- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2-413-347/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01939-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Neringa Grubliauskienė
išvadą teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Ščiukinas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 91-93) prašo 2007-09-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-2100-673/2007 iš ieškovo priteistas lėšas dukters E. J. išlaikymui po 700 Lt (202,73 Eur) sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją, - pradedant nuo 2016-09-01 iki dukters pilnametystės; panaikinti antstolio Aleksandro Ščiukino 2017-03-22 patvarkymą Nr. S-17-110-6080 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo reikalaujama sumokėti 6914,28 Eur įsiskolinimą ir fiksuotus mokėjimus po 270,28 Eur/mėn.
Patikslintame ieškinyje nurodė, jog santuoka, 2000-09-30 įregistruota tarp ieškovo ir atsakovės, buvo nutraukta 2017-06-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 šalių bendru sutikimu, tuo pačiu sprendimu padalintas santuokoje įgytas turtas. Minėtos bylos eigoje 2017-03-20 atsakovė pateikė antstolio A. Ščiukino kontorai 2007-09-03 teismo įsakymą ir prašyme nurodė, kad ieškovo skola yra 6914,28 Eur, dėl ko užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-22 priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-17-110-6080, kuriuo iš ieškovo reikalaujama sumokėti 6914,28 Eur įsiskolinimą ir fiksuotus mokėjimus po 270,28 Eur/ mėn. Ieškovas 2017-03-31 kreipėsi į antstolį su prašymu vykdomąją bylą sustabdyti iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017. 2017-04-04 antstolio patvarkymu Nr. SK-377 išlaikymo įsiskolinimo ir būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimas sustabdytas. 2017-06-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 įsiteisėjo 2017-07-07. Šiai dienai iš ieškovo išskaityta iš viso 594,47 Eur, per mėnesį taikomas įsiskolinimas po 324,19 Eur. Ieškovo pajamos sudaro 648,40 Eur/mėn., t. y. iš jo atskaitoma daugiau nei pusė gaunamų pajamų. Kartu su atsakove gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2016 m. rugsėjo mėn., ieškovas faktiškai dukrą išlaikė iki 2017 m. gegužės mėn., iki kol buvo pradėti atskaitymai pagal vykdomąjį dokumentą. Civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas 2008-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu patvirtina, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 350 677,65 Lt (101563,27 Eur). Nuo 2009 m. iki 2014 m. gautas lėšas sudaro labdara (2000 Lt (579,24 Eur)), išeitinė išmoka (15925,73 Lt (4612,41 Eur)), draudimo išmoka ir neįgalumo pašalpa iš Sodros (209741,19 Lt (60745,25 Eur)). Paskutinės lėšos (10 000 Lt (2896,20 Eur)) iš sąskaitos atsakovei pervestos 2015 m. pradžioje. Daugiau kaip 68 000 Lt (19694,16 Eur) paimti iš (duomenys neskelbtini) g. esančio bankomato, kurio paslaugomis ieškovas nesinaudojo. Dėl netekto darbingumo ieškovui sudėtinga rasti oficialų darbą. Po santuokos nutraukimo gyvena nuomojame bute, moka 120 Eur nuomos mokestį, mokesčius už komunalinius patarnavimus (145 Eur). Iš pajamų atskaitoma dukters išlaikymui po 324 Eur, pragyvenimui lieka 59 Eur. Atsakovė, pasinaudodama ieškovo liga, nekontroliuojamai naudojosi ieškovo banko kortele, išleido didžiules jo asmenines, tuo pačiu – šeimos lėšas, gyveno išimtinai iš ieškovo uždirbtų lėšų, gautų ir gaunamų kompensacijų, o kam naudojo savo pajamas – nežinoma. Faktas, kad iškart po santuokos nutraukimo nusipirko butą, patvirtina teiginius, kad ieškovo pinigai buvo pasisavinti. Savo motinos bute atlieka kapitalinį remontą, todėl gyvena kitu adresu. Skyrybų byla patvirtina, kad atsakovė antrą kartą prašė iš ieškovo priteisti išlaikymą dukrai po 205 Eur/mėn., t. y. iš viso būtų 407,73 Eur. Prašo išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Eur/mėn., skaičiuojant nuo 2016-09-01, įsiskolinimą sudarytų 11 mėn. (1650 Eur). Faktinėje santuokoje šalys gyveno iki 2016 m. rugsėjo mėn. Į antstolio kontorą kreipėsi ne dėl to, kad skola buvo. Iš buto neišsikėlė, nors buvo įsipareigojusi tai padaryti iki 2017-04-01.Atsiliepime į ieškinį (b. l. 77-79) atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepagrindė – nepateikė jokių duomenų, kad jo pajamos, lyginant su išlaikymo priteisimo momentu (2007-09-03), yra sumažėjusios. Priešingai – ieškovo padėtis šiuo metu yra geresnė, oficialios pajamos per mėnesį yra 648,40 Eur, todėl jis gali teikti dukrai išlaikymą. Nors ieškovas apeliuoja į sumažėjusį darbingumą, atsakovės pastangomis jo sveikata yra gera. Dukters poreikiai auga, jos poreikių augimą sąlygoja ir kainų augimas. Ieškovo pajamos yra didesnės nei atsakovės, todėl jis proporcingai didesne dalimi turi prisidėti prie jos išlaikymo. Dėl ieškovo prašymo panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S-17-110-6080, šis reikalavimas byloje negali būti nagrinėjamas, kadangi įstatymas numato antstolio veiksmų apskundimo tvarką (CPK 510 str.) ir ieškovas šios tvarkos nesilaikė. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, jog visas pinigines lėšas atsakovei atidavė, ji visuomet naudojosi jo kreditine kortele. Visą laiką šeimą išlaikė tik jis vienas, sutuoktinė savo uždirbtų piniginių lėšų šeimos biudžetui neskirdavo. Kol buvo komoje, atsakovė nuiminėdavo pinigus nuo jo sąskaitos. Iš atsakovės motinos piniginių lėšų, skirtų jos buto pagerinimui kompensuoti nereikalavo, butas remontuotas iš ieškovo lėšų. Nežino, ar dukters poreikiai per 10 metų nuo išlaikymo priteisimo 2007 metais pasikeitė.Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas niekada nevengė dukters išlaikyti, tik dėl savo dabartinės būklės nebegali mokėti nustatytos sumos. 2007-09-03 teismo įsakymu priteistas išlaikymas iš ieškovo tam nesant pagrindo, kadangi nuo to momento iki 2016 m. rugsėjo mėn. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovas išlaikė šeimą. Ieškovui po teismo įsakymo priėmimo gavus dokumentus bei pradėjus prieštarauti, atsakovė teigė neva apie tai pamiršusi. Šiuo metu formali ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, jis gauna išmokas iš valstybės, tačiau pats tapo neįgalus, jam reikalingas gydymas, priežiūra. Be to, jis nuomojasi butą, nuomos sutartis nėra fiktyvi, turi mokėti mokesčius, jam pragyventi lieka 59 Eur. Ieškovo atstovo manymu, terminas teikti prašymą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo nėra pasibaigęs ir vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šis klausimas gali būti išspręstas nagrinėjamoje byloje.Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka ir palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovui 2009 metais patyrus traumą, atsakovė atsisakė darbo ir jį prižiūrėjo, tik jos dėka išmokėtos kompensacijos buvo didelės. Atsigavęs po traumos ieškovas mėgo viską kontroliuoti, atsakovė turėdavo atsiskaitinėti. Atsakovė nepagrįstai kaltinama piniginių lėšų iššvaistymu, kadangi butui reikėjo remonto. Dėl antstolio patvarkymo – įstatymas numato konkrečius antstolio veiksmų apskundimo terminus. 2007-09-03 teismo įsakymas yra galiojantis, todėl pagrindo jo kvestionuoti nėra. Nutraukus šalių santuoką butą nupirko atsakovės motina, todėl pagrindo teigti, kad atsakovė pasisavino ieškovo lėšas, nėra. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – tam įstatymas numato atitinkamas taisykles. Remiantis kasacinio teismo praktika, atgaline data mažinti išlaikymo dydžio negalima. Be to, turi būti sprendžiama, kaip pasikeitė prašančio sumažinti išlaikymo dydį asmens turtinė padėtis. Šiuo atveju ieškovo padėtis nėra pasikeitusi – ji netgi geresnė nei buvo 2007 m. Nenuginčijus vaiko poreikių, ieškovui gaunant didesnes pajamas, pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Ieškovas taip pat nepagrindžia savo mokamų mokesčių sumos.Išvadą byloje teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kėdainių VTAS) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su išlaikymo šalių dukrai sumažinimu nesutinka, kadangi ieškovo materialinė padėtis nėra pablogėjusi, šiai dienai yra pablogėjusi tik jo sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametės E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. J. ir atsakovė I. J.. 2007 m. rugsėjo 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-2100-673/2007 iš N. J. priteistas 700 Lt (202,73 Eur) nepilnametės dukros E. J. išlaikymas per mėnesį (b. l. 26). 2017 m. kovo 20 d. I. J. pateikė prašymą antstoliui A. Ščiukinui dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta išlaikymo skola 2017-03-01 dienai 6914,28 Eur (b. l. 25). 2017 m. kovo 29 d. antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymu Nr. S-17-110-6795 iš N. J. reikalaujama sumokėti 6914,28 Eur įsiskolinimą ir fiksuotus mokėjimus po 270,28 Eur/mėn. 2017-04-04 antstolio patvarkymu Nr. SK-377 (b. l. 32) išlaikymo skolos 6917,28 Eur iki 2017-03-01 ir būtinųjų vykdymo išlaidų – 111,99 Eur išieškojimas iš N. J. išieškojimas sustabdytas iki civilinės bylos Nr. 2-38-188/2017 išnagrinėjimo; minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad 2017-03-27 į kontoros skyrių atvykęs N. J. kvitų apie išlaikymo mokėjimą nepateikė. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 nutraukta N. J. ir I. J. santuoka bendru šalių sutikimu, nepilnametės E. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. J. (b. l. 37-38); I. J. 2017-06-01 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai atsisakė (b. l. 33), N. J. 2017-06-05 civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl 2007-09-03 teismo įsakymu priteisto išlaikymo sumažinimo iki 150 Eur/ mėn. (b. l. 35); 2017 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38-188/2017 įsiteisėjo 2017-07-10 (Liteko duomenys). Ieškovas prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-2100-673/2007 priteistas lėšas dukters išlaikymui – sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovui N. J. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2040-07-02 (b. l. 83, 85), remiantis 2017-10-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos iri darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, N. J. gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (b. l. 84). N. J. nuo 2017-07-17 registruotas Darbo biržoje (b. l. 8, 9). Į bylą pateikta 2017-06-01 gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių N. A. (b. l. 117-118), 2017-06-01 sudaryta nuomos sutartis (b. l. 36), pagal kurią nuomininkas N. J. įsipareigoja ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 16 dienos sumokėti nuomotojui – N. A. – 120 Eur nuomos mokestį, iki 20 dienos – nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį (2.1, 2.2 p.); patalpos išnuomojamos iki 2019-12-31 (1.4 p.). Byloje pateikti komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinantys kvitai (b. l. 39-48; 49 - kopija). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. M. K.2017-05-19 buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 50, 104-106); 2017-05-10 D. M. K. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė jai priklausantį žemės sklypą (b. l. 101-103, 119-121). Pagal į bylą pateiktą pažymą apie atsakovei I. J. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 100), 2017 m. kovo – 2017 m. rugsėjo mėn. duomenimis, vidutinės atsakovės pajamos per mėnesį sudarė 166,53 Eur. Byloje Nr. 2-38-188/2017 pateiktas N. J. sąskaitos išrašas 2008-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiui (b. l. 86-119), pagal kurį tuo laikotarpiu N. J. piniginės įplaukos sudarė 350667,65 Lt, išlaidos – 347870,90 Lt. Ieškovui kas mėnesį mokama 291,95 Eur netekto darbingumo pensija, 356,45 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija (bylos Nr. 2-38-188/2017 b. l. 11).
9. Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas R. A. (ieškovo brolis) paaiškino, kad visus brolio šeimos finansinius reikalus tvarkydavo jo buvusi žmona atsakovė I. J.. Pati niekuo neprisidėdavo prie šeimos biudžeto. Kai brolis buvo gydomas Kaune, ji jo lankyti važiuodavo tik tuo atveju, jeigu veždavo kiti šeimos nariai. Viskas, ką gaudavo brolis, likdavo pas atsakovę. Ieškovo ir jo motinos santykiai geri, jis gyvena pas mamą ir jai už tai moka, kadangi pats nuosavo būsto negalėjo įsigyti.
10. Liudytojas A. A. (ieškovo brolis) nurodė, kad ieškovas dukrai išlaikymą teikė visada, o visus finansinius klausimus šeimoje spręsdavo sutuoktinė I. J.. Broliui patyrus traumą, sutuoktinė jį lankydavo tik tuo atveju, jei į klinikas būdavo vežama. J. šeimoje konfliktai dėl finansų trūkumo būdavo pastovūs. Ieškovo santykiai su mama geri, apie buto nuomą girdėjo.
11. Liudytoja N. A. paaiškino, kad iki 2016 m. I. J. tvarkė visus šeimos finansinius reikalus. Po santuokos nutraukimo leido sūnui gyventi pas save, jis jai už tai moka. Už nuomą gaunamus pinigus taupo, kad nelaimės atveju galėtų jam skirti. Dukrą ieškovas visuomet išlaikė, iki traumos marti I. J. niekada nesakydavo, kad jai neduodami pinigai, viskas buvo tvarkoje.
12. Dėl ieškovo prašymo panaikinti antstolio Aleksandro Ščiukino 2017-03-22 patvarkymą Nr. S-17-110-6080 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. CPK 733 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Ši nuostata įpareigoja antstolį nustatyti įsiskolinimo periodinėmis išmokomis dydį. Teismas pažymi, kad tai yra antstolio pareiga, kurią antstolis turi įvykdyti teisingai įvertinęs turimus faktinius duomenis, ir atsižvelgti, kad išlaikymas teikiamas nepilnamečiams vaikams, antstolio nesaisto paties skolininko nurodytas įsiskolinimo dydis. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – tai būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako tenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pažymėtina, kad jokių šios tvarkos išimčių įstatymas nenumato. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-549/2013). Antstolis Aleksandras Ščiukinas, 2017-03-22 kontoroje gavęs 2007-09-03 teismo įsakymą, kuriuo iš ieškovo priteistas 700,00 Lt (202,73 Eur) periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas jo nepilnametei dukrai, 2017-03-29 priėmė patvarkymą Nr. S-17-110-6795 dėl išlaikymo išieškojimo. Manydamas, kad minėtas patvarkymas yra neteisėtas ar nepagrįstas, skolininkas dėl jo galėjo paduoti skundą CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstolio veiksmų apskundimo tvarka skolininkui išaiškinta ir minėtame patvarkyme, nurodant tiek CPK normas, tiek terminus, per kurias skolininko teisės, įtvirtintos minėtose nuostatose, gali būti ginamos, jeigu skolininkas mano, kad jos yra pažeistos, antstolio atlikti paskaičiavimai nėra teisingi ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas N. J. nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į antstolį įstatymų nustatyta tvarka, jog antstolis Aleksandras Ščiukinas jo skundo nepriėmė, ar jo neišnagrinėjo per aukščiau minėtą terminą, t. y. ieškovas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad CPK 512 straipsnis numato, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
13. Dėl ieškovo prašymo sumažinti 2007-09-03 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-2100-673/2007 priteistas lėšas dukters išlaikymui iki 150,00 Eur/mėn., teismas, pirmiausia, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
14. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimą nustato CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).
15. Ieškovas, kaip pagrindinį motyvą sumažinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį nurodė faktą, kad iš jo per mėnesį yra atskaitoma daugiau kaip pusė gaunamų pajamų, atskaičius visas išlaidas jam lieka 59 Eur/mėn.; rasti oficialaus darbo dėl nustatyto žemo 35 proc. darbingumo lygio neįmanoma. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas per mėnesį vidutiniškai gauna 648,40 Eur išmokų iš valstybės (bylos Nr. 2-38-188/2017 I t. b. l. 11, Sodros išrašas). Ieškovo pajamos teismo įsakymo išdavimo metu, 2007 m., kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė šalys, apytikriai buvo 1500 Lt (434,43 Eur) per mėnesį. Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovas neturi (bylos Nr. 2-38-188/2017 I t. b. l. 12, 15). Ieškovas registruotas darbo biržoje ir jam nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 8, 9, 83, 85). Iš į bylą pateiktų kvitų matyti, kad 2017 m. vasario mėn. 20 d. apmokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčiai iš viso 126,21 Eur sumai (mokėjimo nurodymai AB „Panevėžio energija“, UAB „Kėdainių vandenys“ ir UAB „Balticum TV“ pasirašyti N. A., mokėtojas, atlikęs mokėjimus pagal N. A. pasirašytus mokėjimo nurodymus, Perlo terminale neidentifikuotas); 2017 m. kovo 20 d. Perlo terminale apmokėtas AB „Panevėžio energija“ mokėjimo nurodymas 70,09 Eur sumai, pasirašytas N. A., mokėtojas taip pat neidentifikuotas; 2017 m. birželio 20 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ apmokėta 17,06 Eur, mokėtojas neidentifikuotas. Pagal į bylą pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.2 punktą, N. J. įsipareigojo N. A. kas mėnesį mokėti 120 Eur nuomos mokestį.
16. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais apie N. J. finansinę padėtį, darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės 2007 m. rugsėjo 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-2100-673/2007 nustatytas ieškovo teikiamas nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis po 700,00 Lt (202,73 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka ieškovo finansinę padėtį. Pirmiausia, teismas nenustatė iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties. Priešingai, ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra netgi didesnės nei teismo įsakymo priėmimo metu. Šiuo metu ieškovas su nedideliais kasmėnesiniais pakitimais gauna apie 648,40 Eur/mėn. pajamų, tuo tarpu jo pajamos 2007-09-03 teismo įsakymo išdavimo metu sudarė apie 434,43 Eur/mėn. Be to, teismas kritiškai vertina į bylą pateiktus dokumentus apie, ieškovo teigimu, jo atliekamus kasmėnesinius mokėjimus už butą. Buto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, savininkė yra jo motina N. A., byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo mokamą nuomos mokestį savo motinai (nepateikti banko išrašai, patvirtinantys atliktus mokėjimus ir pan.). N. A. teigimu, mokamas nuomos mokestis kaupiamas nelaimės atvejui, jeigu ieškovui ji atsitiktų, t. y. – nuomos mokestis, jei jis iš tiesų ir mokamas, neatitinka savo esmės bei paskirties. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieškovo ir motinos santykiai geri, todėl teismui, kaip ir atsakovei, kyla abejonė, ar, apskritai, moraliniu požiūriu toks nuomos mokestis, susiklosčius sudėtingai ieškovo gyvenimo situacijai, tarp motinos ir sūnaus galėtų būti nustatytas. Be to, iš pateiktų kvitų, kuriais grindžiamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių mokėjimas, nėra galimybės nustatyti mokėjimus atlikusio asmens, todėl šių išlaidų nėra pagrindo įskaičiuoti į ieškovo nurodytas realias faktiškai patiriamas kasmėnesines jo išlaidas, kaip ir nuomos mokesčio už butą. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo atstovo ir liudytojos N. A. teiginiai apie ieškovui reikalingą gydymą, priežiūrą ir tam skirtas lėšas nėra pagrįsti jokiais įrodymais (kvitais apie vaistų įsigijimą, ieškovui būtinas medicinines paslaugas ir pan.). Dar kartą akcentuotina ir tai, kad ieškovo nurodoma iš jo kas mėnesį išskaitoma suma pagal 2017-03-22 antstolio patvarkymą Nr. S-17-110-6080 kyla iš jo įstatyme nustatytos pareigos vykdyti teismo sprendimą. Apie minėtame patvarkyme nurodytą išlaikymo dydžio kvestionavimą teismas pasisakė sprendimo 12 punkte.
17. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nereikia papildomai įrodinėti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra duomenų, kad E. J. turėtų ypatingų poreikių, susijusių su sveikatos būkle, sąlygojančia papildomas išlaidas, ypatingais gebėjimais, kurių lavinimui reikalingos didesnės nei įprastai vaikams reikalingos išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovas duomenų apie pasikeitusius vaiko poreikius nepateikė ir neįrodinėjo, kad šiuo metu teismo įsakymu priteista suma jų nebeatitinka. Priešingai, teismas, vertindamas pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje ir E. J. vyresnį amžių, tuo pačiu – jos poreikių augimą, 2007-09-03 teismo įsakymu priteistą išlaikymo sumą nepilnametei E. J. laiko pagrįsta ir, ieškovui neįrodžius savo pasikeitusios turtinės padėties bei sumažėjusių nepilnametės dukters poreikių, vadovaujasi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi, nustatydamas vaiko poreikių dydį, o būtent minimalia mėnesine alga, todėl pagrindo mažinti minėtos sumos šiuo atveju nenustato.
18. Pagal bylos duomenis atsakovės oficialios kasmėnesinės pajamos 2017 m. kovo – 2017 m. rugsėjo mėn. laikotarpio duomenimis buvo 166,53 Eur, nuosavybės teise nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovei priklauso transporto priemonė BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) Atsakovė taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdama vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareiga tenka abiem tėvams.
19. Nustatytų aplinkybių pagrindu, jas vertinant vaiko interesų naudai, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis, kuri oficialiais duomenimis yra geresnė nei atsakovės, ieškovui, be kita ko, neturint kitų išlaikytinių, leidžia teikti šalių nepilnamečiui vaikui 2007-09-03 teismo įsakymu nustatyto dydžio išlaikymą. 2007-09-03 teismo įsakymu priteista periodinių išmokų suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetamas, iš ieškovo N. J. 2007-09-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymo nepilnametei E. J. dydį paliekant nepakeistą iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
21. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. J. atstovė – motina I. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
22. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Atsakovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė patyrė 384,67 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 67-68, 86, 114). Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 247,59 Eur atstovavimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis). Teismas šioje byloje turėjo 9,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai iš ieškovo valstybei priteistina 9,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 260 straipsnis, 263 - 265 straipsniai, 268 straipsnis, 270 straipsnis, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 247,59 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,46 Eur (devynis eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.