Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas V. GedeikisBaudžiamoji byla Nr. 1A–691-106/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6, 1.2.17.5, 2.4.6.3.1, 2.4.6.3.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pa­gal BK 201 str. 1 d. - 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda;

pa­gal BK 201 str. 2 d. - 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda;

pa­gal BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d. - 60 MGL dydžio (7800 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., iš Ž. K. konfiskuotas jo vardu registruotas automobilis „CITRO?N SAXO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate neteisėtai pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti ir jį ten laikė iki 2009 m. gruodžio 5 d., 11⁰⁰ val., kol aparatą surado policijos pareigūnai.

Be to, Ž. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti naminę degtinę, 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir 2009 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame ūkiniame pastate savo sodyboje (duomenys neskelbtini), panaudodamas pasigamintą aparatą naminei degtinei gaminti ir paties iš anksto užraugtą brogą (raugalą), neteisėtai pagamino 199,98 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 48,9 iki 50,6 %, ir ją 2009 m. gruodžio 5 d., 8²⁰ val., už 1100 Lt realizavo V. J. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, Ž. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pasigaminti ir realizuoti naminę degtinę, 2009 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame ūkiniame pastate savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš miltų, mielių ir vandens užraugė 3.529,00 litrus brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 3,0 iki 8,8 %, ją ten laikė iki 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., ir pasikėsino pagaminti 160,44 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., brogą (raugalą) surado policijos pareigūnai.

Dar nurodo, kad pagal BPK 164 str. ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų (šiuo atveju policijos) sąvoka yra išaiškinta kituose poįstatyminiuose teisės aktuose. Vienas jų, t.y. 2009 m. birželio 2 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-384, kuriame yra aiškiai apibrėžta, kokius baudžiamojo proceso kodekso numatytus veiksmus ir dėl kokių nusikalstamų veikų turi teisę atlikti ikiteisminius tyrimus viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūnai (jame numatyta teisė atlikti ikiteisminius tyrimus tik dėl BK 201 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo). Dėl kitų (sunkesnių) nusikalstamų veikų tokie pareigūnai ikiteisminį tyrimą gali atlikti tik esant atskiram policijos generalinio komisaro įsakymui ar nurodymui (viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 35 punktas). Šioje gi byloje, pažeisdamas aukščiau nurodytą policijos generalinio komisaro įsakymą bei viršydamas jam šiuo įsakymu suteiktus įgaliojimus. visus pagrindinius ikiteisminius tyrimo veiksmus šioje byloje atliko būtent viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu brogos (raugalo) kiekiu.

BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.

BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.). Baudžiamojo proceso įstatymo draudžiama teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė byla Nr. 2K-357/2005).

BPK 255 str. 2 d. įtvirtina nuostata, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinimo pakeitimo teisme bei pranešimo kaltinamajam apie galimybę keisti kaltinimą tvarką reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šio straipsnio nustatyta tvarka kaltinimas Ž. K. nebuvo keičiamas.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas daugiau kaip tris kartus padidino laikomos brogos (raugalo) kiekį, pakeitė jos stiprumą bei du kartus padidino etilo alkoholio kiekį, kurį apeliantas pasikėsino pagaminti. Todėl vertinti tai, kaip kaltinimo patikslinimą, nėra pagrindo. Apylinkės teismo konstatuoti brogos kiekiai, alkoholio koncentracija bei galimybė pasigaminti absoliutaus etilo alkoholio esmingai skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių, ženkliai išplečia kaltinimų apimtį – bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 str.). Toks kaltinimo ribų išplėtimas suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, todėl nepagrįstai Ž. K. buvo inkriminuoti ženkliai didesni užraugto brogos (raugalo) kiekiai.

Teismas galėjo pripažinti kaltu ir nuteisti Ž. K. tik už tą veiką, dėl kurios padarymo jam buvo pareikštas įtarimas, surašytas kaltinamasis aktas ir Ž. K. atiduotas teismui.

Atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, konstatuojant, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Teisėjų kolegija nustato, kad Ž. K. turėdamas tikslą pasigaminti ir realizuoti naminę degtinę, 2009 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame ūkiniame pastate savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš miltų, mielių ir vandens užraugė 1022 litrus brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 7,5 iki 8,8 %, ją ten laikė iki 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., ir pasikėsino pagaminti 85,23 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., brogą (raugalą) surado policijos pareigūnai.

Susiaurinus kaltinimo apimtį, atitinkamai Ž. K. paskirta bausmė švelninama.

Dėl tęstinės veikos.

BK 201 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už penkiasdešimt arba daugiau litrų techninio etilo alkoholio, jo skiedinių, mišinių pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą realizuoti, arba jo realizavimą. Objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tokios veikos ypatumas yra tas, kad ji susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Jas jungia vieningas kaltininko sumanymas, bendras keletui veiksmų. (2K-124/2007).

Konkrečiu atveju Ž. K. nuteistas už pagaminimą ir laikymą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėto daugiau negu 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimą ir realizavimą bei neteisėtą pasikėsinimą pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų daugiau negu 50 litrų.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Byloje nustatyta, kad Ž. K., visas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas vieningą tikslą - neteisėtai pasipelnyti, todėl jis, panaudodamas pasigamintą aparatą naminei degtinei gaminti, neteisėtai pagamino ir realizavo daugiau negu 50 litrų naminės degtinės, taip pat iš miltų, mielių ir vandens užraugė brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 3,0 iki 8,8 %, tokiu būdu pasikėsino pagaminti daugiau negu 50 litrų absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokia išvada darytina, nes nuteistasis iš esmės atliko tuos pačius veiksmus, toje pat vietoje, turėdamas tą patį tikslą - pasipelnyti. Nuteistasis visus gaminimo veiksmus atliko toje pačioje vietoje, laikotarpis tarp šio nusikaltimo dalyko pagaminimo, laikymo ir realizavimo atliktų alternatyvių veiksmų nedidelis. Be to, šiuos nusikaltimo padarymo veiksmus vienija tas pats aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei siekis realizuoti pagamintą produkciją. Todėl tokie Ž. K. nusikalstami veiksmai padaryti vieninga tyčia ir tai būdinga vienai nusikalstamai veikai.

Teisėjų kolegijos nuomone atskirai kvalifikuoti Ž. K. veiksmus už pagaminimą ir laikymą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti nereikia, nes BK 201 str. 2 d. sudėtis yra kvalifikuota dėl namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekio. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų jis nebūtų pasigaminęs be šio aparato. Jokių kitų veiksmų, nesusijusių su inkriminuotomis veikomis Ž. K. nepadarė. Todėl tokius nuteistojo Ž. K. padarytus veiksmus apima BK 201 str. 2 d. Kadangi apylinkės teismas nepagrįstai Ž. K. padarytas veikas vertino kaip atskirus pavienius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos kaip kelios nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip viena nusikalstama veika, ir taip padidėjo Ž. K. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 201 str. 2 d., apimtis, taip pat į tai, kad nusikalstamų veiksmų apimtis iš dalies sumažėjo, nes nustatyta, kad Ž. K. laikė mažesnį kiekį raugo ir pasikėsino pagaminti mažesnį kiekį alkoholio, negu konstatuota nuosprendyje, Ž. K. skiriama 80 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 40 str. taikymo.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad formaliai BK 40 str. 2 d. 1-3 punktuose numatytos sąlygos yra. BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Ž. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į verslo tvarką bei ekonomiką. Tokiam nusikaltimui padaryti buvo iš anksto ruošiamasi, veika padaryta tiksliškai - siekiant pasipelnyti, sistemingais veiksmais ir nelaikytina, kad nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Ta aplinkybė, kad Ž. K. dirba policijoje jo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina, Ž. K., kuris dirba teisėsaugos sistemoje, pats padarė apysunkį nusikaltimą ir tai patvirtina, kad Ž. K. neturi tvirtų moralinių nuostatų, jo gyvenimo vertybių sistema yra aiškiai neteisinga ir tai rodo jo dviveidiškumą ir padidintą pavojingumą visuomenei.

Dėl BPK 164 str.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad visus pagrindinius ikiteisminius tyrimo veiksmus šioje byloje atliko netinkamas ikiteisminio tyrimo subjektas.

BPK 164 str. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija (BPK 165 str.).

Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas teritorinės policijos įstaigos – Klaipėdos apskr. VPK Kretingos rajono policijos komisariato. Policijos įstaigų kompetencija numatyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, kuriame numatyta, kad teritorinės policijos įstaigos pagal savo kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą. Todėl Kretingos r. PK galėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Kadangi BPK nereglamentuoja policijos pareigūnų kompetencijos, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti viešosios policijos prevencinio poskyrio tyrėjo veiksmų neteisėtais. 2009 m. birželio 2 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-384 yra poįstatyminis aktas. Nenustatyta, jog dėl galimai padaryto vidinės tvarkos pažeidimo tyrimo metu būtų kaip nors pažeistos Ž. K. teisės, numatytos BPK 44 str. ar 21 str., atvirkščiai, neatmetama, kad dėl tyrėjo nekompetencijos Ž. K. buvo pareikštas įtarimas, nurodant mažesnę nusikalstamų veiksmų apimtį. Pažymėtina, kad BPK 62 str. nustatyta tvarka Ž. K. tyrėjo veiksmų neskundė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį Ž. K. pakeisti:

nustatyti, kad Ž. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, savo sodyboje, esančioje Pauošnių kaime, Plungės rajone, ūkiniame pastate neteisėtai pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti ir jį ten laikė iki 2009 m. gruodžio 5 d., 11⁰⁰ val., kol aparatą surado policijos pareigūnai. Taip pat jis tuo pačiu aparatu, turėdamas tikslą realizuoti naminę degtinę, 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir 2009 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame ūkiniame pastate savo sodyboje Pauošnių kaime, Plungės rajone, panaudodamas pasigamintą aparatą naminei degtinei gaminti ir paties iš anksto užraugtą brogą (raugalą), neteisėtai pagamino 199,98 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 48,9 iki 50,6 %, ir ją 2009 m. gruodžio 5 d., 8²⁰ val., už 1100 Lt realizavo V. J. jo namuose, esančiuose Butkų Juzės g. 22, Gargždų m. Be to, jis, turėdamas tikslą pasigaminti ir realizuoti naminę degtinę, 2009 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame ūkiniame pastate savo sodyboje, esančioje Pauošnių kaime, Plungės rajone, iš miltų, mielių ir vandens užraugė 1022 litrus brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 7,5 iki 8,8 %, ją ten laikė iki 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., ir pasikėsino pagaminti 85,23 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009 m. gruodžio 5 d., 11 val., brogą (raugalą) surado policijos pareigūnai;

nuteistojo Ž. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 201 str. 1 d., BK 201 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d., kvalifikuoti kaip vieningą nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, paskiriant 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.