Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R. ir V. G., trečiajam asmeniui Ž. A., dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

medis“ direktoriaus Ž. A. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau bendrovės dokumentai ir turtas perduoti nebuvo. BUAB „Žydrūno medis“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „Klaipėdos buhalterija“, iš kurios perdavimo – priėmimo aktu bankroto administratorius perėmė ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus (kasą, deklaracijas ir pan.). Iš perimtų dokumentų nustatyta, kad 2015-12-31 bendrovės kasoje buvo 63 974,13 Eur suma, įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 87 592,30 Eur (skola visiems bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, išskyrus darbuotojus, ir skola fiziniams asmenims). Skolą sudarė: 25 599,87 Eur skola biudžetui (Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – „Sodra“) CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2 987,52 Eur skola kreditoriams, dėl kurių skolos išieškojimui buvo išduoti vykdomieji raštai ir jie perduoti vykdyti (UAB „Girmedis“, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas); 9 441,97 Eur skola kitiems kreditoriams, su kuriais kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo būti atsiskaityta pirmesne eile (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas); 49 162,94 Eur skola atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A.. Nurodė ir tai, jog duomenų dėl 49 162,94 Eur skolos atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A., t. y. jų atsiradimo pagrindo ir laiko administratorius neturėjo, išskyrus buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktus duomenis apie tai, kad po 2016-01-15 d. su šiais asmenimis buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal nuomos sutartis. Pažymėjo, jog dokumentai dėl sudarytų sutarčių tarp UAB „Žydrūno medis“ ir atsakovų bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

T. R. ir V. G. prieštaravo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms, kadangi ieškovui neturint pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo pažeista atsiskaitymo eilė, todėl toks atsiskaitymas niekinis ir negalioja ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti taikyta restitucija.

Atsakovų atsikirtimų į ieškinio reikalavimų santrauka

6. Atsakovas T. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio

7. Atsakovas V. G. taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio

9. Trečiasis asmuo Ž. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI

8. Šalių atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2015 m. sausio 2 d. sudaryta savivarčio nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo V. G., kuria susitarta mokėti per mėnesį po 950 Eur nuomos mokesčio, 15 procentų nuo šios sumos sumokant mokesčių. Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, t.y. 2015 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo T. R. buvo sudaryta negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr.2015/01/02, pagal kurią iki 2017-12-31 buvo išnuomota už 2000 Eur per mėnesį lentpjūvė, ieškovui įsipareigojant sumokėti Valstybei 15 procentų mokesčių). Pateiktose deklaracijose nurodyta, kad pagal minėtas nuomos sutartis atsakovui T. R. buvo išmokėta 28 600,00 Eur suma, o atsakovui V. G. 12 350,00 Eur suma, iš viso 40 950,00 Eur suma.

9. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 3 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23).31-08)467-179372 iš UAB „Žydrūno medis“ išieškoti į biudžetą 9 707,52 Eur. 2015-10-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas Nr. IB-143 ieškovei nurodo, jog ieškovė 2015-10-27 privalėjo sumokėti 3 182,17 Eur. Taip pat byloje nustatyta, jog 2016-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-534-889-/2016 dėl išieškojimo ieškovei UAB „Mogo LT“ solidariai iš atsakovų UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. 1 937,53 Eur skolos, 261,57 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą 2 199,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenų matyti, jog ieškinį UAB „Mogo LT“ UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. reiškė dėl 2014-06-10 sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties, kurios pagrindu ieškovas lizingo sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei UAB „Žydrūno medis“ 7 292,63 Eur finansavimą, o atsakovė pagal lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 9.5 punktą įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė 2014-11-20 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Taigi anksčiau paminėti duomenys įrodo, jog ieškovė atsiskaitydama su atsakovais turėjo kitų kreditorių reikalavimų ir juos turėjo patenkinti laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

10. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui UAB „Žydrūno medis“, nutartyje nurodyta, jog bendrovė UAB „Žydrūno medis“ balanso nepateikė už 2014 metus, nemokėjo susidariusių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondui, nors buvo įsipareigojusi iki 2015 metų lapkričio sumokėti skolas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015-10-27 pažymos matyti, kad bendrovės įsiskolinimai 2015 metais viršijo 3182 Eur. Iš byloje pateikto BUAB „Žydrūno medis“ kreditorių sąrašo matyti, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 38 810,87 Eur sumai.

11. Papildomai ieškovės pateikta pažyma apie kreditorius ir jų kitimą (II t. b.l. 144 ) patvirtina, kad ieškovo skolos kitiems kreditoriams atsirado 2014 m. sausio 31 d. (ankščiau nei atsakovai sudarė nuomos sutartis) ir jos nuolat augo. Konkrečiai ieškovo skola Sodrai atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo (II t. b.l. 152-153 ). Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. (II t. b.l. 150-155). Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado ankščiau nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t.y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur. skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d. ; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d.; UAB „Baltic Transline“ 435,60 Eur skola atsirado 2015 m. rugsėjo mėn.; antstoliui J. P. 102,83 Eur skola atsirado 2015 m. vasario mėn.

12. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Taigi norint, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant šios nutarties 22 punkte aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

13. Byloje šalys nesutarė, kada konkrečiai buvo atlikti mokėjimai atsakovams. Teismas konstatuoja, kad tiksliai nustatyti, kada atlikti mokėjimai atsakovams yra neįmanoma, kadangi kaip pripažino ir pats buvęs ieškovo vadovas, tretysis asmuo Ž. A., jis neišsaugojo ir neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Nustatyta, kad liudytoja Ž. D. parodė, kad iki UAB „Žydrūno medis“ bankroto tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą pagal 2014 metais sudarytą buhalterinės apskaitos sutartį, į apskaitą įtraukdavo tik tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius Ž. A.; kasos pajamų/išlaidų orderiai nėra griežtos atskaitomybės, todėl ji apie Ž. A. išrašytus orderius už nuomą nieko nežinojo (!!!) ; nežinojo ir apie grynųjų pinigų įmonėje gavimą (!!!), nes kasos netvarkė; 2016 metų sausį gavo informacijos iš bendrovės direktoriaus, kad faktiškas pinigų likutis neatitinka apskaičiuoto, nes 12 350,00 eurų 2015 metais buvo išmokėta V. G., o 28 600,00 eurų T. R.. Liudytoja nurodė, jog jokių pirminių tai patvirtinančių apskaitos dokumentų ji negavo (!!!), rėmėsi direktoriaus raštu, nurodytus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

14. Tačiau nepaisant priežasčių, nurodytų šio sprendimo 13 p. dėl ko tiksliai negalima nustatyti, kada atsakovams buvo atlikti mokėjimai, vienareikšmiškai aišku, kad nurodyti mokėjimai (pradedant pirmuoju) buvo atlikti po 2015 m. sausio 2 d. sudarytų nuomos sutarčių. Net jei tikėti, kad pirmas mokėjimas (pagal atsakovo T. R. pateiktus kasos išlaidų orderius) buvo atliktas 2015-01-15 d. T. R. 1870 Eur sumai, jis jau buvo padarytas pažiedžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Kadangi kaip minėta šio sprendimo 11 p. ieškovo skola (pirmesnės (trečios) eilės kreditoriams) Sodrai, atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo. Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado ankščiau nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t.y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur. skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d. ; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d. ir t.t. Nurodyti įsiskolinimai tebeegzistavo ir Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-912-513/2016 iškėlus bankroto bylą ieškovei kurioje patvirtinti 38 810,87 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas konstatavo, kad BUAB „Žydrūno medis“ yra neatsiskaitęs tiek su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais), tiek su antros eilės (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba), tiek su trečios eilės kreditoriais.

15. Dėl išdėstytų motyvų teismas pripažįsta, kad ieškovės atlikti mokėjimai atsakovams pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, todėl, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, ieškinį tenkina ir atliktus mokėjimus pripažįsta negaliojančiais, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovo T. R. priteistina 28600 Eur. o iš V. G. 12350 Eur.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma praktika). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Taigi teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims.

Dėl procesinių palūkanų

17. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys priimtas 2017 m. birželio 28 d., todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (visiško atsiskaitymo su ieškove) dienos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 28 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų T. R. ir V. G. turto arešto paliktina galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo BUAB "Žydrūno medis" pateikti dokumentai patvirtina kad ieškovas turėjo 3.026,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovų, t.y. iš atsakovo T. R. priteistina 1513,13 Eur ir V. G. 1513,12 Eur.

20. Be to, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo T. R. priteistina 28600 Eur. o iš V. G. 12350 Eur., bei įvertinus tai, kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo T. R. į valstybės biudžetą priteistina 644 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. G. 278 Eur. žyminio mokesčio (CPK 83,93,96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu T. R. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo T. R. ieškovei BUAB „Žydrūno medis“ 28 600 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai eurų 0 ct ) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo nurodytos sumos skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1513,13 Eur. (vienas tūkstantis penki šimtai trylika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu V. G. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „Žydrūno medis“ 12350 Eur (dvylika tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt eurų 0 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo nurodytos sumos skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1513,12 Eur. (vienas tūkstantis penki šimtai trylika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. R. į valstybės biudžetą 644 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt keturi eurai 0 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 278 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 0 ct) žyminio mokesčio.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. birželio 28 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų T. R. ir V. G. turto arešto palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.