Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-01-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-687-1151/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
e2YT-687-1151/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03884-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Pareiškėjas
V. U.
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-687-1151/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03884-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. U. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, J. U., M. U., A. Š., A. U., K. U., G. U., G. U. ir K. U..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja V. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, kad ji (V. U.) faktiniu valdymu po sutuoktinio I. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio I. U. palikimą. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. sutuoktinis I. U. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje su velioniu buvo nuo (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui namuose liko 8 nepilnamečiai vaikai. Rūpinantis vaikais pareiškėjai neliko laiko užsiimti paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Visi palikėjo vaikai jo (palikėjo) mirties dieną buvo nepilnamečiai. Mirusio sutuoktinio palikimą pareiškėja priėmė faktinio užvaldymo būdu, tęsdama iki sutuoktinio mirties pradėtą (kartu su sutuoktiniu įgytą) to paties turto valdymą;

1.2. pareiškėja 2022 m.–2024 m. pradėjo rinkti dokumentus juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymui teisme. Pareiškėja per matininkę gavo VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašą iš kurio matyti, jog mirusio pareiškėjos sutuoktinio vardu vis dar registruotas pareiškėjos ir jos (pareiškėjos) mirusio sutuoktinio būnant santuokoje įgytas pastatas-gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Šis pastatas (mirusiam pareiškėjos sutuoktiniui priklausiusi pastato ½ dalis) buvo įgytas 2007 m., t. y. prieš pat pareiškėjos sutuoktinio mirtį, mirusiajam buvus santuokoje;

1.3. po pareiškėjos sutuoktinio mirties teisę paveldėti mirusiojo turtą galėjo aštuoni jo (velionio) vaikai ir sutuoktinė. Nė vienas iš pareiškėjos vaikų dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi tėvo mirties dieną buvo nepilnamečiai. Nė vienas iš pareiškėjos vaikų šiandien neprieštarauja, jog pareiškėja įformintų faktiškai paveldėto turto dokumentus.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos V. U. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjo I. U. palikimo perėjimą valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad negavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po I. U. mirties, perėjimą valstybei. Administracijai nežinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas negalėtų būti teismo patvirtintas. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos V. U. pareiškimą nurodė, kad jeigu teismas nustatys, jog pareiškėja po savo vyro I. U. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį (palikimą) valdyti, tai neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos V. U. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Nustatyta, kad pareiškėja V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. U., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. U. ir I. U. santuokoje susilaukė 8-ių vaikų: i) J. U., gim. (duomenys neskelbtini); ii) M. U., gim. (duomenys neskelbtini); iii) A. Š. (buv. U.), gim. (duomenys neskelbtini); iv) A. U., gim. (duomenys neskelbtini); v) K. U., gim. (duomenys neskelbtini); vi) G. U., gim. (duomenys neskelbtini); vii) G. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir; viii) K. U., gim. (duomenys neskelbtini). I. U. mirė (duomenys neskelbtini) (mirė būdamas santuokoje). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad I. U. asmeninės nuosavybės teise registruotas šis turtas: gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Pareiškėjos V. U. teigimu, po I. U. mirties pareiškėja velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis (įpėdinis) siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį (turtą) valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo (turtu) naudojasi, moka už jį (turtą) mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų (daiktų) tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų (daiktų) naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

10. Pareiškėja nurodė, kad po I. U. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. liko ir toliau gyventi minėtuose namuose, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi namais. Aptartas aplinkybes įrodinėja mokėjimo išrašais (pareiškėja pateikė atliktų mokėjimų įrodymus), kuriuose apmokėtos pateiktos komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitos. Nustatyta, kad pareiškėja V. U. gyvena Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad ji (pareiškėja) po pareiškėjos sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja V. U. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (pridėti mokėjimus patvirtinantys išrašai), taip pat rūpinosi visa namų valda. Mirusiojo I. U. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais V. U. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Po sutuoktinio I. U. mirties kartu su juo (velioniu) gyvenusi jo (I. U.) sutuoktinė – (pareiškėja) V. U. – liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po I. U. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusio I. U. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po I. U. mirties pareiškėja faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėja V. U. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja V. U. po pareiškėjos sutuoktinio I. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos V. U. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po I. U. mirties.

12. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos V. U. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio I. U. palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai V. U. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis