Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Š. S. dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, nagrinėti ieškovės AB „Kauno energija“ reikalavimai dėl 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,43 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Ieškovės argumentai.

Ieškovės AB „Kauno energija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, kartu nurodoma, kad ieškinio reikalavimus dėl 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 56,43 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Š. S. palaiko. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais:

- Ieškovės ieškinys motyvuojamas tuo, kad ji tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra atsakovas Š. S.. Nors ieškovė tiekia šilumos energiją, o atsakovas ją vartoja, tačiau atsakovas tinkamai ir laiku už suteiktą energiją neatsiskaitė, t. y. už patalpų šildymą ir vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. buvo skolingas 428,01 Eur, taip pat 2,34 Eur delspinigių (šių reikalavimų ieškovė 2022 m. birželio 2 d. prašymu atsisakė, kadangi atsakovas sumokėjo 430,35 Eur).

- Atsakovas dar liko skolingas: 1,81 Eur už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, taip pat 0,32 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą bei 36,30 Eur už teisines paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, taip pat privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas iki ieškinio padavimo teismui yra mokėjęs tik 2020 m. gruodžio mėn.. Kadangi atsakovas pradėjo mokėti tik tada, kai buvo pateiktas teismui ieškinys, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos.

III. Atsakovo argumentai dėl ieškinio reikalavimų.

Atsakovo Š. S. atstovė advokatė K. M. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus ir prašė ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovas Š. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje yra atstovaujamas advokatės. Atsakovo argumentai grindžiami šiais atsiliepime ir triplike nurodytais, bei teismo posėdžio metu jo atstovės advokatės K. M. palaikytais argumentais:

- Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. atsakovo materialinė padėtis buvo sunki, jis neturėjo darbo, gyveno tik iš socialinės pašalpos, todėl susidarė įsiskolinimas už tiekiamą šilumos energiją. Pradėjęs dirbti, atsakovas ieškovei 2022 m. vasario 24 d. sumokėjo 55,00 Eur, 2022 m. kovo 24 d. – 115,00 Eur, 2022 m. balandžio 20 d. – 151,57 Eur, vėliau padengė ir likusią skolos dalį.

- Atsakovo veiksmai, neabejotinai patvirtina, kad jis nėra piktybinis skolininkas, kuris neketino padengti ieškovei susidariusios skolos. Pati skola buvo nedidelė, susidariusi per trumpą laikotarpį. Atsakovas mano, kad bylinėjimosi išlaidų, kurių šiuo metu prašo atlyginti ieškovė būtų išvengta, jeigu prieš kreipiantis į teismą, ieškovė būtų pateikusi atsakovui įspėjimą apie ketinimą kreiptis į teismą ir davusi poros mėnesių terminą skolai padengti. Iki 2022 m. kovo 25 d. atsakovas nežinojo, kad ieškovė jau padavė ieškinį teismui, tačiau pats tinkamai vykdė savo pareigą grąžinti skolą ieškovei.

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui Š. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šio pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti. Atsakovas laiku neatsiskaitė už šilumos energijas, todėl susidarė 428,01 Eur skola, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., taip pat už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. buvo paskaičiuoti 2,34 Eur delspinigiai.

Atsakovas Š. S. pateikė įrodymus, kad ieškovei 2022 m. vasario 24 d. sumokėjo 55,00 Eur, 2022 m. kovo 24 d. – 115,00 Eur, 2022 m. balandžio – 151,57 Eur. Kada atliktas paskutinis mokėjimas (108,78 Eur) byloje nepateikė nei atsakovas, nei ieškovė, tačiau ieškovė 2022 m. birželio 3 d. pateikė 2022 m. birželio 2 d. prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuris Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi buvo priimtas ir civilinės bylos dalis dėl reikalavimų priteisti 428,01 Eur skolos ir 2,34 Eur delspinigių buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Byloje matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę atsiskaityti pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko susidarė 430,35 Eur įsiskolinimas (428,01 Eur skola + 2,34 Eur delspinigių), kuris buvo padengtas tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Paminėtina, kad vien tai, kad atsakovas įvykdė prievolę po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tai neatleidžia atsakovo nuo reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 ir kt.). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012).

Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, taip pat nustatyta, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 2022 m. kovo 15 d. – 55,00 Eur (mokėjimas atliktas 2022 m. vasario 24 d.), taigi atsakovo skola ieškovei bylos iškėlimo teisme metu (2022 m. kovo 21 d.) buvo 375,35 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. Kadangi šalys byloje nepateikė įrodymų apie paskutinio mokėjimo atlikimą, todėl teismas laiko, kad skolą atsakovas padengė 2022 m. birželio 2 d., kai ieškovė parengė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, procesinės palūkanos, nagrinėjamu atveju, skaičiuotinos tik už pagrindinę skolą ir delspinigius nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. birželio 2 d. Šiuo atveju procesinės palūkanos gali būti apskaičiuotos konkrečia suma, kadangi skolą ir delspinigius atsakovas sumokėjo iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Taigi, šioje byloje susidarė 3,75 Eur procesinių palūkanų (375,35 Eur x 5,00 proc. / 365 d. x 73 d.), kurios priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, detalizuoja CPK 88 straipsnis. Minėtame straipsnyje pateiktas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, – prie šių išlaidų priskiriamos konkrečiai nurodytos išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau taip pat prie jų gali būti priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą subjektinę teisę, turi būti visiškai arba iš dalies padengtos.

Ieškovė šioje byloje prašo priteisti 56,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 18,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 2,13 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų gavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio dalies reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsisakė atsakovui šį ieškovės reikalavimą patenkinus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus priežastis, dėl kurių ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, matyti, kad šiuo atveju ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys – atsakovas patenkino ieškovės byloje keltą materialinį reikalavimą dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo tik ieškovei pareiškus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą. Nors atsakovas nurodo, kad gera valia dengė skolą, tačiau tai nepaneigia, ieškovės intereso į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris būtent ir atsirado dėl atsakovo vėlavimo grąžinti skolą, dėl ko, ieškovei ginant savo interesus teko kreiptis į teismą.

Ieškovės patirtos išlaidos: 18,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 2,13 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų gavimą, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Paminėtina, kad teisinės pagalbos išlaidos ženkliai mažesnės už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius už tokias teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad šios išlaidos – 56,43 Eur (kurias sudaro žyminis mokestis, teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos už mokamų duomenų apie atsakovą gavimą), buvo būtinos, racionalios ir pagrįstos, nėra neprotingai didelės, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis 1 dalis 6 ir 10 punktai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) procesinių palūkanų ir 56,43 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.