- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- eI2-922-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03103-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Ilas"
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilas“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos adinistraciniame teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilas“ (toliau – UAB „Ilas“) skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (6.10E)D2- (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą atstatyti bankroto administratoriaus patirtį ir suteikti kategoriją.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškina, kad buvo bankroto administratorius, sėkmingai vykdė veiklą, tačiau 2006 metais dėl tam tikrų priežasčių sustabdė vykdytą veiklą.
Pažymi, jog, 2020 metais įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, nusprendė toliau tęsti vykdytą veiklą, t. y. teikti bankroto administravimo paslaugas. 2020 m. vasario 20 d. pateikė atsakovei prašymą atstatyti teisę ir leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, įtraukti į teikiančių bankroto administravimo paslaugas sąrašą bei priskirti bankroto administratoriaus kategoriją, atsižvelgiant į pareiškėjos sukauptą patirtį.
Pareiškėjos teigimu, 2020 m. kovo 2 d. raštu atsakovė nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atkurti bankroto administratoriaus statuso, todėl teisę administruoti nemokumo procesus pareiškėja turi teisę atkurti bendra tvarka. Taip pat paaiškino, jog, juridiniam asmeniui pakartotinai suteikiant teisę administruoti nemokumo procesus, suteikiamas naujas numeris ir galiojantys teisės aktai nenumato galimybės priskirti anksčiau sukauptos patirties.
Paaiškina, kad, atsižvelgdama į tai, kad raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, 2020 m. balandžio 23 d. pateikė dar vieną prašymą. Jame pareiškėja prašė patvirtinti arba paneigti, kad UAB „Ilas“ yra užbaigusi ir iš juridinių asmenų registro išregistravusi 36 bankrutavusias įmones, nurodyti konkrečius teisės aktus ir konkrečius straipsnius, kuriuose numatyta, kad yra draudžiama atkurti turėtą bankroto administratoriaus statusą ir pagal turimą sukauptą patirtį suteikti atitinkamą kategoriją, pateikti paaiškinimą, kaip šiuo konkrečiu atveju turėtų būti suprantamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 647 3.3 punktas ir kodėl šis punktas negali būti taikomas, nurodyti, koks yra ryšys tarp pareiškėjos įgytos patirties, baigtų administruoti įmonių ir atsakovės suteikto naujo vidinio numerio, nurodyti tokio atsakymo apskundimo tvarką.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu patvirtino, kad informacinėje sistemoje yra duomenų, jog UAB „Ilas“ yra užbaigusi ir iš juridinių asmenų registro išregistravusi 36 bankrutavusias įmones. Nurodo, kad, nesutikdama su atsakovės atsakymu, kad, suteikiant administratoriui asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – Sąrašas) numerį, jam negali būti priskirta anksčiau įgyta administratoriaus patirtis, 2020 m. liepos 31 d. pateikė dar vieną prašymą atstatyti teisę ir leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas ir suteikti bankroto administratoriaus kategoriją, atsižvelgiant į faktiškai sukauptą bankroto administratoriaus patirtį.
Paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. raštu atsakovė nurodė, kad jos pozicija lieka tokia pati, kaip 2020 m. gegužės 18 d. teiktame atsakyme. Papildomai nurodė, kad bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa sukurta pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles ir veikia kaip integruota Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos dalis bei yra susieta su Sąrašo eilės numeriu, kurio UAB „Ilas“ niekada neturėjo. Suteikiant administratoriui Sąrašo numerį, jam negali būti priskirta anksčiau įgyta administratoriaus patirtis, kadangi jis laikomas nauju asmeniu, turinčiu teisę administruoti nemokumo procesus.
Pareiškėjos manymu, atsakovės pateikti argumentai nėra pagrįsti jokiomis teisės normomis. Teigia, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neteisingas, nesąžiningas ir pažeidžia lygiateisiškumo principus, sudaro sąlygas neteisėtam tam tikrų asmenų prioritetizavimui, trukdo verstis verslu ir yra išimtinai techninio pobūdžio. Pabrėžia, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl formalių techninių kliūčių – kompiuterinės programos funkcionalumo. Aiškina, kad pareiškėja neturi prisiimti tokios didelės naštos, jei atsakovės kompiuterinė programa nėra pilnai funkcionuojanti ir negali teisingai apskaityti pareiškėjos krūvio ar patirties.
Akcentuoja, kad atsakovė daro didelę žalą pareiškėjai, skatina nepasitikėti valstybinėmis institucijomis, įstatymais, žlugdo jos verslą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Aiškina, kad skundžiamame Rašte pareiškėja buvo informuota, kad jos veikla, susijusi su bankroto administravimo paslaugų teikimu, baigėsi 2006 m. spalio 9 d. Tarnybos teigimu, pareiškėja daugiau negu 13 metų neteikė bankroto administravimo paslaugų ir niekada nebuvo įtraukta į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Pažymi, kad įrašymo į Sąrašą data ir yra teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo pradžia.
Nurodo, kad Rašte buvo pažymėta, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (toliau – Programa) sukurta pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles, patvirtintas 2014 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647, (toliau – Taisyklės) ir veikia kaip integruota Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos dalis bei yra susieta su Sąrašo eilės numeriu, kurio pareiškėja niekada neturėjo. Pažymi, kad ir dėl šios priežasties ankstesnė darbo patirtis negali būti įtraukta į pareiškėjos darbo patirtį.
Pabrėžia, kad Rašte pareiškėjai pateikė informaciją, kad, suteikiant administratoriui Sąrašo numerį, jam negali būti priskirta anksčiau įgyta administratoriaus patirtis, kadangi jis laikomas nauju asmeniu, turinčiu teisę administruoti nemokumo procesus.
Akcentuoja, jog tai, kad skundžiamas Raštas ar kiti Tarnybos raštai neatitiko pareiškėjos lūkesčių, nedaro jų nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d. pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą atstatyti teisę ir leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, įtraukti į teikiančių bankroto administravimo paslaugas sąrašą bei, atsižvelgiant į sukauptą pareiškėjos patirtį, priskirti bankroto administratoriaus kategoriją.
Tarnyba 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (8.34)D2-639 informavo pareiškėją, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atkurti bankroto administratoriaus statuso, todėl teisę administruoti nemokumo procesus pareiškėja turi teisę atkurti bendra tvarka. Taip pat informavo, kad teisė teikti nemokumo administravimo paslaugas suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V4-352 „Dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti atsakymus į pareiškėjos keliamus klausimus, t. y. patvirtinti arba paneigti, kad bankroto administratorius – UAB „Ilas“ – yra užbaigęs ir iš juridinių asmenų registro išregistravęs 36 bankrutavusias įmones, nurodyti konkrečius teisės aktus ir konkrečius straipsnius, kuriuose numatyta, kad yra draudžiama atkurti turėtą bankroto administratoriaus statusą ir pagal turimą sukauptą patirtį suteikti atitinkamą kategoriją, pateikti paaiškinimą, kaip šiuo konkrečiu atveju turėtų būti suprantamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 647 3.3 punktas ir kodėl jis negali būti taikomas, nurodyti, koks šiuo atveju yra ryšys tarp bankroto administratoriaus įgytos patirties, pabaigtų administruoti įmonių ir atsakovės suteikto naujo vidinio numerio, nurodyti tokio atsakymo apskundimo tvarką.
Atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (6.10E)D2-1297 atsakė į pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. rašte keliamus klausimus.
Pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atstatyti buvusią teisę ir leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, įtraukti į juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą bei priskirti atitinkamą bankroto administratoriaus kategoriją pagal pareiškėjos turimą patirtį.
Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (6.10)D2-2025 pateikė atsakymą pareiškėjai į jos prašymą, kuriame paaiškino, kad Tarnybos pozicija lieka tokia pati, kaip 2020 m. gegužės 18 d. teiktame atsakyme. Nurodė, kad pareiškėjos veikla teikti bankroto administravimo paslaugas baigėsi 2006 m. spalio 9 d., taigi ji daugiau nei 13 metų neteikė bankroto administravimo paslaugų, pareiškėja niekada nebuvo įtraukta į Sąrašą, įrašymo į Sąrašą data yra teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo pradžia. Pažymėjo, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa sukurta pagal Taisykles ir veikia kaip integruota Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos dalis, yra susieta su Sąrašo eilės numeriu, kurio pareiškėja niekada neturėjo. Dėl šios priežasties ankstesnė darbo patirtis negali būti įtraukta į pareiškėjos darbo patirtį. Taip pat informavo, kad, suteikiant administratoriui Sąrašo numerį, jam negali būti priskirta anksčiau įgyta administratoriaus patirtis, kadangi jis laikomas nauju asmeniu, turinčiu teisę administruoti nemokumo procesus.
Pareiškėja teismui skundžia atsakovės Raštą, argumentuodama tuo, kad jis yra nemotyvuotas ir nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad bankroto administratoriaus darbo patirtis priklauso nuo sukurtos Programos ar suteikto Sąrašo eilės numerio.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V4-352, (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 2 straipnyje nurodyta, jog nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Remiantis to paties Įstatymo 124 straipsniu, sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo juridiniam asmeniui priima priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1299 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą pakeitimo“ nutarta paskirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priežiūros institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas (1 punktas); įgalioti Tarnybą nustatyti teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarką (4 punktas).
Juridinis asmuo, siekiantis Įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, Tarnybai turi pateikti Aprašo 4 punkte nurodytus dokumentus. Pagal Aprašo 7 punktą, Tarnyba per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos patikrina prašymą ir kitus su juo gautus dokumentus, duomenis apie prašymą pateikusį asmenį valstybės informacinėse sistemose (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, prireikus ir kitose valstybės duomenų bazėse). Kai yra trūkumų, Tarnyba nustato terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo gavimo, nurodytiems trūkumams pašalinti (7.1 papunktis). Nustačiusi, kad prašymą pateikęs asmuo neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, Tarnyba išsiunčia pranešimą prašymą pateikusiam asmeniui apie prašymo atmetimą ir paaiškina jo atmetimo priežastis (7.2 papunktis).
Taigi, iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnyba turi iš esmės išspręsti pareiškėjos prašymą ir priimti vieną iš Apraše numatytų sprendimų (tenkinti prašymą, nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti arba atmesti prašymą).
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi skundžiamo Rašto priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT).
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).
Pažymėtina, kad pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. prašyme atsakovės prašė atstatyti buvusią teisę ir leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, įtraukti ją į juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą bei priskirti atitinkamą bankroto administratoriaus kategoriją pagal pareiškėjos turimą patirtį.
Teismas, įvertinęs Rašto turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamu Raštu nebuvo iš esmės išspręstas pareiškėjos prašymas, o buvo tik suteikta informacija apie galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjos keliamais klausimais. Iš Rašto turinio neaišku, ar pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies, ar jis apskritai nėra tenkinamas. Tai, kad išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių Tarnyba nurodė atsiliepime, neturi įtakos vertinant ginčijamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012).
Taigi darytina išvada, kad Tarnybos Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 30 d. prašymą.
Šiame teismo sprendime konstatavus, kad atsakovė nepateikė teisės aktų reikalavimo atitinkančio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo, ir panaikinus ginčijamą Raštą bei įpareigojus atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, taip pat patenkinamas pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą atstatyti bankroto administratoriaus patirtį ir suteikti kategoriją.
Teismas pažymi, kad teismo įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo reiškia, kad atsakovė turi priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriame ji nuspręstų, ar pareiškėjos prašymas patenkinamas visiškai ar iš dalies ar jis yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (6.10)D2-2025 ir įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Ilas“ 2020 m. liepos 30 d. prašymą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.