Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-29 nuosprendžio, kuriuo

E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, kartu nustatant BK 48 straipsno 4 dalies 4, 5 punktuose, 6 dalyje numatytus įpareigojimus ir draudimus:

- įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

E. J. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms – 5 195 Eur – taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, nusprendžiant 40 Eur konfiskuoti valstybės naudai, kaip nusikalstamų veikų rezultatą, o likusias pinigines lėšas – 5 155 Eur grąžinti E. J..

E. J. asmens kratos metu rastus ir paimtus 100 eurų nominalo banknotą, 3 vnt. 20 eurų nominalo banknotus, 10 eurų nominalo banknotą, 5 eurų nominalo banknotą, 20 eurų nominalo banknotą, 20 eurų nominalo banknotus, 50 eurų nominalo banknotą, saugomus Vilniaus AVPK Finansų poskyryje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

R. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta;

vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. D. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su žmonėmis, kurie vartoja tokias medžiagas.

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2023 m. gegužės mėn. veika), ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio mėn. veika), ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi paskirti įpareigojimai dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

K. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui, be užstato, perduodant jį laiduotojos D. S. atsakomybėn ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, įpareigojant K. S. per bausmės atlikimą tęsti mokslus, dirbti arba būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslais, darbu.

R. D., D. M. ir K. S. dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. J. 2023 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2023 sausio mėn. (tiksliai nežinoma data), už 20 Eur K. S., pardavė ne mažiau kaip 1,508 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 2023-05-24 apie 17:30 val., Čiobiškio g, Vilniuje, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti už 20 eurų R. D. pardavė 1,895 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), likusią dalį 6,649 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) laikė automobilyje „VW Golf“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2023-05-24, apie 18:28 val., apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį 57,422 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) laikė iki 2023-05-24, kol apie 19:20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė R. A. (toliau tekste – prokuroras) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-29 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimi konfiskuoti E. J. priklausančius 5155 Eur, perduodant juos valstybės nuosavybėn.

2.1. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas grąžinti iš E. J. kratos metu paimtus 5155 Eur, ne tik šio sprendimo nemotyvavo, bet ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad E. J. proceso metu ne kartą nurodė, jog platino narkotines medžiagas draugams, kai jie paprašydavo, o D. M. ir K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš E. J. narkotines medžiagas pirko ne pirmą kartą, per savaitę kelis kartus įsigydavo kanapių. Liudytojas D. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog procesinėmis prievartos priemonėmis buvo nustatyta, kad E. J. platina narkotines medžiagas, o sulaikant įvykio vietoje K. S. ir R. D. pripažino narkotines medžiagas įsigiję iš E. J.. Teigiama, jog byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastų pinigų kilmė yra nusikalstama.

2.2. Pažymima, jog E. J. visų apklausų metu tvirtino, kad minima pinigų suma – 5155 Eur – jam nepriklauso, tačiau prokuroro įsitikinimu tokia nuteistojo pozicija pasirinkta siekiant nuslėpti gaunamas pajamas iš narkotinių medžiagų platinimo. Tokio pobūdžio bylose nuteistieji dažnai aiškina, jog rasti pinigai priklauso ne jiems, o tretiesiems asmenims arba iš viso nežino, kam priklauso rasti pinigai, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytus ne vienkartinius platinimo atvejus ir gaunamas sumas (20 Eur) darytina neabejotina išvada, kad aptariami pinigai buvo gauti už parduotas narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai jie turi būti konfiskuojami kaip pajamos, gautos iš nusikalstamos veikos, pripažįstant jas nusikalstamos veikos rezultatu.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro skundas atmestinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo E. J. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė, sprendimas konfiskuoti dalį kratos metu rastų t. y. 40 Eur ir sprendimas konfiskuoti asmens kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas. Prokuroro vertinimu E. J. grąžinta pinigų suma – 5155 Eur – yra gauta iš nusikalstamos veikos, todėl turėjo būti konfiskuota. Mano, kad teismas šiuo atveju priimdamas sprendimą pinigines lėšas grąžinti nuteistajam, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tokio sprendimo netik nemotyvavo.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-29 nuosprendis dalyje, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį iš kratos metu rastų 5195 Eur piniginių lėšų – 40 Eur, kaip nusikalstamų veikų rezultatą, o likusias pinigines lėšas – 5 155 Eur, grąžinant E. J., yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti 285 Eur (100+60+10+5+60+50 (4 t., b. l. 52), saugomus Vilniaus AVPK Finansų poskyryje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokuroras iš esmės nesutinka tik su kratos metu rastų piniginių lėšų – 5195 Eur – išsprendimu, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai ir nepateikdamas papildomų motyvų nusprendė dalį šių piniginių lėšų – 5155 Eur – grąžinti nuteistajam. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentų dalimi, jog pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė nepateikdamas išsamesnių papildomų motyvų, tačiau vien tai, priešingai nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendžio dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

7. Nagrinėjamu atveju svarbios turto konfiskavimo instituto taikymo sąlygos bei pagrindai. BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nusikalstamos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K-65-648/2021).

8. Taigi, sprendžiant ar aptariamas turtas gali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatu, turi būti nustatyta šio turto gavimo kilmė. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Teismų praktikoje formuojamos taisyklės, pagal kurias sprendžiama dėl turto konfiskavimo, taip pat ir dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo. Pirma, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-143-976/2019). Antra, nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo paskirtis yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. Trečia, kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-143-976/2019, Nr. 2K-91-976/2023).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. J. veiksmuose esant narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo požymiams rėmėsi tuo, kad E. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų po to, kai pardavė narkotines medžiagas R. D., taip pat paties E. J. bei liudytojo D. L., nuteistųjų K. S. ir R. D. parodymais ir 2023-05-24 kratos ir asmens kratos, protokolais, kuriais užfiksuota, jog E. J. gyvenamojoje vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos, priemonės joms pakuoti, sverti bei 2023-05-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. D. E. J. atpažino kaip asmenį, iš kurio 2023-05-24 įsigijo narkotines medžiagas. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo E. J., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytas narkotinės medžiagos platinimo faktas K. S. ir R. D.. Nustatyta, jog jiems išplatinta itin nedaug kanapių (antžeminių dalių) – 1,508 g bei 1,895 g kanapių. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, jog E. J. kanapes būtų pardavinėjęs (platinęs) kitiems asmenims, nėra. Šių duomenų pagrindu, kolegijos vertinimu, neabejotinai nustatyta, kad E. J. iš nusikalstamos veikos darymo gavo 40 Eur turtinę naudą. Ši pinigų suma atitinka 2023 m. sausio mėnesį K. S. ir 2023-05-24 R. D. už kiekvienam jų po 20 Eur parduotas narkotines medžiagas gautas pajamas, todėl atitinka ir konfiskuotino turto požymį, laikant šį turtą nusikalstamos veikos rezultatu. Dėl šių piniginių lėšų pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą - jas konfiskuoti, kurio neginčija ir prokuroras.

10. Prokuroro vertinimu, analogišku pagrindu, turtėtų būti konfiskuojama kita nuteistajam priklausančio turto dalis – 5155 Eur, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad prokuroro 2023-12-19 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas asmens kratos ir kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms 5195 Eur (1 t., b. l. 99-113), konstatuojant, jog šie pinigai priklauso E. J.. tačiau byloje yra ir 2023-12-20 vyresniosios tyrėjos nutarimas, iš kurio matyti, jog aptarti pinigai buvo grąžinti E. J. (1 t., b. l. 114-121) įpareigojant jį šias lėšas saugoti. Šiame nutarime fiksuotas aplinkybes dėl pinigų gražinimo E. J. neigia. Pažymėtina ir tai, jog jokio pakvitavimo dėl pinigų jam grąžinimo byloje nėra. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyti prieštaringi duomenys tarp asmens kratos, kratos metu paimtų piniginių lėšų (kurios be je nebuvo nufotografuotos) lėšų, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir nuteistojo E. J. parodymų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismui buvo pateikti duomenys, kad šie pinigai 2024-05-30 kvitais perduoti saugojimui Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, o tai patvirtina E. J. nurodomas aplinkybes, kad pinigai jam nebuvo gražinti, todėl dėl jų turi būti priimtas sprendimas (grąžinti, konfiskuoti ar pan.).

11. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant E. J., o taip pat ir D. M. viso proceso metu metu išsakytos pozicijos apie tai, kad jie nežino, kam nuosavybės teise priklauso kratos metu rasti pinigai, sprendė, kad šios lėšos priklauso E. J.. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-303/2018, 2K-7-162-303/2019). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-976/2018, Nr. 2K-50-942/2021).

12. Pažymėtina, jog E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek ir apklausiamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuosekliai nurodė, jog vokuose rastos piniginės lėšos jam nepriklauso (2 t., b. l. 131, 134), o apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad iš rastų piniginių lėšų jam priklauso tik 50 Eur (3 t., b. l. 174). E. J. užsiima darbine veikla, butą, kuriame buvo atlikta krata, nuomojosi kartu su kambarioku D. M. ir jo mergina (liudytojos L. S., kuriai priklauso aptariamas butas, parodymais – E. O. (2 t., b. l. 106)), tačiau E. O. apklausta nebuvo, o D. M. taip pat nuosekliai tvirtino, kad pinigai, rasti jų nuomojamame bute, priklauso ne jam. Iš E. J. pareikštų kaltinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad E. J. iš narkotinių medžiagų platinimo (2023 m. sausio mėnesį ir 2023-05-24) gavo bendrą 40 Eur turtinę naudą, taip pat nustatyta, kad E. J. kartais, kai paprašydavo draugai, narkotines medžiagas parduodavo ir jiems. Vis tik, byloje aplinkybės, dėl E. J. daugkartinio narkotinių medžiagų platinimo ir jo gautos ženklios ekonominės naudos, byloje tirtos nebuvo ir byloje nėra jokių objektyvių, tai patvirtinančių duomenų.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog teismai turi nustatyti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas konfiskuotino turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistieji E. J. bei D. M. buvo apklausti teismo apie rastas pinigines lėšas, tačiau jų kilmė ir priklausomybė, naudojantis kitomis proceso įstatyme numatytomis įrodymų tyrimo priemonėmis, nenustatyta. Kitą vertus, nuteistieji/kaltinamieji turi teisę gintis visomis priemonėmis ir tikrųjų aplinkybių teisėsaugai, bei teismui neatskleisti. Atsakant į prokuroro skundo argumentus pažymėtina, jog šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kad aptariamos piniginės lėšos, kaip veikos rezultatas, buvo gautos iš konkrečių nusikalstamos veikos epizodų. Duomenų, kad šios lėšos priklauso kitam/kitiems asmenims, o ne E. J., pas kurį jos buvo rastos – byloje nėra, o nagrinėjamoje byloje konstatuotos faktinės bylos aplinkybės neleidžia padaryti įrodymų visetu grįstos išvados dėl pas E. J. kratos metu rastų piniginių lėšų – 5155 Eur – nebejotino gavimo būtent iš narkotinių medžiagų platinimo. Gi priešingai, prokuroro skundo argumentais daroma prielaida nėra grįsta jokiais objektyviais duomenimis, tik spėjimais ir išvestiniais įrodymais, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu skundą tenkinti ir konfiskuoti aptariamas pinigines lėšas, kai jų nusikalstama kilmė nėra tiksliai nustatyti. Vien formalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindo konstatavimas, nepagrindžiant jo konkrečiais teisiniais motyvais ir įrodymais, iš kurių būtų aišku, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto konfiskavimo sąlyga, yra netinkamas ir neatitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021).

14. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog nenustačius aptariamų piniginių lėšų nusikalstamos kilmės nėra pagrindo išvadai, jog šio turto konfiskavimo netaikymas yra nepagrįstas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-29 nuosprendis, dalyje dėl piniginių lėšų išsprendimo, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.