose neminima. NŽT Šilalės skyrius nurodė pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių į minėtą žemę atkūrimo, be to, pasiūlė kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatytų praleisto termino atnaujinimo bei juridinio fakto, kad V. Š. buvo 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina su svarbiomis priežastimis, kurios teismų praktikoje laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Akcentuoja, jog naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. Š. iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 17,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymi, jog teismui pateikti dokumentai ir juose pateikta informacija institucijai buvo žinoma, jų pagrindu buvo nustatytas atkuriamo žemės ploto dydis.
Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėja nepatenka į subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į P. Š. – O. iki nacionalizacijos galimai valdytą 13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) atkūrimą, ratą.
Mano, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, dėl kurios jos tėvas A. Š. negalėjo pateikti nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, negali būti laikytina svarbia priežastimi praleisto termino atnaujinimui, nes dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., t.y. kai A. Š. buvo sveikas. Pažymi, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po jos tėvo A. Š. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko V. Š. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 17,60 ha žemės sklypus Nr. 9, 56, 26 buvo vykdomas pareiškėjos tėvo A. Š. (duomenys neskelbtini) Agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 13 d. pateikto prašymo pagrindu.
Iš byloje esančios Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gegužės 24 d. pažymos „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ matyti, kad pagal pretendentų į buvusio savininko V. Š. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę susitarimą pretendentui A. Š. teko 8,50 ha buvusio savininko V. Š. žemės, iš kurios 8 ha natūra, už 0,30 ha – kompensacija pinigais, už 0,20 ha – ekvivalentine natūra.
Tauragės apskrities 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-6058 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. tenkančius 8,30 ha žemės, grąžinant natūra 8 ha žemės, už 0,30 ha žemės (vertė 353,00 Lt), nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės bus atkurtos vėliau – paruošta išvada Nr. 87-3770.
Tenkinant A. Š. įgalioto asmens R. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. prašymą NŽT Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž33-87 „Dėl išvados „Dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ priėmimo Šilalės rajone“ dėl A. Š. likusios negrąžintos 0,20 ha žemės (vertė 232 Lt) buvo priimta išvada „Dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. I-33-1, kuri išsiųsta į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių.
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypą Nr. 36.
NŽT 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. 33SD-62-(14.33.104) nurodė, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose minima, kad V. Š. turi nuosavybės teisę į 19,19 ha ploto sklypą Nr. 36 bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme. Pažymėta, jog apie tai, kokia dalis šio sklypo priklausė V. Š., dokumentuose neminima. Nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę pareiškėja turėtų pateikti papildomus dokumentus ir kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo dėl V. Š. priklausiusios dalies iš (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkų bendros nuosavybės žemės sklypo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).
Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018).
Kaip jau minėta, teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų argumentų, terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, nes po 1991 m. lapkričio 13 d. prašymo padavimo A. Š. neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į V. Š. tenkančią 19,19 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 36.
Pareiškėjos teiginiai, jog jos tėvo sveikatos būklė sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirūpinti atstovavimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimas Nr. T-447-Š patvirtina, kad dar 1996 m. liepos 15 d. A. Š. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų, kuriuose yra žinių apie V. Š. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), išdavimo. Pažymėtina tai, kad kartu su Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimu Nr. T-447-Š pateiktuose dokumentuose buvo pateikta informacija apie 1911 metais (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) apskrities (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymą viensėdžiais ir nurodyta, kad visi 29 savininkai turi nuosavybės teise į sklypą Nr. 36.
Nors pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga Šilalės žemėtvarkos skyriui adresuoto prašymo matyti, jog jau 2010 metais ji veikė A. Š. vardu.
Įvertinus tai, jog po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja tik 2019 m. pradėjo domėtis buvusio savininko V. Š. turėtos žemės atkūrimu, o į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 13 d. ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jai trukdė šį procedūrinį veiksmą atlikti anksčiau.
Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: 1) turto savininku; 2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant prašymą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (LVAT 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Kitu atveju toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-130/2008; 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1256-146/2015, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-65-261/2019).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra P. Š.-O. provaikaitė, todėl ji nepatenka į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai.
Įvertinus tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės P. Š.-O. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę procedūra nebuvo pradėta, pareiškėja negali būti laikytina praleidusia Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. prašymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.