Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - A. P., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja R. Z., kuri yra pareiškėjo kaimynė, teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog po jos kaimynės J. P. mirties būtent jos sūnus S. P. rūpinosi namu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje iš pateikto Trakų rajono Aukštadvario sen. 1970-08-18 gimimo įrašo Nr. 35 nustatyta, kad pareiškėjas S. P. yra J. P. ir S. P. sūnus (b.l. 7). Iš pateiktų mirties liudijimų kopijų (b. l. 4-5) matyti, kad palikėja J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas S. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikti Trakų rajono 2-ojo notaro biuro 2018-12-04 Liudijimas ir 2019-01-30 Liudijimas (b.l. 11, 22) patvirtina, kad po pareiškėjo motinos J. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ir po jo tėvo S. P. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla taip pat notaro biure nebuvo užvesta.

Į bylą pateikta VĮ Registrų centro 2019-03-25 Pažyma dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad S. P. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruota. Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos 2018-11-26 Pažyma apie pastatų nuosavybę (b.l. 12) patvirtina, kad pagal seniūnijos ūkinės knygos Nr. 1 asm. sąsk. Nr. 45, J. P. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas 1A1/m, kurio bendras plotas 27,24 m² ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 1988-02-15 testamentas patvirtina, kad minėtas turtas buvo paveldėtas ir J. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise (b.l. 20).

Pareiškėjas pareiškime teigė, kad po palikėjos J. P. mirties jis jos palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad jis aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties rūpinosi likusiu motinos turtu: prižiūrėjo ūkį, šienavo, tvarkė namą, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtino tiek teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kaimynė R. Z., tiek į bylą pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos 2019-01-29 Pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. GP-04, tiek 2019 m. kovo 28 d. AB „Elektros skirstymo operatorius“ pateikta Informacija apie apmokėtą elektros energiją“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad skolų nėra.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2018-12-04 Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarei pateikto pareiškimo matyti, kad suinteresuotas asmuo A. P. motinos palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl jos palikimo neturės (b.l. 9). Tokias pat aplinkybes suinteresuotas asmuo patvirtino ir teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą.

Taigi, teismo vertinimu po palikėjos J. P. mirties jos sūnus pareiškėjas S. P. būdamas pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamą turtą, pradėdamas valdyti palikėjos J. P. turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjos sūnus S. P. pradėjo palikėjos savo motinos J. P. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos J. P. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas S. P. priėmė palikėjos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. P., po savo motinos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.