Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-408-307/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2011-06-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-81-238/2016Nutartis · 2016-03-18Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-23Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-85-993/2025Nutartis · 2025-03-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-23
Bylos Nr.
1S-408-307/2016
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00861-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
Ž. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-408-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00861-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Valdimaro Bavėjano ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ž. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas iš naujo subendrinti jam Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (pakeistu 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-238/2010 Ž. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 129 straipsnio 1 dalies), 28 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir Ž. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas: Ž. T. nusikalstama veika iš BK 28 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, (dėl G. V. nužudymo), paskiriant už šios nusikalstamos veikos padarymą 12 metų laisvės atėmimo bausmę; Ž. T. nusikalstama veika iš BK 28 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl pasikėsinimo nužudyti du žmones), paskiriant už šios nusikalstamos veikos padarymą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

Šalies argumentai

2016 m. lapkričio 8 d. prašymu Ž. T. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nurodydamas, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje bendrinant Ž. T. paskirtas laisvės atėmimo bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais padarytos BK 63 straipsnio taikymo klaidos, kurias būtina ištaisyti. Ž. T. paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, nuteistojo manymu, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. lapkričio 23 d. Ž. T. Kauno apygardos teismui pateikė papildomą prašymą ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog jis pasikėsino nužudyti vieną žmogų, o ne du, todėl minėtas nuosprendis taisytinas, nurodant, kad Ž. T. pasikėsino nužudyti tik V. A. , atitinkamai perkvalifikuojant šią nusikalstamą veiką ir paskiriant už jos padarymą naują bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistojo Ž. T. 2016 m. lapkričio 8 d. prašymą atmetė, nurodydamas kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nėra įstatyminio pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę peržiūrėti.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. T. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir tenkinti jo 2016 m. lapkričio 8 d. bei 2016 m. lapkričio 23 d. prašymus. Savo skundą nuteistasis grindžia tais pačiais motyvais kaip ir minėtus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. T. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino Ž. T. prašymo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, taip pat iš naujo subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo skiriama bausmė, yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Teismo nuosprendis nuteistajam asmeniui įsiteisėja visa apimtimi, t. y., dėl visų sprendimų, nurodytų jo rezoliucinėje dalyje, taip pat ir dėl motyvų bei pagrindų, išdėstytų jo aprašomojoje dalyje. Nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas kaltu, o baudžiamoji atsakomybė paprastai įgyvendinama per paskirtą bausmę. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 13 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu minėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Ž. T. ir jo gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo revizuoti įsiteisėjusį ir vykdomą nuosprendį. Priešingu atveju būtų pakeista priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties naikinti nuteistojo Ž. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Valdimaras BavėjanasVioleta Ražinskaitė