- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1524-265/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09063-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- T. R., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Ž. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. R. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal atsakovų T. R. ir V. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-8444-639/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R., V. G. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ž. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8444-639/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R., V. G. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ž. A..
2. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0005/19/00089 ir Nr. 0005/19/00090. Nurodė, kad antstolė 2019 m. liepos 3 d. paskelbė atsakovo T. R. turto pardavimą iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi priėmė atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismo vertinimu, nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti šį atsakovų prašymą. Tai, kad atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nesudaro savaime pagrindo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Atsakovų prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nėra pakankamai motyvuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovai atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą tenkinti. Prašo pridėti naujus įrodymus – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir duomenis apie paskelbtas / vykstančias turto varžytynes. Atsakovų teigimu aplinkybė, jog varžytynių metu atsakovui priklausantis turtas bus parduotas, neabejotinai sukels neigiamas teisines pasekmes. Jei T. R. atžvilgiu atnaujintoje byloje būtų priimtas palankus sprendimas, parduotas turtas – kirpykla su žemės sklypu, nebebūtų galima išreikalauti taikant restituciją. Todėl T. R. lauktų ilgas bylinėjimosi procesas su valstybe, nes būtent dėl jos institucijų bei pareigūnų veiksmų jam būtų padaryta turtinė žala.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, jog atsakovų, kurie prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atžvilgiu yra nepalankus galutinis bei įsiteisėjęs sprendimas, kuris buvo nagrinėtas pirmojoje instancijoje du kartus, peržiūrėtas apeliacine tvarka du kartus, ir atsisakyta priimti atsakovų kasacinį skundą. Tai savaime sudaro pagrindą daryti išvadai, jog ir šiuo atveju nebus priimtas atsakovams palankus sprendimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nuomone, prašymas atnaujinti procesą yra visiškai nepagrįstas ir neįrodyti pagrindai, kuriems esant turėtų būti atnaujintas procesas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantai prašomų pridėti naujų įrodymų pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo galimybės, todėl įvertinus, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti vertinimą dėl minėtų įrodymų, jie pridėtini prie bylos ir vertintini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. Vertinant atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į nagrinėjamai situacijai aktualų kasacinio teismo išaiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas įprastai taikytinas bylos procese iki galutinio jos išnagrinėjimo, po to joje priimtas procesinis sprendimas tampa privalomai vykdytinu. Proceso atnaujinimo institutas jau yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui / nutarčiai peržiūrėti ir vykdomas šį institutą reglamentuojančių normų pagrindu. Todėl pagrįsta manyti, jog ir sprendimo / nutarties vykdymo sustabdymas dėl pateikto prašymo atnaujinti procesą yra ribotas ir dėl to, kaip tai numato galiojanti CPK 372 straipsnio 2 dalies redakcija, būtent sustabdymo pagrįstumas dar gali būti tikrinamas apeliacine tvarka. Be to, jeigu įstatymo leidėjas CPK 372 straipsnio 2 dalyje nurodytą vykdymo sustabdymo galimybę laikytų viena iš laikinųjų apsaugos priemonių būtent jas reglamentuojančių normų („grynąja“) prasme, atskiras tokio pobūdžio nutarčių apskundimo galimybės aptarimas šiame straipsnyje apskritai netektų teisinės prasmės, nes visų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo galimybė ir šiaip jau yra numatyta CPK 151 straipsnyje. Šiame kontekste aktualūs ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai, sandoriai ir pan.), arba trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
14. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-11563-769/2017 pagal ieškovės BUAB „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R. ir V. G. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ž. A.. Minėtu sprendimu ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8444-639/2018 ieškinį tenkino visiškai; Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovai tris kartus teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinių skundų nepriėmė.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas privalo įvertinti prašymo atnaujinti procesą preliminarų pagrįstumą, o ne formaliai pasiremti išnagrinėtoje byloje, kurios procesą prašomą atnaujinti, priimtu procesiniu rezultatu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017).
16. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui (šiuo atveju atsakovams) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui (šiuo atveju atsakovams) nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-820-553/2018).
17. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-8444-639/2018 pagal atsakovų prašymą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių neatnaujintas. Vien nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo atnaujinti procesą (ieškinio) pagrįstumas – neegzistuoja.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015).
19. Kaip minėta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesas šioje byloje nėra atnaujintas, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas ir neįrodyti pagrindai, kuriems esant turėtų būti atnaujintas procesas. Todėl atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
22. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu.
23. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusius su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų T. R. ir V. G. po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žydrūno medis“.