Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus apskrities VPK Prienų rajono Policijos komisariato policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-810-939/2015 matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono Policijos komisariato pareigūnas pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant jį administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. padarymu. 2015 m. gruodžio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 126 str. 1 d. jam buvo skirta administracinė nuobauda 289 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Kauno apygardos teismas šį nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus apskrities VPK Prienų Policijos komisariatų pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu jo sustabdymu, alkoholio matavimo prietaiso „Alkotest 6810“ parodymų netinkamu vertinimu ir nepagrįstu administracinio protokolo surašymu, kvalifikuojant jo veiksmus pagal ATPK 126 str. 1 d. Taigi, pareiškėjo teigimu, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono Policijos komisariato pareigūnas neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Kauno apygardos teismas nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda panaikino ir bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Taigi protokolą surašantis pareigūnas turi atlikti (siekti atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą.

Minėta, kad 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Kauno apygardos teismas panaikino Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) Teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, neatsižvelgiant į alkotesterio „Alcotest 6810“ technines charakteristikas, visiškai nepagrįstai nurodyta -+ 0.01 procentų matavimo paklaida. Teismas nustatė, kad įvertinus matavimo paklaidą, R. J. neblaivumas 0.403 promilių, todėl padarė kategorišką išvadą, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismo procesiniu sprendimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus AVPK Prienų PK pareigūno veiksmai, netinkamai vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas ir nepagrįstai pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

ATPK 250 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas pažymi, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad policijos pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą automobilį, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti Pradėdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nustatydamas pažeidimo padarymo faktą ir kvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus pagal ATPK 126 str. 1 d., pareigūnas objektyviai nenustatė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, tiksliai nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų - ignoruodamas alkoholio matavimo prietaiso - alkotesterio Alcotest 6810 patikros sertifikate Nr. 0172449 nurodytas prietaiso technines charakteristikas, nustatytus matavimo paklaidos ribų reikalavimus, nepagrįstai protokole įvardijo alkotesterio tikrinimo rezultatą, nevertindamas matavimo paklaidos, tokiu būdu veikdamas aplaidžiai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, kas nulėmė neteisėtą pareiškėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Tokie jo veiksmai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūno neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė kreiptis į VŠĮ Prienų ligoninę, priduodant kraują, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Prienų rajono apylinkės teisme, skųsti priimtą nutarimą bei ginti savo pažeistas teises teisės aktų nustatyti tvarka apeliacinės instancijos teisme ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis neteisėtai pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Kadangi dėl ATPK nustatyto reguliavimo pareiškėjo ATP byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas ATP byloje, pareiškėjo advokatei sumokėta suma – 200 Eur už jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovavimą, pripažintina turtine žala, kuri turi būti atlyginta šioje administracinėje byloje. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 102 ir 2015 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l . 26, 27) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo pagrįstas bei įrodytas 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą, ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, kurios atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, taip pat 73.73 Eur išlaidų (turtinių praradimų) už kraujo paėmimą ištyrimui VŠĮ Prienų ligoninėje (b.l. 20). Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal pinigų priėmimo kvitą (b.l. 50) ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 42 (b.l. 51) nepagrįstai priskiria prie turtinės žalos advokatei sumokėtą 100 Eur sumą už jo atstovavimą nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme. Šios atstovavimo išlaidos atlygintinos ABTĮ 44, 45 str. nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų pareiškėjui padarytos kilusios ir pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydis – 273.93 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėjimu ir nubaudimu, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vėliau jį nubaudžiant, laikotarpiu nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki nutarties priėmimo Kauno apygardos teisme patyrė stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, kad bus atleistas iš darbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir taip praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, be to, dėl patirtų išgyvenimo pašlijo jo sveikata, ilgą laiką gydėsi, turėjo nedarbingumą. Nors jo nubaudimas ir buvo panaikintas, tačiau jam dirbant mokyklinio autobuso vairuotoju, iki šiol girdi replikas iš į mokyklą vežamų vaikų ir jų tėvų ir tai jį labai žeidžia. Neturtinę žalą vertina 1000 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, jos dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14- 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1288/2014 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūno veiksmų vertintina 150 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai buvo nemažareikšmiai, nesmulkmeniški ir pakankamai intensyvūs, besitęsiantys nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento) iki 2016 m. kovo 3 d. (galutinio teismo sprendimo priėmimo Kauno apygardos teisme), kad jie sukėlė pareiškėjui netrumpalaikius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir stresą, o patirta nervinė įtampa dėl pragyvenimo šaltinio – vairuotojo darbo galimo netekimo buvo reali. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas yra neįgalus ir turi 50 procentų darbingumo lygį, tačiau pareiškėjo nurodytų dėl neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo kilusių konkrečių sveikatos sutrikimų ir turėto nedarbingumo nevertina kaip neteisėtų veiksmų pasekmės, nes kaip matyti iš Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos būklės pablogėjimas siejamas su stuburo juosmens skausmu (b.l. 23, 24). Teismas taip pat atsižvelgia į paties pareiškėjo veiksmus - nors sustabdymo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos ribos, tačiau pareiškėjas vis tik buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, taigi elgėsi lengvabūdiškai bei neatsakingai, į tai, jog jo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, stresas, nervinė įtampa), o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms. Todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tokios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, paties pareiškėjo atliktų veiksmų ir patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. J. sudarė atstovavimo sutartis su advokate Rasa Malinauskiene: 2016 m. kovo 24 d. - skundui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo parengti (b.l. 12), o 2016 m. gegužės 18 d. - atstovauti jo interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje (b.l. 49). Pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur už skundo parengimą administraciniam teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (b.l. 13, 14). Minėta, kad advokatei yra sumokėta 100 Eur sumą už jo atstovavimą, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, nėra turtinė žala ir taip pat priskirtina prie tokių išlaidų. Turėtos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2016 m. kovo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20 ir pinigų priėmimo kvitu Nr. 847850 bei 2016 m. gegužės 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 42 ir pinigų priėmimo kvitu Nr. 847872 (b.l. 13, 14, 50, 51).

Bylos duomenys patvirtina, kad skundas šiam teismui buvo pateiktas 2016 m. balandžio 12 d. (b.l. 31). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovės užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovei rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 756.90 Eur už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 756.90 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1892.25 Eur suma (756.90 x 2,5 = 1892.25). Pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur suma neviršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl priteistina.

Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų - 100 Eur atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Iš teismo informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjo R. J. atstovė advokatė dalyvavo 2016 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme. Minėtas teismo posėdis užtruko 26 min. (b. l. 52-54) todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, prašymas priteisti 100 Eur už atstovavimą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 273.93 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.