Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Dianai Baltrūnaitei-Petkevičienei,

nukentėjusios nepilnametės D. V. atstovei pagal įstatymą mamai J. D. ir advokatui Edvardui Staponkui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ dokininku mechanizatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. Š. laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2022 metų balandžio mėn. pradžios, tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo sutuoktinės L. Š. anūkė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, dažniausiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenustatytą skaičių kartų rankomis per rūbus ir po rūbais lietė, glostė nukentėjusiosios šlaunis, kaklą, krūtinę, vieną kartą lietė lytinius organus, rodė savo lytinį organą, vulgariai kalbėjo su ja lytiškumo temomis, sakė seksualinio pobūdžio, mažametę trikdančius komentarus apie jos krūtinę, brandą ir taip tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų amžiaus D. V..

Nukentėjusios nepilnametės atstovė pagal įstatymą mama J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pasiėmusi D. iš psichiatrinės ligoninės, kurioje gydėsi depresiją, parsivežė ją namo. Iš pradžių gydytoja paskambino ir papasakojo apie tą berniuką ir nelaimingą įvykį. Grįžusios namo su D. pasikalbėjo, papasakojo apie netinkamą vyrų elgesį, kaip negali liesti, kaip negali elgtis su moterimis, mergaitėmis. Tada D. pradėjo sakyti, kad J. ją lietė už krūtinės. Paklausė, kodėl ji taip sako, pradėjo klausinėti, gal ne taip suprato. Ji pasakė, kad, kai išgeria alaus, savo veiksmų J. nebevaldo. Nuvažiavo į vaiko teisių tarnybą, klausė, ar tikrai turi vežti vaiką pas močiutę, klausė ką daryti. Jai pasiūlė paskambinti D., ji yra atvejo vadybininkė iš (duomenys neskelbtini). Paskambino jai ir paklausė ką daryti- ar vežti D., ar sakyti močiutei. D. pasakė, kad tegu močiutei pasako D.. Važiuodamos su D. kalbėjo, ar tikrai nori ji papasakoti visa tai močiutei. Pasiūlė pačiai spręsti, ar ji nori apie tai pasakyti močiutei, D. pasakė, kad pagalvos. D. grįžo namo pas Š. ir pasisakė močiutei. Sakė, kad močiutė labai supyko, pradėjo šaukti, paskambino J., sakė, kad D. jį kaltina tvirkinimu. Viskas tuo baigėsi, ji jai nusiuntė vaikų linijos telefoną, pasakė, jei bus bėda-skambink. D. pas Š. dar turėjo savaitę gyventi. Paskui per posėdį močiutė atsisakė D. ir nutrūko pokalbiai ir bendravimas. Ji D.s klausė, kaip dabar turi D. parvežti pas močiutę, jeigu D. sako tokius dalykus. Vaiko teisių tarnyboje, taip pat ir D. sakė, kad ji privalo parvežti D. pas močiutę, nes yra globa. Vežė skaudančia širdimi, nežinojo, ar tai tiesa. D. meluoti nemoka, labai greitai matosi, jei ji meluoja. J. išgėręs pasidaro perdėtai meilus. Teko su J. būti kompanijoje, nuvažiuodavo pas juos ir jie atvažiuodavo. J. yra geras žmogus, jam neturi jokių priekaištų, ir anūkes myli, sveikindavo su gimtadieniais, ir anūkės noriai važiuodavo pas juos. Mano, kad jei būtų kažkas įvykę, nenorėtų važiuoti pas juos. Niekada nieko nepastebėjo. Ji nuveždavo vaiką močiutei, vaikas turėdavo būti močiutės priežiūroje. Kai D. papasakojo močiutei, sakė, kad grįžęs J. atėjo pas D. į kambarį, atsisėdo šalia ir paklausė: „ar tau nepatiko kas nors?“. Nesuprato to klausimo esmės. Su dukra kalbasi, bendrauja. Turi dar 2 dukras be D.. Jos ir dviese, ir trise važiuodavo pas senelius. Kitos dukros jaunesnės, 9 ir 10 m. Jos nieko nesakė, visą laiką norėdavo važiuoti pas senelius, nes jas lepino, visur veždavosi. Dėl kitos baudžiamosios bylos nurodė, kad tas berniukas, kaip suprato, su D. jų namų koridoriuje leido laiką vakare. Kai neišleisdavo dukros į lauką dėl bausmės, ji išeidavo į koridorių pasikalbėti. To berniuko nematė, jo nežinojo. D. pasidarė depresyvi, verkianti, nelankė mokyklos, jos barėsi, pykosi. Ji norėjo asmeninės erdvės, o gyveno kambaryje su sesėmis. Pas juos 2 kambarių butas. D. norėjo su draugais kada nori išeiti, kad nori grįžti. Ji D. sakė, kad taip nebus, jog gyvena jos namuose, juose yra jos taisyklės ir jų turi laikytis. Su klasės auklėtoja daug bendraudavo. Kai neišeidavo į mokyklą, auklėtoja ją informuodavo, dėl mokyklos daug pykosi su D.. Ji pirmiausia iš ligoninės sužinojo apie įvykį laiptinėje, ir paskui jau ji daugiau pasipasakojo, sakė, kad nesuprato, kas įvyko, laiptinėje tas berniukas uždėjo ranką ant kojos, ji traukėsi, paskui ją kažkaip „užlaužė“, sakė, net akyse aptemo, nesuprato kas vyksta. Tą įvykį ji labai išgyveno, bijojo pasisakyti, nedrįso papasakoti, jautė didelę gėdą, bandė pati su tuo tvarkytis, bet jai buvo per sunku. D. buvo 14 metų. D. buvo vaikiška, nesubrendusi, vaikinai jai nerūpėjo. Po to įvykio su berniuku laiptinėje ji norėjo matytis su draugais, o ji neleisdavo iki nakties būti lauke, D. pabėgo iš namų. Po tėvo mirties pradžioje buvo viskas tvarkoje, ir dabar dėl to dar išgyvena, bet gal daugiausia buvo bloga įtaka draugų. Su K. užaugo viename kieme. Ji pati pamatė, kad K. tempia ją žemyn. G. į tą kompaniją neįeina, ji stengdavosi „proto įkrėsti“, ji labai gera mergaitė, jos ir dabar bendrauja, kiti draugai atkrito. Tėtis dalyvavo mergaičių auklėjime, buvo tobulas tėtis. Dabar ji turi kitą vyrą. Mažosios dukros vyrą priima kaip tėvą, vadina tėčiu, o D. vardu vadina. Kartais jie susipyksta, kai vyras pagauna D. meluojant. Ji pati yra atlaidesnė, ją galima apgauti, o vyro ne. Po jos vyro mirties nebuvo jokių ginčų su L. Š.. D. sakė, kad J. Š. glostė po antklode. Ji tada miegojo su sese. Klausė, gal tiesiog migdė, pilvuką glostė. D. sakė, kad, kuomet J. geria alų, ji negali užeiti į virtuvę, nes kai nuėjo, vieną kartą pasakė: „va, tau jau krūtinė auga“. Kad J. savo organą rodė, D. jai nesakė. Tik kad lietė, glostė, lietė krūtinę. D. sakė, kad nuo 9 metų tai tęsiasi, bet ji visada norėjo važiuoti. Iš karto po tėvo mirties ji nenorėjo ten važiuoti, ji pati stengėsi, kad dukros norėtų važiuoti, palaikytų ryšį su močiute. Kai atsirado draugų toje pusėje, kur gyvena Š., D. atsirado noras važiuoti. D. pirmiausia namuose pasisakė apie J. veiksmus, paskui, kai nuvažiavo į vaiko teisių tarnybą, ten pasisakė, paskui dar per apklausą sakė tą patį, ir papasakojo, kad glostė krūtinę. Socialinės darbuotojos labai geros, jos daug padėjo, džiaugiasi, kad teko su jomis pabendrauti. Ji nešė didelę naštą, buvo COVID-19 pandemija, ji dirbo ligoninėje, buvo daug darbo, iš darbo paromis negrįždavo, vaikams trūko dėmesio. Padėjo vyras prižiūrėti, prašydavo ir tėvų, kad padėtų, nes ji beveik neišeidavo iš ligoninės. Dabar D. mokosi kitoje mokykloje, yra klasės seniūnė, pasikeitė jos draugai. Dėl G. turėjo pokalbį, susitikusi su juo grįždavo kitokia, jis tempė ją žemyn. Dabar turi kitus draugus, turi gerą berniuką, kuris ja rūpinasi, ją saugo, brandi pasidarė. Galėjo D. pasipasakoti draugams apie J. glostymus, nes su draugais ji daugiau bendraudavo, tarp jų buvo kiek susilpnėjęs ryšys, nes ji daug dirbo. Lapkričio mėnesį D. bus 16 m. Po ligoninės iš D. ji sužinojo apie J. Š. veiksmus, kai jai pradėjo pasakoti apie nederamą vyrų elgesį su moterimis. Ji minėjo, kad būdamas išgėręs J. visa tai darė. D. sakė, kad jo vengtų. Kaip supranta, ne vienas kartas buvo. Tiki savo vaiku. Ji su K. daugiau pasikalbėdavo. Pobūviuose J. Š. išgėręs eidavo šokti, jis perdėtai meilus su moterimis, čia jo toks jo būdas išgėrus. Pasiglaustyti norėdavo, stengdavosi paliesti užpakalį, bet kai esu suaugęs žmogus, tai kažkaip išsisuki. Nebuvo, kad J. Š. visai nevartotų alkoholio. Su J. niekada nekonfliktavo, dėl nieko jam nekeršija. Dėl žiedų dingimo nebuvo kalbos. D. gauna pakankamai pinigų, jai nereikėjo tų žiedų, ji nenešioja žiedų. Neturi priežasčių apkalbėti, apšmeižti J.. Nežino, kokie žiedai dingo. Kai susipažino su tyrimo medžiaga, buvo staigmena, grįžusi klausė D. apie žiedus, klausė, ar ji ėmė. D. sakė, kad neėmė. L. Š. į ją dėl žiedų dingimo nesikreipė. Dėl globos skyrimo jai buvo skaudu, bet keršyti jokio tikslo neturėjo. Bendravo su socialiniais darbuotojais, viską aptarė, jie padėjo išbristi, net išmokė kaip bendrauti su paaugliais. Ji sutiko, kad globą skirtų močiutei, taigi ne svetimas žmogus. Iš psichiatrinės ligoninės D. ji pasiėmė ir parsivežė namo. Namuose vyko pokalbis, jos kalbėjosi, kadangi ji papasakojo apie tą berniuką. Pokalbis buvo dėl to berniuko, ir tada ji pasakė apie J.. Tas berniukas ją „užlaužė“ laiptinėje ir sukišo rankas į lytinius organus. Apie šį įvykį sužinojo ligoninėje. Gydytoja sakė, kad buvo tvirkinimo atvejis. Kai pasiėmė iš ligoninės, tada D. jai ir papasakojo. Gydytoja sakė, kad buvo tvirkinimo atvejis, nedetalizavo, sakė, kad tai konfidencialu, kalba apie tai su vaiku ir perduos policijai. Grįžus iš ligoninės pradėjo su dukra kalbėtis, ji papasakojo apie tą išžaginimą, ji papasakojo, kaip vyrams nedera elgtis su moterimis, tada dukra pasakė, kad J. ją lietė. Suprato, kad ligoninėje apie senelį kalbos nebuvo. Dukra neminėjo, kad J. savo lytinį organą rodė, nesakė, kad jos lytinius organus lietė. Ji sakė, kad nuo 8 ar 9 metų ją glostydavo po antklode. Nieko blogo nepagalvojo, sakė, gal taip migdydavo, gal ne taip suprato. Su sese gulėdavo lovoje. Nežino, kaip jie miegodavo tuose namuose. Gyveno ne pilną mėnesį, kadangi į psichiatrinę ligoninę išvažiavo. Per tą mėnesį, ji pasakojo konkrečiai, kad atėjo į virtuvę arbatos, J. paėmė už krūtinės ir pasakė : „o, kaip auga tavo krūtinė“. Jos dabartinis sutuoktinis nevartoja alkoholio, yra užsikodavęs. Kai pradėjo bendrauti, jis išgėrinėjo. Ji yra patiklesnė, o jos vyro neapgausi. Buvo, kad D. pabėgdavo iš mokyklos, prisigalvodavo visokių priežasčių, dėl ko išėjo iš pamokų, ji patikėdavo, o vyras ją pagaudavo meluojant. Iš D. akių greitai pavyksta suprasti, ar meluoja. Kitos dukros nėra sakiusios, kad J. jas liestų. Klausė dukrų kaip su J. bendrauja, sakė, kad viskas labai gerai, jos džiaugiasi, kad jas lepina. Į psichiatrinę ligoninę D. pateko, nes, kai buvo pas močiutę apgyvendinta globai, ji po kiek laiko sugalvojo, kad jau nebenori pas močiutę, nori namo. D. pamokų metu grįžo į namus. Jai paskambino iš mobilios komandos moteris, kuri su jomis užsiima, ir pasakė, kad iškvietė greitąją, nes D. susipjaustė. Atvažiavo į ligoninę Karoso g., viską aptarė ir nusprendė D. guldyti į psichiatrinę ligoninę, kadangi jau antras kartas buvo, kad ji susipjaustė. Pirmasis kartas buvo rudenį. Močiutės globai D. perdavė dėl to, kad ji pabėgo iš namų. Jos klausė, kodėl ji būtent tą močiutę pasirinko. Sakė prisidirbo, bijojo sugrįžti. Vieną kartą buvo pabėgusi iš namų. Perdavė ją globai mėnesiui. Gal po dviejų savaičių pasakė, kad jau nori namo. Gal ta trauma po to berniuko jai susuko smegenis, nežino. Kiek pamena, vasario mėnesį buvo tas išžaginimas, paskui ji pabėgo iš namų, gal buvo kovo mėnesio galas. D. buvo paskirti vaistai. Po buvimo pas močiutę dar visą vasarą gydėsi, lankėsi pas psichologus, pas psichiatrus, visą laiką buvo kartu su vaiku. Vaistai depresiją gal malšina, jai buvo vidutinio sunkumo depresija. Psichiatrinėje ligoninėje jai diagnozavo depresiją. Kada depresija prasidėjo, nėra žinoma. Praeitų metų rugpjūčio mėnesio gale nustojo vartoti vaistus. Rugsėjo mėnesį D. buvo išsiųsta į „(duomenys neskelbtini)“, kai grįžo, dar kartą nuėjo pas psichiatrą. Pas psichiatrus nebesilanko, pas psichologę kartais mokykloje nueina. Dabar D. turi gerą berniuką, kuris rūpinasi, saugo ją, palydi iki namų, iki sodo. D. ieško darbo, nori dirbti, darbą derinti su mokslais. Dabar ji mokosi 10 klasėje. Ji neuždirba tiek, kad galėtų aprūpinti naujausiais telefonais ar madingiausiais rūbais. Globa buvo mėnesiui, paskui turėjo būti posėdis ir sprendžiama, ar palikti globą. Bet močiutė atsisakė, tai viskas ir baigėsi. Globa nebūtų tęsiama net jei D. nebūtų sakiusi apie J.. Kai ji norėjo grįžti į namus, D. dar nieko apie J. nekalbėjo, nebuvo žinomi jokie įvykiai. Jai vis kyla klausimas, kodėl ji pasirinko tą močiutę, jeigu buvo ten negerai, jei J. lindo. Į jos klausimą, kodėl ji anksčiau nepasakė, kad J. lindo, D. atsakė; „nežinau, galvojau, kad taip ir turi būti“. Po psichiatrinės ligoninės grįžo pas močiutę. Nemano, kad manipuliuodama, norėdama namo grįžti, ji pasakojo apie J.. Nesimatė, kad kažką fantazuotų. Jei fantazuotų, ji mėtytųsi. Kiek kalbėjo, ji visada pasakodavo tą patį. Neturėjo tikslo ją susigrąžinti, jai kaip tik buvo gerai, pabuvo atsiskyrusios. Mobilioje komandoje dirba labai geros moterys, jos atvėrė akis. L. Š. nuo pirmos dienos jos nemėgo kaip marčios. Žino D. apie vykstančius teismo posėdžius, kalbėjosi. Jai širdį skauda, sakė, tik norėjo nutraukti santykius ir viską pamiršti. Ji verkia, kai jos pasikalba, visi vaizdiniai iškyla turbūt, ji prisimena. Sakė, kad šlykščiai jautėsi po J. prisilietimų. Kai paklausė, kodėl ji anksčiau nesakė, sakė, kad galvojo, kad taip turi būti. Apie keletą atvejų pasakojo, nedetalizavo. Jautėsi kalta, jautėsi negerai, sakė: „gal aš ne tokia esu“. Pirmą kartą dėl ko pjaustėsi ji nepasakė, lyg kažkoks internetinis žaidimas vyko, K. M. pjaustėsi, dar lyg filmuką kažkokį buvo atsiuntęs. Klausė jos, kodėl pjaustėsi, sakė, kad tada širdį mažiau skauda. Iki tol, kol pakliuvo į ligoninę, nieko nebuvo pasakojusi. Pirmą kartą, rudenį, rankas pjaustėsi, o antrą kartą, kai pakliuvo į ligoninę, buvo abi rankas ir abi kojas susipjausčiusi. Ji turėjo galimybę rinktis pas kokią močiutę bus globa, be L. Š. turi dar dvi močiutes, ji pasirinko L. Š.. Jai D. nepasakojo, kad J. Š. lietė jos lytinius organus ir rodė savo apnuogintą lytinį organą. Iki balandžio mėnesio, kol pakliuvo į ligoninę, D. vaistų nevartojo. Dėl to įvykio nutrūko bendravimas su Š.. Su L. apie įvykius nebendravo. Močiutė pasiima vaikus, anksčiau abi mažąsias paimdavo, dabar tik vieną.

Liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), yra atvejo vadybininkė. Su šita šeima susidūrė kaip atvejo vadybininkė. Šeima atėjo su vaiko situacijos vertinimu iš vaiko teisų tarnybos dėl psichinio ir fizinio smurto, ir, kad yra nustatyta laikina priežiūra pas mergaitės močiutę. Pagal visus aprašus visi žingsniai buvo padaryti. Pirmas žingsnis buvo pas močiutę, kur mergaitė apsigyveno, kad įvertinti, ar mergaitė gerai jaučiasi, ar reikalinga kokia pagalba. Nuvykus pasikalbėta, mergaitė jautėsi puikiai, aprodė savo kambarį, kalbėjo apie ateities planus, pakalbėta ir su močiute. Buvo susipažinta su mama, mama pripažino, kad dėl vietos stokos, jos užimtumo darbe, galėjo būti, kad mergaitė jautėsi kaip užguita, nes ji vyriausia iš mergaičių. Dirbo mobili komanda, kuri teikė psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugas. Ji, kaip atvejo vadybininkas, iki tam tikro termino buvo nusišalinusi, nes įtakos daugiau jokios neturi. Pagal visus aprašus buvo numatyta posėdžio data. Per tą laikotarpį įvyko incidentas- mergaitė, būdama namuose, norėjo žudytis. Ji išsikvietė artimiausią pažįstamą asmenį, mobilios komandos specialistę, su ja pasikalbėjus buvo iškviesta policija, greitoji ir mergaitė buvo paguldyta į ligoninę. Tai buvo pamokų metu. Kiek atsimena, kaip buvo paaiškinta specialistei, mergaitė nutarė „pasibraižyti“. Nematė diagnozės, nematė ką ji darė, bet ji nusprendė pasikviesti mobilios komandos specialistę, su kuria artimai bendravo. Po kurio laiko iš psichiatrijos ligoninės gavo pranešimą, kad mergaitė konsultacijų metu kalba apie tai, kad ji patyrė seksualinį prievartavimą, priekabiavimą. Buvo susisiekta su vaiko teisių specialistais, su mama. Aiškinosi, iš kur tokia informacija atsirado, nes pradėjo dirbti su visai kita problema. Kalbant su mama kaip ir suabejojo, gal mergaitė taip kviečiasi pagalbos, tiesiog buvo abejonių. Ir su vaiko teisų specialiste buvo kalbėta, nes jie turi imtis veiksmų, kadangi mergaitė dar gulėjo ligoninėje. Buvo ketvirtadienis, gydytojai paskambinus buvo pasakyta, kad jos dar nepaleis, artėjo posėdžio data, kur buvo sukviesti visi specialistai, laikinoji prižiūrėtoja. Vaiko teisės specialistai priėmė sprendimą, kad per visą laiką, kol gyveno pas močiutę, nebuvo jokios kalbos, kad ji jaučiasi negerai. Atėjus posėdžiui mergaitė jame dalyvavo ir pasakė, kad nori grįžti pas mamą. Apie seksualinius dalykus jau nekalbėjo, žinojo, kad mama kreipėsi į pareigūnus, vyksta tyrimas. Jų pagrindinis dalykas buvo užtikrinti, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Vaiko teisių specialistai priėmė sprendimą grąžinti mergaitę mamai. Po to dar pusę metų mama labai geranoriškai bendravo. Ji, kaip atvejo vadybininkė, socialinių paslaugų neteikė, jas teikia socialinis darbuotojas, kuris apie mamą atsiliepė labai gerai, kad tikrai motyvuota, keičianti situaciją šeimoje. Mergaitės situacija namuose yra ženkliai pagerėjusi, ji lanko mokyklą. Mama tai užgarantavo. Po pusės metų, išnykus įrašymo priežasčiai, savo paslaugas nutraukė. Turbūt buvo savaitgalis, mergaitei buvo pasakyta, vaikas dienos metu galėjo svečiuotis pas mamą, o, kadangi yra skirta laikina priežiūra, miegoti privalėjo grįžti pas laikiną prižiūrėtoją. Pagal tai, ką matė tą mėnesį, kiek dirbo su mama, mobilios komandos rekomendacijos, išvados buvo labai palankios mamai. Mama dėjo visas pastangas, kad vaikas grįžtų į šeimą. Dėl mergaitės apsigyvenimo pas močiutę gali pasakyti, kad mergaitė buvo dingusi, ji atsisakė grįžti į šeimą, nes ten patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Tai iš mergaitės žodžių. Mama paskelbė paiešką, bet mergaitė atsakė grįžti, pasirinko močiutę. Kodėl buvo močiutė pasirinkta, negali pasakyti, pati mergaitė ją pasirinko. Pagal darbo praktiką visada vyresnio vaiko klausia su kuo jis nori būti, tai ji ir išreiškė norą gyventi pas tą močiutę. Konkrečiai kalbėjo, kad močiutė turi vyrą. Mama kaip ir suabejojo, išsakė savo požiūrį, kad lankantis ten būdavo grybštelėjimai. Apie kitą atvejį nieko nežino, tik gavo informaciją, kad konsultacijų metu yra kalbama apie tai, kad mergaitė patiria kažkokį seksualinį priekabiavimą. Konkrečiai kalbėjo apie tai, kas vyksta pas močiutę. Apie kitus atvejus nieko negali pasakyti. Apie patiriamą D. priekabiavimą iš J. Š. pusės sužinojo iš J.. Prieš tai iš vaiko teisių tarnybos buvo perspėjimas imtis priemonių dėl konsultacijų metu išsiaiškintos informacijos, iki posėdžio mergaitė turi būti grąžinta pas močiutę. Tai labai jautri situacija, mergaitė psichologinę pagalbą gaudavo, pas psichiatrą lankėsi, buvo pasitarta ir su pačia mama, kad neaštrinti situacijos. Po to gavo rekomendacijas iš „(duomenys neskelbtini)“ apie tai kuo mažiau kalbėti. Socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į situaciją, negvildeno šitos situacijos. Iš pačios D. negirdėjo nei apie vieną, nei apie kitą atvejį. Per posėdį buvo leista pasisakyti močiutei, bet močiutė visa drebėjo, buvo susijaudinusi, prisistačius visiems specialistams, močiutės buvo vienintelis klausimas, ar ji čia privalo būti, ar jos nuomonė reikalinga. Posėdžio metu buvo aiškiai pasakyta, kad mergaitė gali grįžti pas mamą. Močiutė jokio mamos paaiškinimo neišgirdo, nes tik prisistačius, ji iš karto atsistojo, paklausė ar ji būtinai turi dalyvauti, jai buvo pranešta, kad priimtas sprendimas grąžinti mergaitę į šeimą, ji pakilo ir išėjo. Toliau pokalbis vyko tik su šeima. Močiutė jau atėjo susijaudinusi, kaip suprato, ji žinojo, kad policijai pateiktas pareiškimas ir ji dėl to jautėsi blogai. Vaiko teisių tarnyba priėmė sprendimą dėl globos skyrimo. Dokumentą gavo iš psichiatro prieš savaitgalį, buvo vienas pasikalbėjimas su mama telefonu. Buvo oficialus raštas iš psichiatrinės ligoninės, kad prašo atsižvelgti į tai ir imtis priemonių, priekabių šaltinis nebuvo nurodytas. Iš pokalbio telefonu su mama sužinojo, kad priekabiauja močiutės sutuoktinis. Apie grybštelėjimą sakė. Mergaitė apie tai visiškai nekalbėjo. Per posėdį mergaitė apie tai nekalbėjo, to mergaitės neklausė. Vienintelis klausimas buvo mergaitei, ar ji nori grįžti gyventi pas mamą. Mama paskambinusi papasakojo, kad sužinojo iš psichiatrės, kad mergaitė konsultacijų metu pradėjo kalbėti apie tai, kad ji patiria seksualinio pobūdžio priekabiavimą iš močiutės vyro. Su mama kalbėjo telefonu. Kokius veiksmus atliko, nesakė, mama tik sakė, kokius veiksmus ji pati yra patyrusi iš to vyro. Mama darė viską, kad vaikas sugrįžtų į šeimą, tai yra ji bendradarbiavo su mobilia komanda, kurioje yra trys specialistai, per visą laikotarpį ji nuodugniai, geranoriškai bendravo su specialistais ir su ja labai geranoriškai bendravo. Su močiute ar bendravo prieš posėdį, nežino. Pagrindinis šio posėdžio klausimas buvo, ar vaikas gali grįžti į šeimą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra kaltinamojo J. žmona. D., kai pabėgo iš namų, pasiprašė pas juos gyventi. Paskambino vaikų teisių tarnybos specialistė pasakė, kad D. nori pas ją, mamai negražins, atiduos į kitą šeimą. Tada ji sutiko. Anūkė sakydavo, kad mama ją skriaudžia namuose, ir ji jos pagailėjo. Sutiko, kad atvežtų pas ją. Iki psichiatrinės ligoninės pas ją pabuvo 2 savaites, po psichiatrinės grįžo pas ją. Paskui buvo posėdis ir mergaitė pasirinko mamą. Klausė jos, kodėl taip greitai grįžta pas mamą, kuri ją skriaudė. Mergaitė pasakė, kad duoda mamai dar vieną šansą- jei vėl skriaus, sakė, vėl pabėgs. Po posėdžio ją grąžino mamai. Po tėvo mirties mergaitei buvo nustatyta sunki depresija, jai davė porą kartų kažkokias raudonas tabletes, paskui nebedavė. Ji pjaustėsi rankas, nes, kaip sakė, jautėsi nemylima, ant jos šaukdavo, liepdavo tvarkytis, jai buvo didelis spaudimas ir mokykloje. Nelabai sekėsi mokslai. Sakė, kad yra spaudimas didelis namuose, ant jos šaukia, bijo mamos. Pridėjo prie bylos pokalbius, kaip D. prašėsi pagalbos. D. rašė, kad nori pabūti pas ją, pabėgti iš įtampos, nes visą laiką tenka būti su sesėmis. Susirašinėjimas vyko prieš pabėgimą iš namų. Iki psichiatrinės ligoninės jai buvo gerai pas juos, ji buvo atsipalaidavusi, ėjo į mokyklą, pasisakydavo kur eina, prasinešdavo kur einanti, nebuvo problemų. Tik vieną dieną neišėjo į mokyklą, sakė blogai jaučiasi. Kitą dieną ji vėl sakė, kad blogai jaučiasi, tačiau išėjo į mokyklą. Paskutinę dieną prieš susipjaustymą žadėjo važiuoti dviračiais po mokyklos, bet paskambino iš mokyklos ir pranešė, kad jos nėra mokykloje. Paskui psichologė pranešė, kad D. yra ligoninėje, susipjaustė venas. Mamos namuose susipjaustė. Ji grįžo namo, nes buvo pertrauka, nebuvo pamokos, susipjaustė, paskambino psichologei A. ir ją išvežė į ligoninę. Kai grįžo namo, sakė, kad blogi prisiminimai namuose, todėl pjaustėsi. Nežino, kodėl ji nuėjo į namus, gal kad išbūti per tą pertrauką. Psichiatrinėje ligoninėje prabuvo apie dvi savaites. Lankydavo ją ligoninėje. Sakė, kad pjaustėsi dėl psichologinio skausmo, jai fizinis skausmas nuimdavo psichologinį skausmą. Ji verkdavo, jai sunkiai mokslai sekėsi, namuose spaudimas buvo, skriaudė ją. Kai pas ją gyveno, ji buvo rami. Ji pjaustėsi namuose, nes sakė, kad blogi prisiminimai namuose, nors gyveno pas ją. Po ligoninės irgi gal dvi savaites pagyveno pas ją iki posėdžio. Posėdį organizavo specialistai iš vaiko teisių tarnybos, po posėdžio pasirašė, kad D. atiduoda mamai, nes specialistė sakė, kad D. pasirenka mamą ir ji išvyko pas mamą. Kodėl ji pasirinko mamą, negali atsakyti. Su J. nebūdavo santykių, bet jos nesibarė. Anūkės pas ją ateidavo. Po sūnaus mirties mažai bendravo, anūkės nebeateidavo, neleisdavo jų. Ji kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, sakė rašyti pareiškimą, kad nori matyti anūkes. Ėjo pas advokatą, kuris patarė su J. kalbėtis geruoju. Paskui J. leido matytis su anūkėmis. Anūkes lankė mokykloje, darželyje. Kol buvo sūnus gyvas, bendravo, po jo mirties nebeleido. Nežino, kodėl neleido su ja bendrauti, reikia mamos klausti. D. daugiausia buvo Kalotėje pas močiutę, pas J. mamą, mažosios atvažiuodavo pas ją. Nežino, kodėl D. ją pasirinko globai, jos nebuvo artimos, gal kokį kerštą rengė. Nebuvo artimo ryšio tarp jos ir D., o ji pasirinko ją. D. miegodavo svetainėje, arba visos trys miegodavo, arba dvi, įvairiai. J. visoms rodė dėmesį, žaisdavo kartu visi, važiuodavo kartu. D. norėdavo pas juos atvažiuoti. Jos atvažiuodavo tik tada, kai ji būdavo. Vieną kartą buvo vyro gimtadienis, ji prašėsi pas ją, sakė, gerai, pakalbės su mama, tada mama jas atvežė, vieną naktį išmiegojo ir parvežė atgal. Apie kaltinimus J. sužinojo, kai D. grįžo iš psichiatrinės ligoninės. Ji pasakė: „močiute, o tu žinai, kad J. prie manęs lindo?“ Paklausus kaip lindo, ji pradėjo verkti. Ji sakė D., kad tai netiesa. D. nuėjo į svetainę, apsiramino, pasiėmusi kuprinę, norėjo kažkur išeiti. Pasakė jai, kad dabar niekur neis, tada ji nuėjo į kambarį, grįžo, pasakė: „močiute, atsiprašau, biškį perdėjau, mes eisime į teismą dėl B.“. Klausė D. kaip J. prie jos lindo. Ji sakė, kad virtuvėje, kai ji išeidavo iš virtuvės, jis ją apsikabino per pečius ir palietė krūtinę. Ji pati susijaudino, nes tokie kaltinimai jos vyrui. Nepatikėjo D. žodžiais dėl jos reakcijos. Jei yra vaikas prievartautas, jis bijo to prievartautojo, o iš jos reakcijos neatrodė, kad ją kas būtų lietęs. Tik tiek sakė, kad padėjo ranką ant peties ir lietė krūtinę. Nesupranta, kada, kur ir kaip galėjo liesti, jei visą laiką buvo namuose. Butas 3 kambarių. Sakė vyrui, kad D. jį kaltina. Jis atsakė: „kokiu dar prievartavimu, kokias nesąmones čia šneki? Telefonu jam tai sakė, jis buvo išvykęs į tėviškę. Netiki, kad J. taip galėjo pasielgti su D.. Gyvena 30 metų su J.. Apie J. girtumą D. nieko nesakė, ir kiek kartų tai darė nesakė. Tik pasakė, kad apkabino per pečius ir lietė. Virtuvėje lietė. Ji atėjo paskui iš kambario ir pasakė: „močiute, aš atsiprašau, aš dėl J. perdėjau, mes eisime į teismą dėl B.“ ir jos pradėjo kalbėti apie tą vaikiną. Verkė, buvo stresas. Nusiramino ir nuėjo pas D. į kambarį, klausė D., kodėl ji taip sako, ji pasakė, kad mama taip nori. Jos balsas galėjo buvo pakeltas tuo momentu, bet ji anūkės neišsižadėjo. Tik per posėdį pasakė, kad nenori daugiau jos matyti savo namuose, kadangi matė jos susirašinėjimą su mama apie ją, bet D. posėdyje nebuvo. Tą patį vakarą, kai D. pasakė, ji vyrui paskambino, nes jis buvo išvažiavęs. Vyras grįžo po savaitės, su D. nebendravo. Kai D. grįžo iš ligoninės, sakė kad ji pasisakė ligoninėje psichologei ir jai palengvėjo. Su marčia nesibarė. Vyras dirba tokį darbą, kad negali vartoti alkoholio. Jei būna 2-3 išeiginės, mažą buteliuką kokteiliuko išgeria. Kartais vyno ar šampano taurę išgeria, bet jis negrįžta prisigėręs. D. sakė, kad J. apkabino ją per kaklą ir palietė krūtinę. Kiek kartų taip buvo, nesakė. Jos vestuvinis žiedas ir du auksiniai žiedai dingo po to, kai D. grįžo iš psichiatrinės ligoninės. Ji turėjo išeiti, buvo palikusi D. pinigų, kad nueitų pavalgyti. Paskui D. sakė, kad buvo pamiršusi pinigus, grįžo atgal ir K. buvo atėjęs. Skambino G. mamai, klausė, ar K. nepaėmė žiedų, mama sakė, kad K. verkė, nes jis jokių žiedų neėmė. O D. pasakė, kad rašys pareiškimą. D. pasakė, kad jei parašys pareiškimą, įskaudins K., ir ji labai ant jos supyks, todėl ji neberašė. Mano, kad D. žiedus paėmė. Matė nuotraukoje Facebook savo vestuvinį žiedą ant D. rankos, D. buvo įsikėlusi nuotrauką. Tada suprato, kad ji paėmė, bet nebeklausė, ar ji paėmė. D. sakydavo, kad gatvėje augo, išmoko vogti, meluoti ir muštis. Čia iki pabėgimo ji taip sakė. D. nežiūrėdavo į akis, sakydavo, D., tu meluoji. D. sakydavo, kad nemeluoja. Mokykloje sakydavo, kad D. fantazuoja. Specialistė Neringa sakė, kad D. visais manipuliuoja ir šokdina visus. Neringa ateidavo pas ją į namus. Pas ją gyvendama D. buvo rami, ji turėjo savo kambarį, mokėsi. Nežino kas paėmė žiedus, K. ar D., nes jie buvo tik dviese jos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Vieną kartą, kai ji buvo Vokietijoje, D. prašėsi nors nakčiai pabūti jos namuose, ir mama buvo atvežusi visas tris seseris, jos pabuvo per naktį ir išvažiavo. D. pati pasiprašė, (duomenys neskelbtini) buvo vyro gimtadienis, o (duomenys neskelbtini) jos atvažiavo.

Liudytojas T. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis J. Š. yra jo tėvas. D. V. yra jo dukterėčia, brolio dukra. Žino, kuo tėvas kaltinamas. Dėl kaltinimų su D. teko bendrauti. Su ja bendravo, kai sužinojo apie pareiškimą. Po kelių dienų jos paklausė, kas buvo. Ji pasakė, kad buvo kažkoks priekabiavimas, kai jai buvo 9 metai, bet ji nieko nebūtų pareiškusi, tai reiškia, kad jai kažkas patarė parašyti pareiškimą. Klausė, ar kažkas tikrai atsitiko, ji sakė, kad taip, kai jai buvo 9 m. Ji sakė, kad, kai jai buvo 9 metai, ją lietė. Kurią vietą, neatsimena. Tiksliai neatsimena, lyg sakė, kad lietė sėdmenis. D. sakė, kad buvo virtuvėje, apsirengusi sėdėjo ant kėdės ir J. palietė jos sėdmenis. Man atrodo, kad ji įvardino sėdmenis. Bendravo per Facebook programą, tuo metu jis buvo ne Lietuvoje. Jis jai parašė, ji atrašė. Tai buvo jų susirašinėjimas. D. parašė, tai buvo prieš metus ar daugiau. Jis parašė, nes buvo įdomu sužinoti kas atsitiko. Jo iniciatyva buvo susirašinėjimas. Sužinojo iš mamos, kad buvo pareiškimas dėl tėvo priekabiavimo. Mama sužinojo kaip ir visi, kai gavo kvietimą. Buvo vienas pokalbis su D.. Policijos pareigūnai buvo su juo susisiekę. Jiems tiesiog papasakojo apie susirašinėjimą. O paskutiniu metu kai išvažiavo, buvo 2 metus Ispanijoje. D. lankydavosi pas juos kartu su sesėmis. Viskas gerai būdavo, netikėjo, kad galėjo taip atsitikti, viskas būdavo normaliai, atvažiuodavo, stengėsi gerai praleisti laiką. Nieko blogo nematė savo tėvo santykiuose su D., tiesiog senelio ir anūkės santykiai.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pati D. V. buvo užsiminusi, kad prie jos lindo jos senelis ir tėvas. Pagal ją visi jos labai nori, visi prie jos lindo, tvirkino. Mano, kad tai jos fantazija. Neatsimena, kada D. tai sakė. Jam dabar 20 metų, kiek metų D., nepasakys, ji jaunesnė. Nepatikėjo D.. Jis pats augęs normalioje šeimoje, jo giminėje ir šeimoje tokių dalykų nėra buvę, ir jam nesuvokiama, kad taip galėtų artimas pasielgti. Tuo labiau, kad mato, kad senelis tvarkingai atrodo, normalus žmogus. D. senelio nepažinojo, tačiau dabar mato, kad normalus žmogus. D. sakė, kad senelis prie jos lindo, o tėtis kišo rankas po kelnaitėmis. Pasakodama D. nebuvo susijaudinusi, bent jau neprisimena jos emocijų. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė, sakė ką atsiminė. Jam yra pareikšti kaltinimai dėl D.. Balandžio mėnesį buvo jo apklausa, apklausiamas kažką prisiminė ir užsiminė apie jos pasakojimą apie senelį ir tėvą. Tuo metu buvo jam pareikšti įtarimai. Tėvas, kaip suprato, tai tas asmuo, su kuriuo gyveno tuo metu. Nežino, ar tai jos tėtis, ar patėvis. Ji vadino jį tėvu. Dėl jos polinkio fantazuoti gali paaiškinti, kad pastebėjo, kad kai ji kalbėdavo, nežiūrėdavo į akis. Jam įtarimą kėlė, kad net du artimieji prie jos lindo. Po to kaltinimai pareikšti jam. Toks jausmas, kad visi prie jos lenda. Senelį įvardino seneliu, tėvą tėvu. Ji sakė netiesą apie savo amžių, kad yra gerokai vyresnė. Daugiau kažkokios netiesos nepastebėjo. Apie draugą K. yra girdėjęs, girdėjo, kad jie palaikė ryšį, yra ar buvo geri draugai.

Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

2022-08-09 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė nukentėjusioji D. V. parodė, kad jai 14 metų, mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur baigė 8 klases. Iš artimų savo šeimos narių yra patyrusi prievartą, prie jos lįsdavo močiutės vyras, kuris ją grabaliojo, lįsdavo, kai būdavo girtas, liesdavo jos krūtinę, sakydamas, kokia didelė. Keisti jo komplimentai buvo, neskambėdavo kaip juokas. Kai jai buvo 8 ar 9 metai, miegojo pas senelius ir Š. atsigulė šalia ir kišo po pižama ranką, lietė ją, bet ji nieko nesuprato. Jis kuteno krūtinę, daugiau neprisimena. Močiutė jos išsižadėjo, kai papasakojo apie įvykį, todėl su jais nebebendrauja. Lovoje įvykis buvo pirmas, tokių lindimų buvo daugiau nei du kartai ir tai vykdavo, kai ji su Š. būdavo vieni. Paskutinis kartas buvo dieną prieš jai atsigulant į ligoninę. Š. kalbėjo, kad ji labai seksuali ir jei jis būtų jos metų, tai „kabintų“, lietė jos krūtinę per rūbus. Apie senelio veiksmus ji užsiminė A. B. (t.1, b.l. 84-89).

Liudytojas nepilnametis K. M. 2023-02-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. buvo jo draugė ir jam yra pasakojusi, kad senelis ją išprievartavo. Tai įvyko prieš tai, kai papasakojo apie A.. Pasakojo, kad kai ji miegojo, senelis atėjo ir pradėjo prie jos lįsti. Sakė, kad jis pradėjo su ja lytinius santykius. Kada tai buvo, jis nežino, bet kai D. buvo mažesnė. Turbūt apie tai mergaitė pasakė savo tėvams. Ji jautėsi blogai, kai apie tai kalbėjo. Dar pasakojo, kad senelis buvo pasiėmęs savo lytinį organą, kišo jį į jos lytinį organą ir viskas, tiek minėjo. Ji sakė kiek jai tada buvo metų, bet jis neprisimena, gal buvo kažkur 6-9 metai. Mano, kad šis įvykis įvyko pas senelius namuose. D. nelabai norėjo apie tai kalbėti, todėl apie tai daug nepasakojo (t.1, b.l. 171-173).

Liudytoja nepilnametė G. A. 2023-03-17 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog jai yra 16-a metų. Su D. V. yra pažįstamos nuo pirmos klasės, klasiokės. Sutaria neblogai. Iš D. sužinojo, kad jos senelis, kuris gyvena Klaipėdoje, lindo prie jos. D. apie tai pasakė močiutei, bet ši nepatikėjo. Papasakojo ir savo mamai, mama D. žodžiais patikėjo. Ji ėjo pusryčiauti ir senelis iš nugaros rankomis apsikabino jos krūtinę ir pasakė: „o, kokie dideli“. D. labai blogai jautėsi. Ji sakė, kad tai pasikartodavo, bet tiksliau ji nepamena. Jai žinoma, kad D. buvo pabėgusi iš savo namų, turėjo gyventi pas senelius, tada prasidėjo tie santykiai su seneliu. D. jai pasakojo, kad darėsi virtuvėje valgyti, tada priėjo prie jos iš nugaros senelis, apkabino per krūtinę ir pasakė :„o, kokie dideli“ (t.1, b.l. 183-186).

Iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad atvykusi į pagalbos centrą D. V. lakoniškai nupasakojo galimai vykusios seksualinės prievartos situacijas. Vertinimo metu D. atsiskleidžia nukentėjusi nuo savo močiutės vyro (jį vadina „ netikru seneliu“). Merginos pasakojimu, vyras liesdavo jos krūtinę, šlaunis, kaklą, vieną kartą lietė jos lytinius organus, jai rodė savo lytinį organą, taip pat išsakydavo seksualinio pobūdžio komentarus (pavyzdžiui, „kokia tu seksuali“). D. nurodo, jog tai vykdavo jos močiutės namuose, jiems likus dviese. Pasak merginos, pirmą kartą nuo galimų močiutės vyro seksualinės prievartos veiksmų ji nukentėjo apytikriai prieš 5,5 metų, paskutinį kartą - 2022 m. Nuoseklus D. pasakojimas apie močiutės vyro veiksmus jos atžvilgiu bei pasakojimo turinį atitinkančios stiprios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergina galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos (t. 1, b.l. 98-101).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-249/2022 matyti, kad D. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (iki 2022- 04-05 jai nekonstatuoti psichikos sutrikimai), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Nenustatytos priežastys (padidintas polinkis, įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. V. parodymais dėl įtariamojo J. Š. veiksmų jos atžvilgiu, todėl toliau jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. D. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suvokti įtariamojo J. Š. jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (ji neturėjo žinių apie seksualinės prievartos pobūdį ir reikšmę), todėl visiškai negalėjo jiems priešintis. D. V. nekonstatuojami sutrikimai, susiję su tiriamais J. Š. veiksmais, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Padidintas polinkis fantazuoti D. V. nenustatytas. Padidintas įtaigumas D. V. nenustatytas. D. V. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese (t.1, b.l. 116-146).

Iš 2022-11-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu susisiekus su T. Š., pastarasis nurodė, kad jam bendraujant su D. V., ji nurodė, kad jei nuo jos viskas priklausytų, tai ji viską užmirštų, apie tai, kad ji buvo verčiama apkalbėti senelį J. Š., kalbos nebuvo (1t., b. l. 189).

2022-08-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad J. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S22+, kuriame yra susirašinėjimas su dukra ( 2t., b.l. 1).

Iš 2022-10-12 - 2022-10-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad D. V. atstovės pagal įstatymą J. D. telefono „Samsung SM-S906B“ skaitmeniniai duomenys gauti su specialisto išvada Nr. IBPS-V-2522998-22. Apžiūrėjus duomenis, užfiksuota D. V. siųsta žinutė motinai (J. D.) apie tai, kad ji pasakė močiutei apie J. Š. veiksmus ir močiutė dabar verkia (t. 2, b.l. 18-22).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo J. Š. kaltę pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Nors tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, tačiau visais atvejais tvirkinimu siekiama aktyviai įtraukti į seksualinio pobūdžio veiksmus, tiek atliekant seksualinius veiksmus, tiek demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą, arba atliekant kitokį intelektinį tvirkinimą ir kitokiais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 292-318/2022).

Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui specifika yra ta, kad paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai - asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Svarbu yra tai, kad byloje būtų ir kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. Š. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad niekada nėra lietęs D. V. krūtinės ar kitų kūno vietų, nėra jai rodęs savo lytinio organo, tačiau neneigia, jog D. V. būdavo jo namuose, pasilikdavo nakvoti. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, galimai socialinių darbuotojų ar kitų suaugusiųjų įtakota.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nukentėjusiosios atstovės J. D., liudytojų N. D., T. Š., iš dalies L. Š., A. B.ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat K. M. ir G. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-249/2022, tarnybiniais pranešimais, apžiūrų protokolų duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. Š. parodymai yra neįtikinantys, nepagrįsti, juos paneigia byloje esančių ir teismo išsamiai ištirtų įrodymų visetas, o minėti kaltinamojo parodymai vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji D. V. 2022-08-09 ikiteisminio tyrimo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog prie jos lįsdavo močiutės vyras, kuris ją grabaliojo, kai būdavo girtas. Jis liesdavo jos krūtinę, sakydamas, kokia didelė. Kai jai buvo 8 ar 9 metai, miegojo pas senelius, ir J. Š. atsigulė šalia ir kišo po pižama ranką, kuteno krūtinę, lietė ją, bet ji nieko nesuprato. Tokių lindimų buvo daugiau nei du kartai ir tai vykdavo, kai ji su J. Š. būdavo vieni. Paskutinis kartas buvo dieną prieš jai atsigulant į ligoninę. J. Š. kalbėjo, kad ji labai seksuali ir jei jis būtų jos metų, tai „kabintų“, lietė jos krūtinę per rūbus (t.1, b.l. 84-89). Iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, jog vertinimo metu (2022-08-22, 2022-08-23, 2022-08-24) D. atsiskleidė nukentėjusi nuo savo močiutės vyro (jį vadina „netikru seneliu“), kuris liesdavo jos krūtinę, šlaunis, kaklą, vieną kartą lietė jos lytinius organus, jai rodė savo lytinį organą, taip pat išsakydavo seksualinio pobūdžio komentarus (pavyzdžiui, „kokia tu seksuali“). Tai vykdavo jos močiutės namuose, jiems likus dviese. Pirmą kartą nuo galimų močiutės vyro seksualinės prievartos veiksmų ji nukentėjo apytikriai prieš 5,5 metų, paskutinį kartą – 2022 m. (t. 1, b.l. 98-101). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-249/2022 matyti, jog nukentėjusioji D. V. 2022-08-09 nurodė, jog močiutės vyras prie jos lindo, kai buvo girtas, liesdavo jos krūtinę, sakė kokia didelė. Pasisakymai neskambėdavo kaip juokas. Kai jai buvo 8 ar 9 metai, miegojo su sese pas senelius ir jis atsigulė šalia ir kišo po pižama ranką ir lietė ją, bet ji nieko nesuprato. Jis kuteno krūtinę, bet daugiau neprisimena. J. Š. yra močiutės vyras, jos močiutė išsižadėjo, kai papasakojo apie įvykį, todėl su jais nebebendrauja. Tas lovoje įvykis buvo pats pirmas, tokių lindimų buvo daugiau nei du kartai. Tai vykdavo, kai būdavo vieni. Paskutinis kartas buvo dieną prieš atsigulant į ligoninę, jis pasakė, kad ji labai seksuali ir būtų jos metų, tai kabintų, lietė krūtinę per rūbus, jis tą dieną nebuvo išgėręs. Apie senelį nepasakojo niekam, tik A. B.. Močiutei pasakė tada, kai jai patarė policijoje (t. 1, b. l. 127).

Nors nepilnametė nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nenurodė, jog kaltinamasis vieną kartą lietė jos lytinius organus ir rodė jai savo lytinį organą, tačiau atliekant psichologinį įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto bei suteikiant nukentėjusiajai pagalbą, nukentėjusioji psichologei atsiskleidė ir aiškiai papasakojo J. Š. naudotus veiksmus. Esant tokiai situacijai svarbu atsižvelgti į nukentėjusios būseną ikiteisminio tyrimo apklausos metu (baimė dėl ateities, baimė mamos vertinimų, nepasitikėjimas savimi ir pan.), kuri galėjo paveikti jos atvirumą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog iš globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, jog nuoseklus D. pasakojimas apie močiutės vyro veiksmus jos atžvilgiu bei pasakojimo turinį atitinkančios stiprios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergaitė galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos (t. 1, b.l. 98-101). Be to, iš D. V. parodymų matyti, jog nukentėjusioji iš esmės išsamiai ir nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nurodė apytikslį laiką, vietą, konkrečias tvirkinimo jos atžvilgiu aplinkybes ir kt.

Kaip matyti, tokias pačias aplinkybes D. V. papasakojo savo motinai. Iš nukentėjusiosios atstovės J. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad dukrą išrašius iš ligoninės, kai jai buvo žinoma apie dukros patirtą seksualinę prievartą iš A. B., bendravo su dukra ir aiškino, kokie prisilietimai yra blogi, tuo metu dukra pasisakė, kad prie jos lindo, jos krūtinę lietė J. Š.. D. V. mamai nurodė, kad anksčiau nesuprato, kad taip negalima liesti. Dukra nurodė, kad, kai ji buvo maža, ją glostė po antklode, sakė komentarus apie krūtinę. Tai tęsėsi nuo 9 metų, buvo ne vienas kartas. Dukra neminėjo, kad J. Š. savo lytinį organą rodė, nesakė kad jos lytinius organus lietė. Liudytoja nurodė, kad J. Š. išgėręs būna įkyrus, per bendrus pobūvius yra rankas dėjęs ant sėdmenų. Nurodė, kad ji savo dukra tiki.

Pažymėtina, jog ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi pačios nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Nepaisant to, nepilnametės nukentėjusiosios parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Svarbu ir tai, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pilnametystės nesulaukęs nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtinais atvejais, nustato teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–594/2012).

Įvertinus J. D. parodymus apie tai, kokias įvykio aplinkybes jai papasakojo D. V., ir įvykio aplinkybes, kurias D. V. papasakojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjui bei 2022-08-22, 2022-08-23, 2022-08-24 vertinimo metu, matyti, kad jos esminėse įvykio aplinkybėse sutampa.

J. D., D. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir su liudytojos, šeimos ir vaiko gerovės centro atvejo vadybininkės N. D. parodymais, kuri nurodė, jog iš psichiatrijos ligoninės buvo gautas pranešimas, kad D. V. konsultacijų metu kalba apie tai, kad ji patyrė seksualinį priekabiavimą ir reikia imtis priemonių. Rašte priekabių šaltinis nebuvo nurodytas. Telefoninio pokalbio metu su J. D. ji sužinojo, jog prie D. V. seksualiai priekabiavo jos močiutės sutuoktinis J. Š.. Kokius veiksmus atliko D. V. atžvilgiu nesakė, tačiau J. D. nurodė, jog yra patyrusi J. Š. grybštelėjimus. Nukentėjusioji D. V. apie J. Š. veiksmus papasakojo ir T. Š., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su D. V. bendravo po pareiškimo pateikimo policijai. D. V. jam sakė, jog, kai jai buvo 9 metai, J. Š. ją lietė, kurią vietą neatsimena, lyg sėdmenis. Ji minėjo, jog, kai buvo virtuvėje, apsirengusi sėdėjo ant kėdės ir J. Š. palietė jos sėdmenis.

Nustatyta ir tai, jog apie J. Š. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, dar iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. V. buvo pasisakiusi savo draugams K. M., A. B., G. A.. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog D. V. minėjo, kad prie jos lindo ir jos senelis, ir jos tėvas. D. sakė, kad senelis prie jos lindo, o tėtis kišo rankas po kelnaitėmis. Mano, kad tai yra D. fantazija. Pažymėtina, kad A. B. pats yra įtariamas kitoje byloje dėl D. V. seksualinio prievartavimo. Liudytojas nepilnametis K. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. V. jam yra pasakojusi, kad senelis ją išprievartavo. Tai įvyko prieš tai, kai papasakojo apie A. B.. D. V. pasakojo, kad kai ji miegojo, senelis atėjo ir pradėjo prie jos lįsti. Sakė, kad jis pradėjo su ja lytinius santykius. Tai buvo, kai D. V. buvo mažesnė. D. V. jautėsi blogai, kai apie tai kalbėjo. Dar pasakojo, kad senelis buvo pasiėmęs savo lytinį organą, kišo jį į jos lytinį organą. Tiksliai neprisimena, tačiau D. minėjo, jog jai buvo 6-9 metai. Mano, kad šis įvykis įvyko pas senelius namuose. D. nelabai norėjo apie tai kalbėti, todėl apie tai daug nepasakojo (t.1, b.l. 171-173). Liudytoja nepilnametė G. A. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog D. V. pasakojo, jog senelis, kuris gyvena Klaipėdoje, lindo prie jos. D. apie tai pasakė močiutei, bet ši nepatikėjo. D. sakė, jog ji ėjo pusryčiauti ir senelis iš nugaros rankomis apsikabino jos krūtinę ir pasakė „o, kokie dideli“. D. V. labai blogai jautėsi, ji minėjo, kad tai pasikartodavo (t.1, b.l. 183-186).

Nors ir liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė netikinti, kad kaltinamasis J. Š. su nukentėjusiąja atliko tokius veiksmus, tačiau kaip matyti, nukentėjusioji D. V. apie patirtus tvirkinimo veiksmus pasakė ir liudytojai L. Š.. Liudytoja pripažino, jog D. V. jai pasakė, kad jos vyras J. Š. prie D. V. priekabiavo. Liudytoja labai supyko, šaukė, verkė, apie tai telefonu pasakė savo vyrui J. Š.. D. V. jai pasakė, kad J. Š. lietė jos krūtinę. Tai, jog nukentėjusioji apie J. Š. veiksmus pasakė L. Š. patvirtina ir 2022-10-12 – 2022-10-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas D. V. susirašinėjimas su J. D., apie tai, kad D. V. pasakė močiutei apie J. Š. veiksmus (t. 2, b.l. 18-22).

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Nukentėjusioji D. V. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir teismas neturi pagrindo šių jos parodymų pripažinti netinkamais įrodymais vien dėl to, kad jos parodymai nesutampa su kaltinamojo J. Š. parodymais ir jo keliama versija, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje esančiame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-249/2022 konstatuota, kad nukentėjusiajai nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų, t. y., jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis. D. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (iki 2022-04-05 jai nekonstatuoti psichikos sutrikimai), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai padarė išvadą, kad ekspertizės metu, atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, tiriamosios D. V. intelektiniai gebėjimai, pažintinės veiklos ypatumai (geros dėmesio išlaikymo galimybės, abstraktus mąstymas, geras naujos informacijos įsiminimas ir atgaminimas, platus žodynas) yra vidutiniai ir atitinka statistinį jos amžiaus vaikų vidurkį, ji gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, veiksmai), vėliau jas atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių D. V. negalėtų suprasti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metų, jai nenustatyta. Ekspertizės metu D. V. pakartojo duotų parodymų esmę dėl kaltinamojo J. Š. veiksmų jos atžvilgiu, jos parodymai realistiški – atitinka jos vartojamą žodyną, amžių, protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį ir emocinę būseną (stebima kylanti emocinė įtampa, gėda). D. V. žinios lytiškumo tema keitėsi su amžiumi, būdama vyresnėse klasėse įgijo apie tai žinių pradžioje mokykloje, vėliau internete, tuomet ji pradėjo suprasti tų veiksmų reikšmę, todėl kaltinamojo J. Š. veiksmų jos atžvilgiu pasekmės atsiskleidė ateityje, kai ji jau įgijo daugiau žinių lytiškumo tema. Analizuojant tiriamosios supratimą apie seksualinius santykius ir smurtą, matoma, kad ji neturėjo žinių lytiškumo ir/ar lytinio smurto tema, todėl būdama 8-9 m. amžiuje ji nesuprato įtariamojo J. Š. veiksmų pobūdžio ir reikšmės, jo ketinimų jos atžvilgiu, todėl negalėjo tiems veiksmams priešintis. Dėl tiriamų J. Š. veiksmų (ekspertizės atlikimo metu) buvo stebima pažeminta tiriamosios nuotaika kalbantis apie tai (t.1, b.l. 116-146).

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pagrįstai nustatyta, jog J. Š. nusikalstamą veiką padarė dažniausiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek atliekant psichologinį įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto parodė, kad J. Š. dažniausiai prie jos lįsdavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tik paskutinį kartą atlikdamas neteisėtus veiksmus jis nebuvo apsvaigęs. Liudytoja J. D. J. Š. apibudino, kad išgėręs pastarasis būdavo įkyrus, per bendrus pobūvius yra rankas uždėjęs jai ant sėdmenų. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys.

Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad kaltinamojo J. Š. teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Netikėti nukentėjusiosios D. V. parodymais nėra pagrindo. Teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą surašiusios ekspertės nurodė, kad nenustatytos priežastys (padidintas polinkis, įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. V. parodymais dėl įtariamojo J. Š. veiksmų jos atžvilgiu, todėl toliau jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomendavo. Nenustatytas pagrindas netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais. J. D. teismui nurodė, kad dėl globos skyrimo L. Š. jai buvo skaudu, bet keršyti jokio tikslo neturėjo. Priešingai, J. D. bendravo su socialiniais darbuotojais, ir jie išmokė kaip bendrauti su paaugliais. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja ir N. D..

Teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. V. parodymų patikimumu, kurie kartu su J. D., N. D., A. B., K. M., G. A., iš dalies ir L. Š. parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis jungiasi nuoseklia įrodymų grandine, leidžiančia daryti išvadą, jog J. Š., dažniausiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, nenustatytą skaičių kartų rankomis per rūbus ir po rūbais lietė, glostė nukentėjusiosios šlaunis, kaklą, krūtinę, vieną kartą lietė lytinius organus, rodė savo lytinį organą, vulgariai kalbėjo su ja lytiškumo temomis, sakė seksualinio pobūdžio, mažametę trikdančius komentarus apie jos krūtinę, brandą ir taip tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų amžiaus D. V.. Tokie kaltinamojo J. Š. veiksmai atitinka BK 153 straipsnio 1 dalį.

J. Š. kaltinamas tvirkinęs jaunesnę negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąją laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2022 metų balandžio mėnesio pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Nors pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir būdas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi visada, tačiau kartu pripažįstama, kad kai nusikalstamos veikos laiko ar kitų svarbių aplinkybių tiksliai nustatyti neįmanoma, šios aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos kaip įmanoma tiksliau. Tokios kategorijos bylose dažnai dėl jauno nukentėjusiojo amžiaus, o šiuo atveju ir kaltinamajam J. Š. kaltę neigiant, sunku itin tiksliai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes. J. Š. kaltinimas suformuotas tinkamai pagal kiek įmanoma objektyviai nustatytą nusikalstamos veikos padarymo laiką.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, kaltinamasis dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – areštas, artimas sankcijos vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, anksčiau neteistas, dirba, yra vedęs, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma, tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t.2, b. l. 69-72).

Dėl proceso išlaidų valstybei

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, teismas nutartimi pripažįsta įgalioto atstovo dalyvavimą būtinu bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis. Todėl šioje nagrinėjamojoje byloje siekiant užtikrinti nepilnametės nukentėjusiosios D. V. interesus, dalyvavo įgaliotas atstovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus sprendimu Nr. KTS-2023-06434 nukentėjusiajai suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas Edvardas Staponkus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 303,34 eurų, taip pat advokato prašymą. J. Š. yra darbingo amžiaus, dirba. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-70-870/2019), Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 303,34 Eur, priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 skaitmeninės laikmenos, esančios bylos 1-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, J. Š. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš J. Š. 303,34 Eur valstybei Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 skaitmenines laikmenas, esančias bylos 1-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.