- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-967-904/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00501-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L., uždarosios akcinės bendrovės „Venipak“
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Šarūnas Vegys, Anželika Buivydaitė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Venipak“ atstovei advokatei Anželikai Buivydaitei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Venipak“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 7 361,45 Eur skolą, 561,17 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė vykdo prekybą tepalais, alyvomis, eksploataciniais skysčiais, taip pat vykdo kitą ūkinę komercinę veiklą, numatytą įmonės įstatuose. Ieškovė pateikė atsakovui prekes bei išrašė ir pateikė apmokėjimui šias PVM sąskaitas faktūras: Nr. QS2002090, QS2100148, QS2100996, QS2101815, kurių neapmokėta suma sudaro 7 361,45 Eur. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Nepaisant to, kad sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę, skola iki šiol nėra apmokėta. Nurodė, kad pagal visas PVM sąskaitas faktūras užsakymai buvo vykdomi telefonu, bendrauta su ieškovės įmonės komercijos direktoriumi R. S.. Visus minėtus užsakymus savo vardu pateikė atsakovas A. L.. Būtent atsakovas ieškovo atstovui R. S. nurodė, kokiais adresais privalo būti pristatytos prekės, šie užsakymai pristatyti adresu, kuriuo veiklą vykdo atsakovo tėvas (vardas pavardė taip pat A. L.). Pažymėjo, kad prekės atsakovui pateiktos ne kaip fiziniam asmeniui – vartotojui, o kaip verslininkui, tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto tinklapyje nurodomas pirkėjo (skolininko) PVM mokėtojo kodas LT100003485216, todėl iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 561,17 Eur. Pažymėjo, kad Ieškovo vadybininku R. S., šis pakartotinai patvirtino, kad puikiai prisimena, kad būtent atsakovas A. L. telefonu (duomenys neskelbtini) pateikė ginčo užsakymus pagal PVM sąskaitas faktūras serija ir numeris QS2002090, QS2100148. Atsakovas ne kartą pirko prekes iš ieškovės ir bendravo su ieškovės vadybininku R. S., todėl pastarasis galėjo telefonu iš balso atpažinti skambinantį asmenį. Būtent atsakovas nurodė kokiu konkrečiai adresu turi būti pristatytos prekės. 2020-07-23 prekių pristatymo važtaraštyje Nr. 19815409 ir 2021-01-26 prekių pristatymo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas atsakovo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), todėl būtent su juo prekes pristatęs kurjeris derino pristatymą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Šarūnas Vegys papildomai nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra padengęs nei neginčijamų PVM sąskaitų faktūrų, nei ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų. Nurodė, kad prekės atsakovui buvo pristatomos per kurjerių tarnybą, kurjeriai identifikuoja, kas prekes priima. Pažymėjo, kad iš važtaraščių galima nustatyti, kad atsakovas nepripažįsta tų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias prekės buvo pristatomos kitu adresu, tačiau pristatymo adresus nurodo užsakovas, pateikdamas užsakymą telefonu. Dėl skirtingų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų apmokėjimo terminų, nurodė, kad tikėtina, kad telefonu buvo sutarti tokie atsiskaitymo terminai. Dėl duomenų važtaraščiuose nurodė, kad prekės atsakovui buvo pristatomos skirtingais laikotarpiais, todėl buvo skirtingi reikalavimai – pristatoma su PIN kodu, ar be parašo dėl kontaktų karantino metu ribojimo. Nurodė, kad trečiasis asmuo – atsakovo tėvas – A. L. yra taip pat ieškovės klientas. Pažymėjo, kad visos prekės, dėl kurių kyla ginčas, yra atsakovui pristatytos, kadangi tai patvirtina UAB „Venipak“ pateikti GPS duomenys. Aplinkybes, kad dėl užsakymo įvykdymo pretenzijų iš atsakovo nebuvo gauta, patvirtino ir liudytojas R. S.. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini) k. žemės sklypas priklauso atsakovui, jis šiuo turtu naudojasi. Įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovui prekės buvo pristatytos, iškrautos, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Dėl bylinėjimosi išlaidų paaiškino, kad laikas, kuris nurodytas teismo posėdžiui, apima ir laiką teismo posėdžio pasiruošimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškininio dalimi dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. QS2002090 ir Nr. QS2100148 ir palūkanų priteisimo, prašo šią ieškinio dalį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikdama teismui ieškinį, nepateikė pačių PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu reiškia turtinį reikalavimą, t. y. ieškovė nepateikė duomenų nei ką tariamai pardavė atsakovui, nei ką atsakovas tariamai nusipirko, nėra pateikti duomenys apie PVM sąskaitos faktūros pateikimą/įteikimą apmokėjimui ir t. t. Atsakovas pripažįsta prekes gautas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. QS2100996, QS2101815 bei prievolę iš dalies yra įvykdęs. Pažymėjo, kad atsakovas ūkininkavimo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirkdamas prekes jas ir užsako pristatyti minėtu adresu. Nurodo, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas užsakė prekes, kad prekės atsakovui pristatytos, bei jam atsirado pareiga sumokėti prekių kainą. Tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos raštiniais įrodymais. Tuo tarpu su ieškove darbo santykiais susijusio asmens parodymai nėra tinkamas, leistinas ir patikimas įrodymas. Atsakovas pažymi, kad PVM kodas yra viešai prieinama informacija, todėl faktas, kad atsakovo asmens duomenų panaudojimas ieškovės parengtuose dokumentuose neįrodo pirkimo-pardavimo teisinių santykių atsiradimo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Nurodė, kad prekės pagal ginčijamas sąskaitas faktūras buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini) k., tačiau jis tų prekių nematė, jam nebuvo perduotos. Patvirtino, kad jo tėvas suinteresuotas asmuo A. L. užsiima ūkininkavimo veikla, tačiau jis jo vardu prekių neužsako, tėvas prekes užsisako pats. Iš bylos medžiagos mato, kad pagal ginčijamas sąskaitas faktūras buvo neva vežamas labai didelis kiekis prekių, kurių jo ūkinei veiklai nereikėjo. Nurodė, kad su ieškove bendradarbiauja nuo senų laikų, tam tikru laiku bendradarbiavimas buvo nutrūkęs, tačiau santykiai visada buvo geri. Nurodė, kai gaudavo prekes, kartu su jomis buvo pateikiamos ir PVM sąskaitos faktūros. Bendravo visada telefonu su ieškovės atstovu R. (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo apie 6 m. (duomenys neskelbtini) kaime yra apleista ferma, kurioje laikomi šiaudai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) k. technikos nebėra apie 5 – 7 m. Pažymėjo, kad prekių į (duomenys neskelbtini) k. neužsakė ir prekių ir negavo. Taip pat nurodė, kad ginčijamų sąskaitų faktūrų jo apskaitoje nėra, jų nėra gavęs. Nurodė, kad ant 2021-01-26 važtaraščio raides „BP“ rašė ne jis. Pažymėjo, kad ginčijamose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes jis ūkinėje veikloje naudoja, tačiau šių prekių neužsakė. Mano, kad šių prekių neužsakinėjo ir tėvas suinteresuotas asmuo A. L., nes kiekiai per dideli. Nepamena, ar iš ieškovės yra gavęs siuntų į (duomenys neskelbtini) k. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) k. yra laikomi gyvuliai, ta teritorija daugiau niekas nesinaudoja. Nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., yra sudaryta panaudos sutartis su fiziniais asmenimis dėl sklypo naudojimo saulės elektrinėms.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pripažįsta tas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias prekės buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas vykdo ūkinę veiklą. Pažymėjo, kad kurjerio rašteliai, kad prekės yra pristatytos, nieko nepatvirtina, kadangi tai tik UAB „Venipak“ vidinis dokumentas. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kada ir kur prekės buvo pakrautos, kaip jos buvo supakuotos ir pan. Nėra duomenų, kad kurjerių transporto priemonė buvo tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Pažymėjo, kad prekių svoris pagal važtaraščius buvo virš tonos, nėra aišku, kaip šios prekės buvo supakuotos į 3 įpakavimus. Pažymėjo, kad užsakovas užsakė tas prekes, kurias gavo ir dėl kurių, pasibaigus civiliniam ginčui, atsiskaitys. Nurodo, kad ieškovės atstovas iškraipo faktines aplinkybes. Šiuo atveju būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kad užsakovas užsakė prekes, kad užsakymas buvo patvirtintas ir perduotas užsakovui. Mano, kad tokių įrodymų nėra. Pažymėjo, kad atsakovo atstovo ir trečiojo asmens UAB „Venipak“ atstovės pasisakymai dėl pristatymo adreso vienas kitam prieštarauja. Nėra pateikta įrodymų, kad prekės buvo pristatytos ir prekės būtų gautos. Nurodė, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos, ne visos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos dubliuojasi.
Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. L. yra jo sūnus. Nurodė, kad ieškovės atstovas dažnai skambina, pasiūlo prekes. Nurodė, kad iš ieškovės daug prekių nepirkdavo, tačiau jokių nesklandumų neįvykdavo, atsiskaitydavo laiku. Nurodė, kad pats šiuo metu vykdo pienininkystės veiklą. Ieškinį nagrinėti palieka teismo nuožiūra. Patvirtino, kad iš ieškovės ginče minimų prekių negavo. Kokias prekes užsakinėjo iš ieškovės atsakovas, nežino. Nurodė, kad atsakovas veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tuo adresu veiklą vykdo nuo 2012 m. (duomenys neskelbtini) kaime, kiek žino, ir dabar atsakovas vykdo veiklą, ten yra ferma, tačiau plačiau papasakoti negali, nes nesidomi. Iš ieškovės prekes užsakydavo telefonu, kas savaitę ieškovės atstovas paskambindavo, klausdavo, ar reikia tepalų ir pan. Nurodė, kad sutartys nebūdavo pasirašomos, su prekėmis gaudavo sąskaitas faktūras, jos būdavo priklijuotos prie prekių. Prekes pristatydavo kurjeris. Pristačius prekes, būdavo pasirašoma ant popierinio važtaraščio, pasirašydavo kartais ir jo sutuoktinė. Atsakovas savo techniką laiko (duomenys neskelbtini), ten techniką remontuoja ir pan. Nurodė, kad ieškovė reikalavo jo apmokėti už prekes, kurias neužsakė. Nurodė, kad tokio atvejo, kad būtų pristatomos prekės, kurių jis neužsakė, nepasitaikė.
Trečiojo asmens UAB „Venipak“ atstovė advokatė Anželika Buivydaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybių pasisakyti negali, tik gali nurodyti, kad prekės UAB „Venipak“ darbuotojų buvo pristatytos. Nurodė, kad trečiojo asmens pateikti duomenys patvirtina, kad abiem atvejais prekės buvo pristatytos (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo nurodžiusi (duomenys neskelbtini) k. adresą kaip pristatymo adresą, tačiau kiekvieną kartą kurjeris pasiskambina siuntos gavėjui ir pokalbio metu susitaria, kur konkrečiai siunta turi būti pristatoma. Šiuo atveju, manytina, buvo patikslintas pristatymo adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pristačius prekes, jų gavimas gali būti patvirtinamas 3 būdais: pasirašoma skaitytuve, išduodamas PIN kodas, kuris įvedamas į skaitytuvą bei Covid-19 pandemijos metu atsiradęs būdas – bekontaktis pristatymas, kai dėl ribojimų nebuvo galimi jokie kontaktai. Pažymėjo, kad tokiam pristatymui turėjo sutikti siuntos gavėjas. Važtaraščiuose nurodytos raidės „BP“ – reiškia „bekontaktis pristatymas“. Pažymėjo, kad ieškovė perdavė prekes, nurodydamas siuntos adresą (duomenys neskelbtini), abi ginčo siuntos atsakovui buvo pristatytos atitinkamai 2019-07-23 ir 2021-01-26. Prieš pristatant siuntas buvo susiskambinta su gavėju, nurodytu numeriu, ir informuotas apie būsimą pristatymą. Iš UAB „Venipak“ pateiktų dokumentų matosi tikslus prekių pristatymo adresas, vieta ir laikas. Adresas ir vieta sutampa su atsakovo triplike nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės GPS koordinatės patvirtina, kad siuntos buvo pristatomos būtent tuo adresu - (duomenys neskelbtini). Vienu atveju atsakovas pasirašė ant siuntos gavimo dokumento skaitytuve, kitu atveju – pasirašyta nebuvo, nes kurjeris susiskambino su atsakovu ir susitarė, kurioje vietoje palikti siuntą, kadangi siunta buvo siunčiama bekontakčiu būdu dėl karantino ribojimų. Pažymėjo, kad kurjeriai netikrina parašų tikrumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad L A ūkininkui 2020-07-22 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija QS20 Nr. 02090 3 226,61 Eur sumai; 2021-01-25 PVM sąskaita faktūra Serija QS21 Nr. 00148 1 394,04 Eur sumai; 2021-04-15 PVM sąskaita faktūra Serija QS21 Nr. 00996 3 005,58 Eur sumai; 2021-07-15 PVM sąskaita faktūra Serija QS21 Nr. 01815 235,22 Eur sumai.
Iš UAB „Venipak“ pateiktų važtaraščių nustatyta, kad 2020-07-23 A. L., adresu (duomenys neskelbtini) k. (kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini)), buvo pristatyta siunta, gavimas patvirtintas parašu; 2021-04-16 A. L., adresu (duomenys neskelbtini) (kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini)), buvo pristatyta siunta, kurios priėmimas patvirtintas PIN kodu; 2021-01-26 A. L., adresu (duomenys neskelbtini) k. (kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini)), buvo pristatyta siunta, gavimas patvirtintas užrašu „BP“; 2021-07-16 A. L., adresu (duomenys neskelbtini) (kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini)), buvo pristatyta siunta, kurios priėmimas patvirtintas parašu.
2022-01-21 ūkininkas I. R. mokėjimo pavedimu Nr. 122 sumokėjo UAB „Baltic oil“ 500 Eur, mokėjimo pavedime nurodyta: „Pagal S/F QS21 Nr. 00996 (A. L.)“.
2022-05-10 ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie įsiskolinimą pagal 4 PVM sąskaitas faktūras. Iš Lietuvos pašto siuntos įteikimo pažymos nustatyta, kad siunta A. L. buvo įteikta 2022-05-14, gavimas patvirtintas parašu.
2022-12-01 Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi Nr. IBPS-V-3090836-22 netenkino UAB „Baltic oil“ atstovo advokato Šarūno Vegio skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J. Ž. 2022-11-16 nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-2-02-00984-22.
Iš trečiojo asmens UAB „Venipak“ pateiktų GPS duomenų nustatyta, kad siunta, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-22 buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini); siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-01-25 buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovės palūkanų skaičiavimo metodikos nustatyta, kad atsakovui už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, pritaikius 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą, paskaičiuota 561,17 Eur palūkanų.
Dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Serija QS21 Nr. 00996 ir Serija QS21 Nr. 01815.
Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, kad prekes pagal PVM sąskaitas faktūras Serija QS21 Nr. 00996 ir Serija QS21 Nr. 01815 gavo, sutinka pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybių, prekių pristatymo ar sumos nėra. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2022-01-21 ūkininkas I. R. mokėjimo pavedimu Nr. 122 sumokėjo UAB „Baltic oil“ 500 Eur, mokėjimo pavedime nurodyta: „Pagal S/F QS21 Nr. 00996 (A. L.)“, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 505,58 Eur (3 005,58 Eur – 500 Eur) suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija QS21 Nr. 00996 ir 235,22 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija QS21 Nr. 01815, iš viso 3 240,80 Eur.
Dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Serija QS20 Nr. 02090 ir Serija QS21 Nr. 00148.
Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras Serija QS20 Nr. 02090 ir Serija QS21 Nr. 00148 (toliau – ginčo PVM sąskaitos faktūros). Ieškovė nurodo, kad prekes pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras užsakė atsakovas ir UAB „Venipak“ jas pristatė atsakovo nurodytu adresu, todėl atsakovas privalo pagal jas atsiskaityti. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad prekių pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras neužsakė, šių prekių jo vykdomai ūkinei veiklai nereikėjo, nes kiekiai yra per dideli, prekės nebuvo jam pristatytos.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiavo. Iš atsakovo, trečiojo asmens A. L. ir liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad ieškovės atstovas R. S. paskambindavo atsakovui, teiraudavosi, ar jam reikia ieškovės parduodamų prekių, o, atsakovui prekes užsakius, jas pristatydavo kurjerių tarnyba – UAB „Venipak“. Tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys bendradarbiavo nesudariusios sutarties, užsakymai buvo atliekami telefonu, o PVM sąskaitos faktūros perduodamos pristačius prekes (priklijuotos prie prekių).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Iš UAB „Venipak“ važtaraščių, kurių pagrindu buvo pristatomos prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, matyti, kad važtaraščiuose nurodyta prekių pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini) k. Iš atsakovo paaiškinimų bei trečiojo asmens A. L. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. yra sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ir, nors atsakovas aktyvios ūkinės veiklos tame sklype nebevykdo, ten laiko šiaudus, gyvulius. Taip pat iš UAB „Venipak“ GPS duomenų apie siuntų pristatymą nustatyta, kad siuntos pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos ne į (duomenys neskelbtini) k., o į (duomenys neskelbtini). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino UAB „Venipak“ atstovė, kurjeriai, prieš pristatydami prekes, susisiekia su prekių gavėju, pasitikslina pristatymo adresą. Iš UAB „Venipak“ važtaraščių bei jų atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimų nustatyta, kad dėl ginčo metu galiojusių suvaržymų dėl Covid-19 pandemijos, šalyje įvesto karantino, prekes kurjeriai pristatydavo ir bekontakčiu būdu, prekių važtaraščiuose nurodydami „BP“.
Nagrinėjamu atveju įrodymų visuma: teismui pateiktų ginčo PVM sąskaitų faktūrų, UAB „Venipak“ važtaraščių, GPS duomenų apie kurjerių buvimo vietą prekių pristatymo metu, liudytojo R. S. parodymų, šalių bei jų atstovų parodymų teismo posėdžių metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas prekes pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras telefonu iš ieškovės užsakė, šios prekės atsakovui buvo pristatytos.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, skolos nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai dėl skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija QS20 Nr. 02090 – 3 226,61 Eur ir skolos PVM sąskaitą faktūrą pagal Serija QS21 Nr. 00148 – 1 394,04, iš viso 4 620,65 Eur priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato CK 6.210 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prekės atsakovui buvo pateiktos ne kaip fiziniam asmeniui – vartotojui, tačiau kaip verslininkui – ūkininkui A. L.. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad ūkininkui A. L. yra suteiktas PVM mokėtojo kodas, o atsakovo neginčijamos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos jo buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas aplinkybių, kad jis vėluoja apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nepaneigė, bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės pateiktos palūkanų skaičiavimo metodikos, joje nurodytų pradelstų dienų skaičiaus ir pan. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovo prievoliniai santykiai susiklostė kaip tarp verslo subjektų, atsakovas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėti delsė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 561,17 Eur palūkanos, pritaikius 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą ir ieškovės pateiktą palūkanų skaičiavimo metodiką.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje sumokėjo 178 Eur žyminio mokesčio, 3 518,08 Eur teisinėms advokato paslaugoms, iš viso 3 696,08 Eur. Teisinėms advokato paslaugoms patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus įkainių, jos pagrįstos finansiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas, ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 2 420 Eur teisinėms advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas, atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Byloje susidarė 21,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 361,45 Eur skolą, 561,17 Eur palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto 7 922,62 Eur (septyni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt du eurai 62 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 696,08 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt šeši eurai 8 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic oil“, įmonės kodas 302671360.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,93 Eur (dvidešimt vieną eurą 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.