Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovių priteisti 3222,97 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 23.40 val. ieškovas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Honda CBR 1000 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kelio duobė buvo didelė ir gili, nepažymėta jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais, minima duobė nebuvo paženklinta kitais įspėjančiais ženklais apie pavojingą kelio ruožą. Ieškovas apie įvykį pranešė telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai padarė fotonuotraukas ir įregistravo informaciją apie techninį eismo įvykį ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad laikėsi saugaus ir leistino greičio, tačiau dėl kelio duobės, kurios apvažiuoti nepavyko, smūgis buvo stiprus, tik vairuotojo turima patirtis leido išvengti griuvimo. Minimas įvykis sukėlė pavojų ieškovo sveikatai ir gyvybei bei sudarė nuostolių sugadinus motociklą. Smūgį gavo tiek motociklo priekinė dalis, tiek galinė dalis. Galutinė žala buvo nustatyta 2024 m. rugsėjo 23 d. Nepriklausomų vertimų biuro kilnojamo turto vertintojo A. V., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000072, išvadoje Nr. 2240938, kurioje ekspertas nustatė motociklo apgadinimus: deformuotas priekinis ratas, reikia keisti, bei pakeisti guolius ir lipdukus; deformuotas priekinės ašies k. p. stabdžių diskas – reikalinga keisti; deformuotas galinis ratlankis - reikia keisti, bei pakeisti guolius ir lipdukus; sulūžęs priekinis žibintas d. p. laikiklis – reikia remontuoti; apibraižytas degalų bakas gaubtas - reikia perdažyti, bei pakeisti 3 apsauginius lipdukus; apgadinta priekinio ir d. p. aptakų dažų dangtis – reikia perdažyti; priekiniai amortizatoriai tepaluoti, tik remonto metu bus galimybė patikrinti ar nėra lenkti; atkūrimo sąnaudos 3222,97 Eur. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo, tačiau ji atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad už šiaurinės Vilniaus miesto dalies kelių priežiūrą atsakinga „Kamitra“ ir Ko. Atsakovė UAB „Kamitra“ ir Ko raštu atsisakė atlyginti žalą formaliais pagrindais, todėl ieškovas prašo teismo priteisti žalą iš atsakovų solidariai.

3. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (Vilniaus miesto savivaldybės) turima kelio (gatvės), esančio valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei kyla pareiga pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar atsakovei Vilniaus miesto savivaldybė pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktinių bylos aplinkybių kontekste, iš tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į kelią (gatvę). Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl vietos, kur įvyko eismo įvykis, pripažinta, kad kelio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi remiantis kasacinio teismo praktika savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį prezumpcija gali būti nuginčyta jai įrodžius, kad kitas konkretus asmuo yra faktinis objekto valdytojas. Ieškovas nurodė ir tai, kad kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose, pasisakydamas dėl žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto gatvių konstrukcinių defektų, atlyginimo, išaiškino, kad: 1) kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; 2) taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina; 3) kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).