Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-320-1155/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-01-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-27
Bylos Nr.
1-320-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36649-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
J. N.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-320-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36649-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, Renatai Augutavičienei,kaltinamajai J. N., jos gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jai priklausantį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Šiais veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji J. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 22 val. vakaro, ji pamatė, kad neturi cigarečių, todėl nusprendė nuvažiuoti į degalinę jų nusipirkti. Nuvažiavusi nusipirko salotų, deserto. Grįžo atgal, priparkavo automobilį, eidama prie laiptinės, iš priekio pamatė bėgantį vyrą, kuris buvo su barzda, telefonu rankoje, šis ėmė rėkti, kad ji sudaužė jo mašiną. Bet nebuvo jokio susidūrimo, todėl ji išsigando, paklausė, kas atsitiko, ką jis išsigalvoja. Iš tos baimės ji stumtelėjo tą vyrą ir greitu žingsniu nuėjo link laiptinės, grįžo namo. Ji tuo metu bendravo su vienu vyru (draugu), parašė jam žinutę, kad prišoko prie jos vyras su kaltinimais. Tada jos draugas jai iš karto perskambino, klausė, kas nutiko. Ji jam papasakojo, kad ji parvažiavo, nebuvo jokio smūgio, o jai rėkia, kad ji sudaužė mašiną. Draugas jai pasakė nesinervinti ir išgerti taurę vyno. Ji atsidarė butelį vyno, jie toliau bendravo telefonu kokį pusvalandį, kuomet ji pamatė, kad jai skambina nepažįstamas telefono numeris. Ji iš pradžių skambutį atmetė, o antrą kartą atsiliepė, jai prisistatė policijos pareigūnas, paklausė, ar ji J. N., pasakė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, nurodė nusileisti į apačią prie mašinos. Ji priėjo prie lango, pamatė policijos automobilį, žmones. Ji suprato, kad situacija sudėtingesnė ir kad jai reikės įrodinėti, jog ji vyną pradėjo vartoti grįžusi namo. Ji į apačią nenusileido, toliau kalbėjosi su draugu. Vis prieidavo prie lango pasižiūrėti į kiemą, kol pamatė tralą, kraunantį jos mašiną. Jai buvo šokas, pradėjo galvoti, kiek jai kainuos nutempimas, kad situacija rimta, todėl ji turi eiti aiškintis. Ji nusileido į apačią, buvo tralo darbuotojai, keli policijos pareigūnai (du automobiliai). Ji paskambino BPC paklausti, kokiu pagrindu išvežamas jos automobilis. Jie nurodė jai nusileisti į apačią ir išsiaiškinti. Ją apkaltino sudaužius mašiną. Ji paprašė parodyti, kurioje vietoje mašinos sudaužytos. Ant jos automobilio šono matėsi pilkas dryžis, bet ji šį dryžį nuvalė ranka kaip dulkes. Vyro su barzda automobilio jai neparodė, nors ji ir prašė. Tas vyras lakstė nuo jos. Policijos pareigūnai liepė jai pūsti į alkotesterį. Ji suprato, kad yra išgėrusi ir pripūs, todėl, nežinodama teisinių dalykų, atsisakė.

Atsakydama į klausimus parodė, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ji vairavo kaltinime nurodytą automobilį, kuris priklauso jai ir kuriuo ji naudojasi viena. Ji nepažįsta vyro, kuris prie jos prišoko. Ji butą buvo neseniai išsinuomojusi. Išsigando, nes vyras staigiai ir grubiai jai pasakė, kad ji sudaužė jo automobilį, nors jokio smūgio nebuvo. Jokio garsinio signalo ji negirdėjo, nematė, kad vyras važiuotų atbuline eiga. Vyras atbėgo jai iš priekio. Ji vyrui pasakė, kad ji nežino, apie ką jis kalba, kad ji nieko nesudaužė. Buvo vėlus vakaras, ji gyvena viena, jai situacija sukėlė šoką, ji moteriškai išsigando. Tuo metu ji nebuvo išgėrusi alkoholio. Alkoholį vartojo grįžusi. Iki policijos skambučio buvo išgėrusi dvi vyno taures, o butelį vyno išgėrė per visą vakarą. Jos draugas yra R. A., jis gyvena (duomenys neskelbtini), jie bendravo skambučiais ir žinutėmis. Nuo gatvės iki jos namo galo apie 50-70 m, tuo metu vyko kelio remonto darbai. Kai ji važiavo, nematė minėto vyro automobilio, nes kiemas buvo pilnas automobilių, nematė įjungtų automobilio šviesų, apšviesta buvo palei patį namą. Ji įsuko iš centrinės gatvės į dešinę, pravažiavo (duomenys neskelbtini) namą, savo (duomenys neskelbtini) namą, tuomet ties namo kampu užsuko į dešinę, pastatė automobilį, išlipo iš jo ir ėjo atgal į namus (jos laiptinė yra antra), o vyras atbėgo iš priekio, elgėsi nenormaliai, rėkė, kad ji sudaužė automobilį. Į BPC ji paskambino, kai išvežinėjo jos automobilį. Iki to laiko ji nematė pagrindo kviesti policiją. Ji visą dieną bendravo su draugu, taip pat ir apie įvykį. Pirmas skambutis iš policijos buvo po gero pusvalandžio, o automobilį išvežinėjo po pusantros valandos. Ji atsisakė tikrintis blaivumą, nes grįžusi namo išgėrė vyno. Kai nusileido kalbėtis su policija, buvo išgėrusi, liepė jai pūsti į alkotesterį. Ji nesuprato, kad po eismo įvykio nereiktų gerti. Buvo apsvaigusi, jautė stresą. Degalinėje su pardavėja kasoje bendravo gyvai, priekaištų iš jos nesulaukė, automobilį pastatė degalų pylimo vietoje. Automobilyje visada groja muzika. Grįžusi namo nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Gal stresinėje situacijoje ir galėjo pasakyti, kad ji niekur šiandien nevažinėjo, ji turi šunį ir tą dieną jį vedžiojo. Galvojo, kad policijos pareigūnai suformins įvykį, jog ji neva nubraukė mašiną ir išvažiuos, bet kai ji pamatė, kad krauną mašiną, tada nusileido aiškintis. Po to, kai administracinio nusižengimo byloje jai buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė ir nustatytą terminą uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, ji šios teisės pakartotinai neįgijo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. B. (J. B.) parodė, kad jis su šeima važiavo namo – jis, žmona ir du vaikai. Įvažiavo į kiemą, norėjo pastatyti mašiną. Kieme daro remontą, todėl buvo mažai vietos. Kieme vietos nerado, reikėjo išvažiuoti iš kiemo. Kaltinamosios automobilis darė didelį posūkį į kiemą. Jis tuomet sustojo, kad kaltinamosios mašina pavažiuotų, sustotų ir jį praleistų. Tačiau kaltinamoji nesustojo, trenkėsi su ratu į bordiūrą, o su šono galu davė į jo automobilio šoną – bamperį, diską. Jis sustojo, įjungė garso signalą, pagalvojo, kad žmogus pavažiuos ir toliau sustos. Bet per veidrodį pamatė, kad mašina nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jis įjungė avarinį signalą, važiavo atbulomis, kad pasivytų kaltinamosios mašiną (jis turi problemų su koja, sunkiai vaikšto), ją pasivijo prie (duomenys neskelbtini) namo. Tada iš automobilio išlipo vairuotoja, pasiėmė daiktus nuo galinės sėdynės (maistą, dar kažką). Jis greitai pastatė mašiną, atėjo prie vairuotojos ir pasakė, kad ji sukėlė avariją ir kad palauktų, nes jis tuoj iškvies policiją. Jis matė, kad vairuotoja yra išgėrusi, kad kalba nelabai normaliai. Ji pasakė „kokia avarija, aš nieko nepadariau, jūs apgaudinėjate“. Ji pradėjo rėkti, vadinti jį maniaku, klausti, ko jis lenda. Tuomet jis paėmė telefoną ir nufotografavo vairuotoją. Vairuotoja pabėgo namo, o jis grįžo prie savo mašinos, iškvietė policijos pareigūnus, sėdėjo ir laukė.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad su kaltinamąja susitiko prie automobilio. Jis nespėjo prieiti arčiau, kaltinamoji pasiėmė daiktus ir ėjo namo. Kol jis priėjo prie vairuotojos, ji jau ėjo link namų. Jie susitiko pakeliui, kartu paėjo iki pusės namo. Kalbėjosi eidami, vairuotoja ėjo į priekį, o jis atgal. Vairuotoja nenorėjo kalbėtis. Ji sakė „kokia avarija, aš nieko nepadariau“. Vairuotoja buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas, jos kalba buvo nenormali. Kitą kartą jis matė kaltinamąją, kai atvažiavo tralas paimti mašiną, bet tuomet jis stovėjo prie policijos pareigūnų. Kaltinamoji kalbėjo nesąmones, kad pareigūnai paėmė pinigus, pradėjo filmuoti telefonu. Kaltinamoji prašė parodyti subraižymus, policijos pareigūnai juos pora kartų parodė ant abiejų automobilių. Policijos pareigūnai atvažiavo kažkur po valandos ar daugiau. Matė, kad policijos pareigūnai norėjo duoti kaltinamajai papūsti, bet ji nenorėjo, pasakė, kad neprivalo tikrintis blaivumą, policijos pareigūnai paaiškino kaltinamajai nesitikrinimo pasekmes. Kaltinamoji buvo panašiai neblaivi abu kartus, kai jis ją matė. Jis negalėjo su kaltinamąja pakalbėti antro susitikimo metu, nes ji kalbėjo telefonu su kažkokiu pažįstamu. Pažįstamas telefonu jai sakė – ką daryti, ko nedaryti, iš viso nieko nedaryti, nepasirašinėti, taip ir buvo. Jis tai girdėjo, nes buvo įjungtas garsiakalbis. Eismo įvykio metu buvo smūgis ir garsas – kai kaltinamoji trenkėsi į bordiūrą, tuomet automobilis trenkėsi į jo automobilio šoną, automobiliai prasibraukė. Policijos pareigūnai skambino kaltinamajai pora kartų, bet ji neatėjo. Moteris atėjo tik tada, kai pamatė, kad tralas nori paimti jos mašiną. Policijos pareigūnai paklausė, ar kaltinamoji šiandien vairavo, ji pasakė „taip“, tada pareigūnai paklausė „o kaip Jūs galėjote vairuoti, jei jūs neturėjote teisių vairuoti“. Tada moteris pradėjo rėkti ant pareigūnų. Kaltinamosios automobilio buvo apgadintas vairuotojo pusės galinis sparnas, truputį durys, dar buvo subraižytas priekinis bamperis. Jo automobilio buvo apgadintas bamperis, truputį galinis vairuotojo pusės sparnas. Eismo įvykį suformino policija. Apgadinimai – tai nubraukimai. Paaiškinimą policijai iš jo žodžių namuose surašė jo žmona, o kai jis vėl grįžo pas policijos pareigūnus, jis paaiškinimą papildė. Kitą dieną kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis tik pasakojo, o policijos pareigūnė rašė. Paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad vairuotoja „negalėjo pastovėti ant kojų“ reiškia, jog jos judesiai buvo nekoordinuoti. Jis sakė kaltinamajai, kad ji padarė avariją, prašė jos, kad niekur neitų, kol jis iškvies policiją. Kaltinamoji nebuvo išsigandusi. Iš pradžių ji elgėsi normaliai, bet kai jis pradėjo kalbėti apie avariją, ji pradėjo nervintis, susierzino, pradėjo sakyti „ko lendate kaip maniakas“ ir pan.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad gavo pranešimą, jog iš eismo įvykio pasišalino asmuo. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėjas, kuris nurodė, kad jam išvažiuojant iš kiemo, į jį atsitrenkė ir jo automobilį apgadino į kiemus įvažiuojantis automobilis, po ko automobilis nuvažiavo toliau į kiemus. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, bandė kreiptis į vairuotoją, tačiau moteris nebuvo linkusi bendrauti ir užėjo iš vieną į laiptinių. Iš pranešėjo priėmė paaiškinimą apie įvykį, įregistravo eismo įvykį. Nustačius automobilio savininkę, buvo bandyta su ja susisiekti telefonu. Atsiliepė moteris, kuriai buvo pasiūlyta prieiti prie automobilio, paaiškinti aplinkybes, tačiau pastaroji nurodė, kad nemato reikalo išeiti. Kiek vėliau moteris buvo išėjusi, t. y. kai evakuatorius pakrovė automobilį. Moteris teigė nevairavusi, vengė bendrauti, atsakinėti į klausimus, buvo susierzinusi. Vairuotoja atsisakė pasitikrinti blaivumą. Iš išvaizdos vairuotoja buvo apsvaigusi, nerišliai kalbėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotoja teigė, kad savaitgalį turi pilną teisę išgerti, tačiau teigė automobilio nevairavusi. Kaltinamoji tikrai nebuvo išsigandusi. Su vairuotoja telefonu susisiekė ir bendravo jo kolega. Pranešėjas pasakojo, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis; jis bandė kreiptis į vairuotoją, nurodė, kad moteris buvo ko gero neblaivi, ji atsisakė su juo bendrauti ir nuėjo į laiptinę. Registruojant eismo įvykį, automobiliai ir jų apgadinimai buvo/turėjo būti apžiūrėti. Buvo įformintas įvykis. Moteris buvo nepatenkinta, nes pranešėjas nurodė apie jos padarytą eismo įvykį, su kuriuo ji nesutiko. Buvo siūlyta nustatyti moteriai neblaivumą alkotesterio pagalba, bet ji atsisakė. Atsisakymo tikrinti neblaivumą pasekmės moteriai buvo išaiškintos, bet ji savo nuomonės nepakeitė. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo pagarsintus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu įtariamoji J. N. atsisakė duoti parodymus (b. l. 76–78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 10 d. apklausos metu įtariamoji J. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 22 val. būdama namuose pastebėjo, kad neturi cigarečių, todėl nutarė nuvažiuoti į degalinę (duomenys neskelbtini). Ji važiavo jai priklausančiu automobiliu „Lexus IS250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirko degalinėje cigaretes, salotas ir desertą. Grįžo namo apie 22.30 val. Pastatė automobilį prie savo namo kampo, nes automobilių stovėjimo aikštelė yra remontuojama, visur perkasta. Išlipo iš automobilio, ėjo link laiptinės. Tamsoje prieš ją iššoko vyras tamsiais plaukais, su barzda, telefonu rankoje, ir pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad ji neva sudaužė jo automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokio smūgio, kontakto su automobiliu, norėdama praeiti, ji vyrą atstūmė, bet kaip, neatsimena. Atėjo namo ir apie 22.34 val. parašė draugui SMS žinutę, kad grįžo namo. Taip pat jam parašė, kad prie jos pristojo žmogus, kad neva sudaužė jo automobilį. Namuose tuo metu buvo viena. Draugas jos paklausė, koks žmogus, o ji atsakė, kad jo nepažįsta, galimai kaimynas. Tada draugas R. A. jai perskambino, pradėjo domėtis, ir ji jam papasakojo visą istoriją su ją prie namo pasitikusiu vyru. Draugas ją ramino, pasakė, kad nusiraminimui gali išgerti alkoholio. Ji taip ir padarė, išgėrė apie butelį vyno. Visą tą laiką bendravo su R. SMS žinutėmis ir skambučiais. 23.06 val. jai paskambino iš nepažįstamo numerio (telefono numeris nurodytas), ji neatsiliepė. Po kiek laiko jai vėl skambino, apie 23.09 val. ji atsiliepė. Vyras, prisistatęs policijos pareigūnu, pradėjo jai aiškinti, kad ji sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Ji pradėjo aiškintis, koks įvykis, kada jis įvyko, kurioje vietoje. Pareigūnas liepė jai nusileisti į kiemą. Ji buvo išsigandusi, be to, buvo išgėrusi vyno, bijojo, kad negalės įrodyti, jog išgėrė tik grįžusi namo. Ji nėjo į lauką, bet matė policijos pareigūnus pro langą, matė, kad atvyko vilkikas išvežti jos automobilio. Apie 23.50 val. ji paskambino numeriu 112 ir klausė, kokiu pagrindu ketina iš kiemo išvežti jos automobilį. Po kurio laiko jai perskambino, atrodo, iš Bendrojo pagalbos centro, ir pasakė, kad ji turi nusileisti ir išsiaiškinti. Tada ji nusileido, kieme buvo daug žmonių, policijos pareigūnai, barzdotas vyras ir vilkikas. Ji vyro pareikalavo parodyti, kokį automobilį ir kurioje vietoje ji apgadino, tačiau jis jai neparodė. Jai buvo parodytas jos automobilio kairios pusės galinis sparnas, ant kurio dviejose vietose buvo du apie 1 m ilgio pilkos spalvos dryžiai. Ji pradėjo ranka braukti per tuos dryžius, ir jie nusivalė. Policijos pareigūnai liepė jai patikrinti blaivumą, pučiant į alkotesterį, bet ji atsisakė. Mano, kad šeštadienį vakare, būdama savo namuose, gali daryti, ką nori. Policijos pareigūnai jai davė pasirašyti šaukimą ir dar kažkokį dokumentą, koks tai buvo dokumentas, pasakyti negali. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino 3 kartus. Po to, kai nusileidusi ir pabendravusi su pareigūnais išsiaiškino, kodėl jos automobilis išvežamas, dar du kartus skambino numeriu 112, užduodavo tą patį klausimą – kokiu pagrindu išvežamas jos automobilis. Patikslino, kad vyną gėrė taurėmis poros valandų bėgyje nuo grįžimo namo (b. l. 86–89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 25 apklaustas liudytojas J. B. (J. B.) parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 22.25 val. važiavo namo kartu su savo sutuoktine J. B. jam priklausančiu juodos spalvos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsukęs į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškojo vietos pastatyti automobilį. Pamatė, kad vietų pastatyti automobilį nėra, nes dabar prie namų vykdomi šaligatvių ir kelio darbai, apsisuko kieme ir judėjo link išvažiavimo iš kiemo. Jis apsisuko, ir tuo metu priešais atvažiavo automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs automobilį „Lexus“, sustojo šalia šaligatvio bortelio, nes, kaip minėjo, dabar vykdomi kelio darbai ir dviem automobiliams būtų sunku pravažiuoti vienu metu. Jam stovint, automobilio „Lexus“ vairuotoja (gerai matė, kad prie vairo sėdi viena moteris), pradėjo važiuoti į priekį ir savo kairės (vairuotojo) pusės šonu kliudė jo, tuo metu stovėjusio automobilio „BMW“ kairės (vairuotojo) pusės šoną. Po eismo įvykio pora kartų panaudojo garsinį signalą, bet vairuotoja iš eismo įvykio vietos išvažiavo ir pradėjo važiuoti toliau į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Po to jis įjungė avarinį šviesos signalą ir pradėjo judėti atbuline eiga paskui automobilį „Lexus“. Automobiliui „Lexus“ sustojus, iš jo išlipo moteris, kuri pasirodė jam neblaivi, nes kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Jam paklausus, kodėl ši pasišalino iš eismo įvykio vietos, moteris pradėjo neadekvačiai elgtis, šūkauti ir klausinėti jo, kas jis toks yra, dėl ko prikibo. Moteris daugiau nieko nekomentavo, greitai surinko nuo automobilio galinės sėdynės daiktus, o būtent, pora maisto prekių, ir greitai pasišalino į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai einant link daugiabučio, spėjo nufotografuoti „Lexus“ vairuotoją, tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė pagalbą. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino visą situaciją, po to policijos pareigūnai pradėjo ieškoti automobilio savininkės, o jis nuėjo namo rašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio. Parašęs paaiškinimą, grįžo atgal pas policijos pareigūnus. Tuo metu, kai atvažiavo vilkikas pasiimti „Lexus“ automobilio, toje vietoje jau buvo ta pati moteris, kuri ir sukėlė eismo įvykį. Policijos pareigūnams paklausus, ar ji pasitikrins blaivumą, moteris kategoriškai atsisakė, šūkavo ant jų, klausė, dėl ko turi pasitikrinti, atsisakymą grindė tuo, kad dabar yra šeštadienis ir kodėl ji negali išgerti. Policijos pareigūnai moters paklausė, kur įvyko eismo įvykis, bet moteris nesiorientavo, į klausimą atsakyti negalėjo. Kol jis buvo įvykio vietoje ir laukė policijos pareigūnų, jo akivaizdoje automobilio „Lexus“ vairuotoja, kol nenuėjo į daugiabutį, alkoholinių gėrimų nevartojo. Tiksliai atsimena, kad moters plaukai buvo šviesios spalvos, ji dėvėjo mėlynos spalvos ilgą striukę, automobilyje buvo viena, be jokių keleivių (b. l. 19–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 26 d. apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. jis kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. dirbo policijos ekipaže V.1767. Apie 22.27 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girta moteris automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su pranešėjo automobiliu „BMW“ ir pabėgo į namą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. B., kuris paaiškino, kad išvažiuodamas iš namo kiemo jis sustojo prie pagrindinio kelio, tuo metu jam iš dešinės pusės į kiemą įvažinėjo automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja kliudė jo vairuojamą automobilį. Po įvykio „Lexus“ automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Tada J. B. nieko nelaukęs pradėjo važiuoti „BMW“ automobiliu paskui automobilį „Lexus“. Pavažiavus nuo įvykio vietos apie 200 m, automobilis „Lexus“ sustojo, iš jo išlipo moteris, kuri vairavo minėtą automobilį. J. B. paaiškino, kad akivaizdžiai matėsi, jog „Lexus“ vairuotoja buvo neblaivi, apie padarytą eismo įvykį vairuotoja nieko nekalbėjo, tik, paėmusi savo asmeninius daiktus iš automobilio, nubėgo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. Jis su porininku apžiūrėjo minėtus automobilius. „BMW“ automobilis stovėjo kieme, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampo, buvo apgadinta automobilio galinė kairės pusės dalis. Automobilis „Lexus“ stovėjo šalia „BMW“ automobilio, buvo apgadintas jo kairės pusės šonas. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, jo porininkas duomenų bazėje patikrino automobilį „Lexus“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė kad jis registruotas J. N. vardu, paskambino jai nurodytu telefono numeriu. Šis buvo įjungęs telefono garsiakalbį, todėl jis girdėjo visą pokalbį. Porininkas prisistatė, paaiškino, kokiu klausimu skambina, paprašė, kad ji ateitų prie savo automobilio. Moteris telefonu atsakė, kad jos automobilis stovi kieme, ji neprivalo eiti prie automobilio ir kažką aiškinti. Automobilio „BMW“ vairuotojas nurodė automobilį „Lexus“, kaip padariusį eismo įvykį, todėl buvo iškviestas vilkikas, kad minėtą automobilį priverstinai nuvežtų į saugojimo aikštelę. Tuo metu, kai automobilis buvo pakrautas ant vilkiko, apie 23.50 val. prie jo atėjo J. N., pasakė, kad tai jos automobilis, pasiteiravo, kas čia vyksta, kodėl jos automobilis yra išvežamas. Jo porininkas jai dar kartą paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos ir „BMW“ automobilis, todėl jai priklausantis automobilis „Lexus“ bus priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Bendraujant su J. N. akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo porininkas paklausė „BMW“ vairuotojo, ar priėjusi prie jų moteris yra ta pati, kuri vairavo automobilį „Lexus“. Šis atsakė, kad taip, tai ta pati moteris, kuri vairavo automobilį „Lexus“ ir sukėlė eismo įvykį, ją atpažino iš veido bruožų. Paprašius moters papasakoti apie padarytą eismo įvykį, ji paaiškino, kad jai priklausančiu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi tik ji viena. Šiandien ji minėtu automobiliu atvažiavo namo, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, tačiau neigė sukėlusi eismo įvykį. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, ji tai daryti kategoriškai atsisakė, motyvuodama, kad yra savaitgalis ir jai vartoti alkoholį niekas neuždraus, be to, šiuo metu ji nesėdi prie vairo ir blaivumo tikrintis neprivalo. Moteris buvo supažindinta su gresiančia atsakomybe, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą bus traktuojamas kaip sunkus girtumo laipsnis, paaiškinta, kad po eismo įvykio ji negali vartoti alkoholinių gėrimų, kol policijos pareigūnai neįregistruos eismo įvykio, tačiau moteris į tai atsakė, kad ji eismo įvykio nepadarė. Ji paaiškino, kad lauke vedžiojo šunį, kai prie jos priėjo kažkoks vyras ir jai pasakė, kad ji padarė eismo įvykį, tačiau, kadangi ji jokio eismo įvykio nepadarė, nuėjo į namus. Kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Dėl padaryto eismo įvykio J. N. buvo surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 07-22-9582160 ir šaukimas atvykti į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, nes yra įtariama, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Protokole ir šaukimo šaknelėje J. N. pasirašyti atsisakė, tačiau dokumentus paėmė. Automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykis buvo fiksuojamas „Body“ kamera 1767 (b. l. 31–34).

Iš 2022 m. rugsėjo 25 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.00 val. J. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti veiksmai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėta dėl filmavimo, jai paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai, pasiūlyta jai leisti ją tikrinti ir įvertinti bendrą būklę. Neblaivumo nustatymo akto nepasirašė (b. l. 39).

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas J. N. automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis padengtas purvu, šlapias. Matomas subraižytas kairės pusės galinis sparnas. Matomi įbrėžimai ant kairės pusės priekinių ir galinių durelių. Kairės pusės šone matosi dažų nutrynimai ir įbrėžimai. Apgadintas (atšokęs) priekinis dešinės pusės bamperis. Kitų matomų kėbulo apgadinimų nėra (b. l. 40–57).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 4 garso įrašai, pateikti Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir Pagalbos centras).

Garso įrašas „2022/09/24_22:27:50“. Įrašo trukmė – 44 s. Pagalbos centras – „112“; Vyras – „Sveiki. Galima policiją iškviesti. (Duomenys neskelbtini), prie namo“; Pagalbos centras – „Kas nutiko?“; Vyras – „Aš išvažinėjau iš kiemo...“; Pagalbos centras – „Taip...“; Vyras – „O moteriškė važiavo girta su mašina ir man mašiną apibraižė“; Pagalbos centras – „Daug, nepabėgo jinai?“; Vyras – „Pabėgo“; Pagalbos centras – „Pabėgo. Su kokia mašina ji buvo?“; Vyras – „Va, stoviu prie jos mašinos „Lexus“, (duomenys neskelbtini)“; Pagalbos centras – „(duomenys neskelbtini), a ne?“; Vyras – „Jo“; Pagalbos centras – „Į namą jinai nubėgo? Ar kur?“; Vyras – „Jo, į namą, aš nufotkinau ir nu...“; Pagalbos centras – „Supratau. Jūs pats su kokia būsit mašina?“; Vyras – „BMW“; Pagalbos centras – „BMW. Gerai, laukit“.

Garso įrašas „2022/09/24_23:49:27“. Įrašo trukmė – 3.03 min. Pagalbos centras – „Sveiki“; Moteris – „Labą vakarą. Žiūrėkit. (Duomenys neskelbtini) dabar gyvenu ir matau, kad mano automobilį kėsinasi policija ir kažkas tai pasikrauti ir išsivežti. Aš galėčiau sužinoti, kokiu pagrindu, kodėl, kas čia vyksta išvis?“; Pagalbos centras – „O tai Jūs dabar matot per langą? Tai prieikit. Ar čia jūs kaip, kieme?“; Moteris – „Kieme taip. Aš nežinau, ar aš turiu eiti ar neiti. Esu vieniša moteris, viena gyvenu“; Pagalbos centras – „Bijot?“; Moteris – „Nu taip, be abejonės. Man skambino policija, ten bandė kažką tai aiškinti, nieko nesuprantu. Šeštadienio vakaras, mašina stovi 150, nežinau, valandų kieme, ir, ir, ir (juokiasi), nesuprantu“; Pagalbos centras – „O tai palaukit, Jūs gal pažeidimą kažkokį tai padarėt, todėl dabar jį išveš, tą automobilį“; Moteris – „Aš nežinau“; Pagalbos centras – „Lexus“ čia?“; Moteris – „Lexusas“, taip, taip“; Pagalbos centras – „Ai, tai Jūs prieikit, ten yra vaizdo visa medžiaga, tai Jūs įvykį padarėt su „BMW“ ir...“; Moteris – „Kokį įvykį?“; Pagalbos centras – „Nu tai prieikit. Jeigu policija yra kieme, pati eikit ir išsiaiškinsit. Kodėl Jūs neprieinant?“; Moteris – „Todėl, kad aš esu vieniša moteris...“; Pagalbos centras – „Adresą pasakykit“; Moteris – „Ir dabar man kažkas tai iš dangaus nukrenta, kažkokia tai situacija“; Pagalbos centras – „Adresą pasakykit, kur esat Jūs?“; Moteris – „(duomenys neskelbtini)“; Pagalbos centras – „Butas koks Jūsų?“; Moteris – „(duomenys neskelbtini)“; Pagalbos centras – „(Duomenys neskelbtini). Aš matau, čia yra įvykis registruotas, tai aš pabandysiu Jus sujungti su policijos pareigūnais. Nes Jūs nueitumėt su jais pabendraut. Sekundę, nepadėkit telefono ragelio, gerai. Aš tada bandau sujungti“; Moteris – „Gerai, ačiū“; Pagalbos centras – „Kalbėkite su policija“; Policija – „Sveiki. Vilniaus vyriausiasis komisariatas, klausau Jus“; Moteris – „Sveiki“; Policija – „Sveiki“; Moteris – „(Duomenys neskelbtini) stovi Jūsų automobilis ir kėsinasi išvežti mano mašiną“; Policija – „Tai, pone, nusileiskit prie mūsų pareigūnų, pabendraukit, pasiteiraukit, dėl kokių priežasčių“; Moteris – „Uhu“; Policija – „Prieikit, pasiklauskit, jie viską pasakys“; Moteris – „OK“; Policija – „Prašau, iki“.

Garso įrašas „2022/09/25_00:28:09“. Įrašo trukmė 02.12 min. Pagalbos centras – „112“; Moteris – „Laba diena“; Pagalbos centras – „Laba diena“; Moteris – „Eee, dabar buvo įvykis, čia buvo išvežtas mano automobilis dėl neva padarytos mano, dėl mano kaltės įvykio, ane. Aš buvau nusileidusi į apačią ir bandžiau išsiaiškinti, kurioj vietoj aš padariau klaidą, ar ten automobilį užkabinau, ane, ar buvo to, neva nukentėjusiojo automobilio savininkas, kur prašiau parodyt man, prašau, kur aš padariau automobiliui žalą, ane. Aš turiu draudimą ir visą kitą, ane. Man niekas neparodė, nei policija, nieko. Pakrovė mano automobilį, išvežė, už ką aš turėsiu mokėti pinigus, nes man niekas nepasakė, kurioj vietoj aš padariau žalą, kurioj vietoj aš kažką užkabinau, nubraukiau, ar dar, bala žino ką. Kaip šitoj vietoj aš turėčiau dabar išsiaiškinti. Žinokit, aš netylėsiu. Prašau man pasakyti...“; Pagalbos centras – „Aš supratau Jus. Supratau. Žiūrėkit, aš Jums padiktuosiu numerį, kuriuo Jūs galite skambinti. Tai bus Vilniaus apskrities policijos budinti dalis“; Moteris – „Dirba kokiu laiku?“; Pagalbos centras – „Visą parą“; Moteris – „Tuoj, palaukit, aš einu užsirašysiu. Taip klausau“; Pagalbos centras – „8 7“; Moteris – „Palaukit minute, tuojau. Na taip 8 7“; Pagalbos centras – „0 0“; Moteris – „Taip“; Pagalbos centras – „5 6“; Moteris – „Taip“; Pagalbos centras – „0 0“; Moteris – „Taip“; Pagalbos centras – „8“; Moteris – „Uhu“; Pagalbos centras – „Tai va šituo numeriu Jūs paskambinkit. Čia Jus dėl įvykio (duomenys neskelbtini) kur buvo, dėl „Lexus“, ane?“; Moteris – „Taip, taip“; Pagalbos centras – „Taip. Paskambinkit tiesiogiai, Jums patars, ką Jūs galit toliau daryt, gerai?“; Moteris – „Gerai, ačiū, ačiū“; Pagalbos centras – „Sėkmės“; Moteris – „Ačiū“.

Garso įrašas „2022/09/25_00:47:31“. Įrašo trukmė 1.52 min. Skambutis. Pagalbos centras – „112“; Moteris – „Laba diena“; Pagalbos centras – „Laba diena“; Moteris – „Buvo išvežtas mano automobilis su keltuvu iš (duomenys neskelbtini)“; Pagalbos centras – „Taip“; Moteris – „Norėčiau sužinoti, kokiu pagrindu ir kokią teisę yra...“; Pagalbos centras – „Tai, pone, aš Jus sujungiau su policijos pareigūnu. Jums liepė policijos pareigūnas nueiti į apačią ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu“; Moteris – „Žiūrėkit. Aš buvau apačioje ir...“; Pagalbos centras – „Taip“; Moteris – „Ir prašiau parodyti, eee, automobilį, kuriam padariau žalą“; Pagalbos centras – „Taip“; Moteris – „Tai nebuvo padaryta, neparodė niekas automobilio, nei savininkas, kuris buvo šalia, nei policijos pareigūnai, ir staiga pasiima mano automobilį ir išsiveža. Man nieko neduoda, nei pasirašyti, nei dar kažką, aš nesuprantu, kas čia išvis vyksta. Galiu sužinoti? Mano tikslas skambučio yra toksai. Prašau man paaiškinti, kokiu pagrindu mano automobilis buvo išvežtas ir kokiu pagrindu...“; Pagalbos centras – „Tuoj Jums paaiškinsim. Jūs užsirašykit Vyriausiojo policijos komisariato numerį, nes Jūs skambinat į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai ten paskambinsit, Jums viską paaiškins, kokiu pagrindu buvo išvežtas Jūsų automobilis. Rašykite telefono numerį“; Moteris – „Rašausi“; Pagalbos centras – „8700“; Moteris – „8. Palaukit, 700, taip“; Pagalbos centras – „56“; Moteris – „Taip“; Pagalbos centras – „008“; Moteris – „A..., darbo laikas?“; Pagalbos centras – Visą parą Vyriausiasis policijos komisariatas dirba“; Moteris – „Ok, ačiū“; Pagalbos centras – „Skambinkit“; Moteris – „Ačiū, ačiū“; Pagalbos centras – „Viso gero“; Moteris – „Viso“ (b. l. 12–16).

Iš 2022 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimo nustatyta, kad J. B. nurodė, jog 22.20 val. išvažiuodamas iš kiemo jis susidūrė su automobiliu, kuris nepraleisdamas jį kliudė. Jis sustojo, įjungė avarinį signalą, panaudojo garso signalą kito vairuotojo dėmesio atkreipimui, bet tas nestabdydamas nuvažiavo. Jis bandė vytis tą automobilį, pasivijo prie (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš savo automobilio nuėjo pas kitą vairuotoją, kuri išlipo iš automobilio, pasiėmė savo daiktus ir nuėjo link namų. Jis ją pasivijo išsiaiškinti dėl įvykio. Ji pradėjo rėkti, kokio velnio jis prie jos kabinėjasi. Jis tą moterį nufotografavo. Automobilis, kuris padarė eismo įvykį, buvo „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sutuoktinė J. B., kuri viską matė. „Lexus“ vairuotoja negalėjo normaliai kalbėti ir stovėti ant kojų, buvo girta (b. l. 28).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 22.27 val. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girta moteris su automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su pranešėjo automobiliu „BMW“ ir pabėgo į namą, pranešėjas laukia kieme, yra foto medžiaga. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. B., kuris paaiškino, kad išvažiuojant iš kiemo, automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį, tačiau nesustojo ir važiavo toliau. Jis pradėjo važiuoti paskui tą automobilį. Tam automobiliui sustojus, iš jo išlipo moteris. Jiems aiškiai matėsi, kad ji yra neblaivi, ir apie padarytą eismo įvykio nieko nekalbėjo, surinkusi daiktus iš savo automobilio, ji nubėgo į namo laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus abu automobilius, abu automobiliai buvo apgadinti. Susisiekus telefonu su „Lexus“ automobilio savininke J. N., jai priėjus 23.50 val. prie jų, aiškiai matėsi, kad ji yra neblaivi, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas. J. B. patvirtino, kad tai pa pati moteris, gerai įsiminė jos veidą, tą patį gali paliudyti ir jo sutuoktinė. Moteris viską neigė, nurodė, jog jos automobiliu įvykio dieną niekas nesinaudojo, tik ji pati, automobiliu grįžo įvykio dieną, bet tikslaus laiko nepasakė. Kategoriškai atsisakė patikrinti blaivumą, sakė, kad yra savaitgalis, jai niekas neuždraus vartoti alkoholį, šiuo metu nesėdi prie vairo. Moteris buvo supažindinta su gresiančia atsakomybe, surašyti ir įteikti administraciniu nusižengimo protokolas bei šaukimas. Pasirašyti atsisakė. Automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 35).

Iš kaltinamosios J. N. gynėjo advokato pateikto J. N. 2022 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjimo su asmeniu „R.“ nustatyta, kad kaltinamoji 22.34 val. rašo minėtam asmeniui „grįžau namo“, „atsirado piktuolių, neva aš mašiną sudaužiau“, 22.35 val. minėtas asmuo prašo apie tai papasakoti, o 22.36 val. kaltinamoji atrašo „salotas valgau“, į ką buvo atsakyta „skanaus“ (b. l. 165).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-450-990/2020 (įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 11 d.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2020 m. liepos 22 d. nutarimo dalis, kuria J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (t. y. už tai, kad J. N. 2020 m. liepos 11 d. apie 21.32 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,33 prom. neblaivumas), padarymą skirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda, palikta nepakeista; panaikinta nutarimo dalis, kuria J. N. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams; paskirtos J. N. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos (b. l. 179–185).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Nagrinėjamoje byloje J. N. kaltinama tuo, kad kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Šioje byloje vienareikšmiškai nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, kad kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji J. N. vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. N. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino parodydama, kad ji, vairuodama automobilį, buvo blaivi; jai atvažiavus iki namų ir pastačius automobilį, prie jos prišoko vyras ir pradėjo rėkti, kad ji sudaužė jo automobilį; ji moteriškai išsigando ir greitai grįžo namo; apie susidariusią situaciją žinute papasakojo savo draugui, kuris perskambino jai ir patarė nesijaudinti ir išgerti vyno, ką ji ir padarė; po pusvalandžio jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, nurodė nusileisti į apačią prie automobilio, tačiau ji to nepadarė; ji išėjo į kiemą tik pamačiusi, kad jos automobilį ruošiamasi išvežti; policijos pareigūnai liepė jai pūsti į alkotesterį; ji suprato, kad yra išgėrusi ir pripūs, todėl, nežinodama teisinių dalykų, atsisakė; ji, grįžusi namo, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, taip pat nesuprato, kad po eismo įvykio nereiktų vartoti alkoholio.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, kaltinamosios J. N. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ir jais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamosios J. N. parodymus apie tai, kad ji, vairuodama automobilį, buvo blaivi; nesuprato sukėlusi eismo įvykį; nesuprato negalinti vartoti alkoholinių gėrimų; buvo išsigandusi, paneigia tiek teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų J. B. ir S. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs, logiški ir įtikinantys, tiek kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad teismas nenustatė pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu, byloje nenustatyta aplinkybių, kad šie liudytojai turėtų tikslą apkalbėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamąją, be to, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas jais remiasi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog kaltinamajai J. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Liudytojas J. B. parodė, kad, kai jis priėjo prie ką tik iš vairuojamo automobilio išlipusios kaltinamosios ir pasakė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad ši palauktų, nes jis tuoj iškvies policiją, matė, jog vairuotoja yra išgėrusi (neblaivi), kad kalba nelabai normaliai; vairuotoja pradėjo rėkti, vadinti jį maniaku, klausti, ko jis lenda; taip pat nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad kaltinamoji buvo panašiai neblaivi abu kartus – tiek pirmą kartą, kai ji išlipo iš vairuojamo automobilio, tiek antrą kartą, kai ji išėjo į lauką pamačiusi, jog jos automobilį ruošiamasi išvežti. Pažymėtina, kad iš esmės tokias pačias aplinkybes minėtas liudytojas nurodė ir iš karto po eismo įvykio paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefono numeriu ir paaiškindamas, kad moteriškė važiavo girta su mašina; taip pat teikdamas paaiškinimus raštu apie tai, kad automobilio „Lexus“ vairuotoja negalėjo normaliai kalbėti ir stovėti ant kojų, buvo girta; bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad automobiliui „Lexus“ sustojus, iš jo išlipo moteris, kuri pasirodė jam neblaivi, nes kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, jam paklausus, kodėl ši pasišalino iš eismo įvykio vietos, moteris pradėjo neadekvačiai elgtis, šūkauti ir klausinėti jo, kas jis toks yra, dėl ko prikibo. Liudytojas S. S. parodė, kad pranešėjas [pastaba – liudytojas J. B.] pasakojo, jog jo automobilį kliudė kitas automobilis, jis bandė kreiptis į vairuotoją, bet moteris ko gero buvo neblaivi. Liudytojas S. S. parodė matęs, kad išėjusi į lauką vairuotoja buvo apsvaigusi, nerišliai kalbėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas, vairuotoja teigė, kad savaitgalį turi pilną teisę išgerti. Prieš tai nurodytus liudytojų parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad J. N. 23.50 val. priėjus prie jų, aiškiai matėsi, kad ji yra neblaivi, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas; taip pat 2022 m. rugsėjo 25 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.00 val. J. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti veiksmai; eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali.

Nors, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamoji J. N. savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neigė teigdama, kad, vairuodama automobilį, ji buvo blaivi, o alkoholį vartojo tik grįžusi namo, t. y. kad jos neblaivumo požymiai galėjo būti nustatyti tik jai išėjus į kiemą, kai ji pamatė, kad jos automobilį ruošiamasi išvežti (t. y. jau praėjus ilgam laiko tarpui po automobilio vairavimo), teismo vertinimu, ši jos iškelta versija yra paneigta prieš tai aptarta įrodymų visuma, kuria nustatyta, kad kaltinamajai buvo nustatyti neblaivumo požymiai tiek iš karto jai išlipus iš vairuojamo automobilio, tiek jai vėliau išėjus į kiemą, o taip pat toliau dėstomomis nustatytomis aplinkybėmis. O būtent, nors kaltinamoji nurodė, kad jai atvažiavus iki namų ir pastačius automobilį, prie jos prišoko vyras ir pradėjo rėkti, kad ji sudaužė jo automobilį, ji moteriškai išsigando ir greitai grįžo namo, tačiau teismas įsitikinęs, kad kaltinamoji greitai grįžo namo ne išsigandusi J. B., kad jis neva rėkė ir ją kaltino eismo įvykio sukėlimu, o būtent to, kad J. B. jos paprašė palaukti policijos pareigūnų, kas savo ruožtu reikštų, kad atvykę policijos pareigūnai nustatytų jos neblaivumo požymius, ir kas atitinkamai sukeltų J. N. nepageidaujamas teisines pasekmes, kurias ji neabejotinai suvokė, nes ji jau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 21.32 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,33 prom. neblaivumas. Pažymėtina, kad tiek liudytojas J. B., tiek liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamoji J. N. tikrai neatrodė išsigandusi, liudytojas J. B. parodė ir tai, kad iš pradžių kaltinamoji elgėsi normaliai, o pradėjo rėkti tik prakalbus apie eismo įvykį. Kaltinamoji taip pat tvirtino, kad alkoholį vartojo grįžusi namo patarta savo draugo, tačiau kaltinamoji ir jos gynėjas šio asmens šaukti į teisiamąjį posėdį liudytoju neprašė, savo iniciatyva į teisiamąjį posėdį taip pat nepasikvietė, nors teismas tai ir siūlė, taigi, aptariamos kaltinamosios versijos nėra galimybės patikrinti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios gynėjas pateikė J. N. 2022 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjimą su asmeniu „R.“, iš kurio nustatyta, kad kaltinamoji 22.34 val. rašo minėtam asmeniui „grįžau namo“, „atsirado piktuolių, neva aš mašiną sudaužiau“, 22.35 val. minėtas asmuo prašo apie tai papasakoti, o 22.36 val. kaltinamoji atrašo „salotas valgau“, į ką buvo atsakyta „skanaus“. Teismas vertina, jog minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad kaltinamoji suprato, jog J. B. jai pranešė apie sukeltą eismo įvykį, taip pat, kad kaltinamoji tiesiog pradėjo valgyti; iš minėto susirašinėjimo nenustatytas nei kaltinamosios išgąstis, nei jos noras daugiau papasakoti savo draugui apie susidariusią situaciją, nei šio draugo skatinimas ar pačios kaltinamosios iniciatyva vartoti alkoholį.

Toliau teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog kaltinamoji J. N. vengė neblaivumo patikrinimo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad prieš tai aptartais įrodymais nustatyta, jog pirmiausiai kaltinamoji vengė neblaivumo patikrinimo tuomet, kai J. B., kaltinamajai išlipus iš jos vairuojamo automobilio, paprašė jos palaukti policijos pareigūnų, tačiau ši greitai pasišalino į namus. Vėliau kaltinamoji, būdama namuose ir suprasdama, kad policijos pareigūnai vis dėlto atvyko (pareigūnai jai paskambino telefonu po pusvalandžio nuo to momento, kai kaltinamoji grįžo namo – kaltinamoji savo draugui žinutę apie tai, kad grįžo namo, rašė 22.34 val., taip pat kaltinamoji parodė, kad policijos pareigūnas jai paskambino 23.06 val.), ir policijos pareigūnams paprašius kaltinamosios išeiti į kiemą ir išsiaiškinti aplinkybes, ši, vengdama neblaivumo patikrinimo, į kiemą nėjo. Liudytojas S. S. parodė, kad jo porininkui paskambinus, atsiliepė moteris, kuriai buvo pasiūlyta prieiti prie automobilio, paaiškinti aplinkybes, tačiau pastaroji nurodė, kad nemato reikalo išeiti. Kaltinamoji į kiemą išėjo tik dar po valandos (apie 23.50 val.), tačiau vėlgi vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamoji J. N. patvirtino, kad policijos pareigūnai, jai išėjus į kiemą, liepė jai pūsti į alkotesterį, tačiau ši atsisakė. Liudytojas J. B. parodė, kad policijos pareigūnai norėjo duoti kaltinamajai papūsti, bet ji nenorėjo, pasakė, kad neprivalo tikrintis blaivumą, policijos pareigūnai paaiškino kaltinamajai nesitikrinimo pasekmes. Liudytojas S. S. parodė, kad apie 23.50 val. prie jo atėjo J. N., pasakė, kad tai jos automobilis, pasiteiravo, kas čia vyksta; vairuotoja atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba motyvuodama tuo, kad yra savaitgalis, ir jai vartoti alkoholį niekas neuždraus; atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės moteriai buvo išaiškintos, bet ji savo nuomonės nepakeitė. 2022 m. rugsėjo 25 neblaivumo nustatymo akte taip pat užfiksuota, kad J. N. vengia neblaivumo patikrinimo; jai paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai; pasiūlyta leisti ją tikrinti ir įvertinti bendrą būklę; neblaivumo nustatymo akto nepasirašė. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų (b. l. 177).

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad J. N., veikdama tiesiogine tyčia, vairavo jai priklausantį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl J. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybes, kad J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ir vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes nagrinėjamu atveju J. N. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau konkretus jos neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas. Minėtų aplinkybių pašalinimas yra galimas, jis jokios įtakos J. N. teisinei padėčiai neturi, kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad gina kaltinamąją būtent nuo kaltinimo vairavus motorinę transporto priemonę ir vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas J. N. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (b. l. 119–120), per vienerius metus du kartus bausta administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 121–122); buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. liepos 11 d. vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,33 prom. neblaivumas, jai, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas (b. l. 179–185); dirbanti (b. l. 123–125), (duomenys neskelbtini) (b. l. 116–118), byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti J. N. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes ji veiką padarė naudodamasi šia teise, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą; buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. liepos 11 d. vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,33 prom. neblaivumas, jai, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas; todėl jai nustatomas trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 100–103).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo J. N., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad J. N. vairavo jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas ir neblaivumo patikrinimo vengimas, kai yra nustatyti neblaivumo požymiai, yra pavojinga nusikalstama veika. J. N. vairavo automobilį, po to vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti akivaizdūs jos neblaivumo požymiai. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamosios J. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90–93), specialios teisės sustabdymas (b. l. 94–97) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 100–103), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5‑ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 107–109), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (b. l. 177), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai priklausantį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

J. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. N., kad:

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėja Eglė Ramanauskienė