Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3104-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
1-3104-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32720-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. F.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3104-1015/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32720-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,kaltinamajam M. F., jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. F. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.03 val., Vilniuje, Parko gatvėje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Tokiais veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo išgėręs du vieno litro talpos butelius alaus, nes negalvojo, kad reikės važiuoti. Praėjus maždaug pusvalandžiui po alaus gėrimo paaiškėjo, kad jam reikės nuvežti vieną žmogų iš (duomenys neskelbtini) į Parko gatvę, Vilniuje, nes tam žmogui sunku vaikščioti. Jam važiuojant atgal iš Parko g. į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė policijos automobilį, todėl šiek tiek pasuko į dešinę ir sustojo. Priėję policijos pareigūnai liepė jam pūsti į alkotesterį kuo stipriau. Jis stengėsi pūsti, tačiau stipriai į alkotesterį nepūtė, nes buvo išsigandęs ir neblaivus. Tyčia liežuvio į alkotesterio vamzdelį nekišo. Po to policijos pareigūnai nuvežė jį į policijos komisariatą. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo, priklauso darbovietei, kurioje jis dirba. Nurodė, kad Lietuvoje jis gyvena trejus metus ir jau dvejus metus turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jį sustabdę pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai, todėl jis nelabai suprato, ką jie kalba. Po to jie bandė kalbėti rusiškai, bet jiems nelabai pavyko, vertėjo jam nesiūlė. Jis mano, kad vykdė visus pareigūnų nurodymus. Anksčiau jam yra tekę pūsti į alkotesterį ir viskas gerai pavykdavo, tačiau šį kartą nepavyko, nes buvo išsigandęs. Peržiūrėjus policijos pateiktą vaizdo įrašą, kaltinamasis paaiškino, kad jis gerai suprato, ką jam sakė policijos pareigūnai, t.y. kad reikia pūsti į balionėlį 3-4 sekundes. Jis pareigūnų reikalavimus vykdė, tačiau tinkamai papūsti nepavyko, nes, kaip minėjo, buvo išsigandęs ir neblaivus, ir kuo toliau, tuo labiau buvo išsigandęs. Savo kaltę pripažįsta, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas siekiantis būti A. Z. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie pusę metų, jis yra jo darbuotojas, jie susitinka darbe, jokių nusiskundimų dėl M. F. elgesio neturi, jis yra geras darbuotojas. Apie nagrinėjamą įvykį jis sužinojo vėliau, spalio mėnesį, kai vežė M. F. į policijos komisariatą. M. F. jam pasakojo, kad jis nelabai suprato, už ką jį uždarė, sakė, kad važiavo neblaivus ir labai gailėjosi, kad pateko į tokią situaciją. Taip pat nurodė, kad jis įmonėje dirba nuo vasaros, M. F. yra tiesiogiai jam pavaldus ir jų darbo laikas sutampa. Jis nekalbėjo su M. F., kaip jam sekėsi (duomenys neskelbtini), tik žino, kad jis yra išsituokęs. Kaltinamasis, kaip ir jis, įmonėje dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Jų bendravimas apsiriboja tik darbe, tačiau jie pasikalba ne tik apie darbą. M. F. paprašė jo būti laiduotoju ir jis supranta, kokią prisiima atsakomybę. Jis sutinka būti laiduotoju, nes kaltinamasis yra geras ir nekonfliktiškas žmogus, taip pat yra geras darbuotojas, niekas priekaištų jam neturi. Jis mano, kad M. F. yra vertas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo laidavimą skirti be užstato. Jis pats labai neigiamai vertina vairavimą išgėrus ir mano, kad kaltinamasis taip pat supranta, kad vairuoti automobilį neblaiviam negalima. Pripažįsta, kad keletą kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, iš kurių vieną yra atidavęs darbuotojui, su kuria jis važinėja į darbą, taip pat jo automobilį vairuoja sūnus. Kai jo vardu ateina pranešimai dėl KET pažeidimų, jis pats sumoka visas baudas, tačiau tai nereiškia, kad visus tuos pažeidimus jis ir padarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. F. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 22 val. (laikas gali būti netikslus), jis vairavo automobilį VW (jo valstybinių numeriu neatsimena, automobilis darbinis), kadangi vežė draugą S., pavardės neatsimena, kartu su juo dirba. S. nuvežė iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki Naujosios Vilnios. Alkoholį vartojo automobiliui atvykus iki (duomenys neskelbtini) kaimo, išgėrė virš pusės litro alaus. Po to, važiuojant Parko gatve, Vilniuje jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai alkotesterio pagalba pradėjo nustatinėti jo girtumą ir pasiūlė jam pūsti į alkotesterį, po ko jis pradėjo pūsti ir vykdė visus pareigūnų nurodymus kaip pūsti, t. y. taip, kaip sugebėjo. Tikrai nesiekė tyčia išvengti neblaivumo patikrinimo, visaip stengėsi vykdyti pareigūnų nurodymus. Jis pareiškė norą, kad būtų paimtas jo kraujas ekspertizei, tačiau po to, kai policijos pareigūnas išaiškino, jog tokią ekspertizę jis turės pasidaryti už savo pinigus, jis darytis ekspertizę neatsisakė, tiesiog nesuprato iki galo, kaip tai turėtų padaryti. Kelis kartus bandė papūsti į alkotesterį, tačiau jam vėl nepasisiekė tai padaryti, po ko policijos pareigūnai jį sulaikė, o automobilį, kurį jis prieš tai vairavo, nuvežė į saugomą automobilio stovėjimo aikštelę. Dėl nurodyto įvykio savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl to, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio labai gailisi (b. l. 51-52, 60-61, 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas E. P. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. G. nustatytu maršrutu Vilniaus r. Apie 2203 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Vasaros g. link psichiatrinės ligoninės važiuoja automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, sudarinėja avarines situacijas. Važiuojant Parko g., ties psichiatrine ligonine, buvo pastebėtas minėtas automobilis, kurio vairuotojas, važiuodamas vingiavo per kelią, du kartus kliudė kelio bortelį. Minėtą automobilį sustabdė Genių sustojimo stotelėje. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pil. M. F.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, M. F. atsakė, kad gėrė iš vakaro apie 20 val. alkoholinį alų. Po ko vairuotojas prisipažino, jog gėrė dar ir 0,7 litro stipresnio gėrimo. Pažiūrėjus į automobilio vidų, jame pamatė ant galinės sėdynės tuščią degtinės butelį. Vairuotojui rusų kalba buvo paaiškinta, kad jam bus patikrintas girtumas alkoholio kiekio matuokliu, tačiau M. F. tikrinti girtumą vengė, t. y. į alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo vamzdelį nepūtė oro, gerai matė, kad M. F. į patį vamzdelį kaišiojo liežuvį, dėl ko alkotesteris duodavo „pypsėjimo“ signalą, „kad netinkamai pučiama“. Jie su kolega kelis kartus pakartojo, kaip reikia pusti, jog pusti reikia ne mažiau kaip 4 sekundes. M. F. tai puikiai suprato, tačiau po kelių bandymų pradėjo ginčytis su jais, kad jis neva neturi stiprių plaučių ir neturi jėgų įpusti, tačiau gerai matėsi, jog jis nepučia sąmoningai, jog tyčia kaišioja liežuvį į vamzdelį tam, kad stipriai neįpūstų oro į alkotesterį, t. y. visiškai sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad už vengimą ir atsisakymą pasitikrinti blaivumą, yra numatyta atsakomybė. Tačiau vairuotojas ir toliau vengė pasitikrinti blaivumą, teigdamas, kad nieko blogo jis nepadarė. Po atlikto neblaivumo nustatymo testo, rezultatai buvo surašyti į aktą, kurį pasirašyti M. F. atsisakė. M. F. išreiškė norą pasitikrinti kraują ir jam buvo paaiškinta, jog tai reikės apmokėti savo lėšomis. Tada M. F. atsisakė mokėti bei važiuoti tikrintis kraują (b. l. 26-28, 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų jų įmonėje statybininku dirba (duomenys neskelbtini) pilietis M. F., kuris turi leidimą dirbti jų įmonėje iki 2020 m. spalio mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), kur taip pat nuomojasi patalpas ir gyvena minėti darbuotojai-statybininkai. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jų įmonei, jis paprastai yra paliekamas ir stovi įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini), tačiau tas automobilis skirtas važinėti darbininkams pagal jų poreikius, automobilio rakteliai saugomi pas darbininkus, todėl bet kas iš darbininkų, kuris turi vairuotojo pažymėjimą, bet kada gali imti automobilį ir su juo važinėti darbo reikalais. Kiek jai žinoma, M. F. turi vairuotojo pažymėjimą. 2020 m. rugpjūčio 16 dienos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija jai pranešė, jog jų automobilis VW Passat yra sulaikytas bei uždarytas saugojamoje aikštelėje Minsko pl., Vilniuje, kadangi darbininkas M. F. buvo sulaikytas vairuojant neblaivus ir jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 33-35).

Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiosios patrulės S. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.30 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus M. F., gim. (duomenys neskelbtini) (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje). Vyras kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (b.l. 8).

Byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d., 23.20 val. nustatyti M. F. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija, pirštu pataikyti į nosies galą. Tikrintis nesutiko, nurodydamas, kad nieko nepažeidė. Pasirašyti atsisakė (b. l. 9).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 20). 2020 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-19).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio VW Passat (2000 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1280 eurų (b.l. 24).

2020 m. rugpjūčio 15 d. priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. R. (b.l. 21-23, 37, 38).

2020 m. rugsėjo 18 d. surašytas apžiūros protokolas, apžiūrėjus įrašus iš body kamerų, kur įrašytas policijos pareigūnų bendravimas su sulaikytu M. F.. Šiame vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kaip policijos pareigūnas aiškia rusų kalba kelis kartus aiškino M. F., kiek laiko ir kaip reikia pūsti į alkotesterį (b. l. 66-67, 69).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie M. F. gaunamą darbo užmokestį ir M. F. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Charakteristikoje nurodoma, kad M. F. yra punktualus ir pareigingas darbuotojas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su darbo atlikimu. Per (duomenys neskelbtini) darbo metus jis nei karto nevėlavo į darbą, nebuvo pastebėtas neblaivus, neturi drausminių nuobaudų. Taip jis dirbo su daugeliu įmonėje praktiką atlikusių jaunuolių, kurie vertino jį kaip gerą praktikos vadovą, kuris suprantamai ir nuosekliai dalindavosi tinkuotojo darbo specifika ir subtilybėmis. Kaip žmogus, jis yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi nuoširdžiai išklausyti ir padėti kitiems.

Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie A. Z. teistumą ir baustumą administracine tvarka už paskutiniuosius penkerius metus, iš kurių matyti, kad A. Z. yra neteistas, penkis kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, turi tris galiojančias nuobaudas - už transporto priemonės stovėjimą draudžiamoje vietoje (taksi stotelės ženklo galiojimo zonoje) ir du kartus už nustatyto greičio viršijimą 21 km/h, paskirtos baudos už greičio viršijimus yra sumokėtos. Taip pat teismui buvo pateikta A. Z. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kad A. Z. šioje darbovietėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. Jis apibūdinamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, mokantis rasti bendrą kalbą su pavaldiniais ir rodantis teigiamą elgesio pavyzdį darbuotojams. Per pakankamai trumpą darbo laikotarpį bendrovėje jis užsitarnavo tiek vadovybės, tiek jam pavaldžių darbuotojų pasitikėjimą. Per laikotarpį nuo darbo pradžios A. Z. nebuvo pastebėtas neblaivus, jis stropiai ir pareigingai atlieka darbą, yra atsakingas vadovas. Kaip žmogus jis yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi nuoširdžiai išklausyti ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. F. 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.03 val., Vilniuje, Parko gatvėje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūnams jį sustabdžius bei tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas išgėręs alkoholio, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai jam kelis kartus liepė stipriau pūsti į alkotesterį, jis stengėsi pūsti, tačiau dėl to, kad buvo neblaivus ir labai išsigando, jam tinkamai papūsti nepavyko. Pripažino, kad policijos pareigūnai jam aiškiai rusų kalba aiškino, kaip ir kiek sekundžių reikia pūsti į alkotesterį.

Be kaltinamojo M. F. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta liudytojo – policijos pareigūno E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad sustabdžius akivaizdžiai neblaivų vairuotoją M. F. ir liepus pastarajam pūsti į alkotesterį, jis į alkotesterio matuoklio tikrinimo vamzdelį oro nepūtė, kaišiojo į vamzdelį liežuvį, dėl ko alkotesteris duodavo „pypsėjimo“ signalą, „kad netinkamai pučiama“. M. F. kelis kartus rusų kalba buvo aiškinama, kaip reikia pūsti į alkotesterį, jis puikiai tai suprato, tačiau po kelių bandymų pradėjo ginčytis su jais, kad jis neva neturi stiprių plaučių ir neturi jėgų įpusti, tačiau gerai matėsi, jog jis nepučia sąmoningai, jog tyčia kaišioja liežuvį į vamzdelį tam, kad stipriai neįpūstų oro į alkotesterį, t. y. sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo. Atitinkamas aplinkybes patvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. F. ir policijos pareigūnų bendravimas, taip pat apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti įrašai iš Body kamerų ir Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiosios patrulės S. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinis pranešimas, kad pristačius akivaizdžiai neblaivų M. F. į VPK OVS patalpas, jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą (b.l. 8).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais M. F. pažeidė nurodytus reikalavimus – o būtent, kaip minėta, policijos pareigūnams nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, sutrikusią judesių koordinaciją) ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, jis tai padaryti iš esmės atsisakė, kiekvieną kartą tinkamai nepūsdamas į alkotesterio vamzdelį reikiamą laiką, nors pasitikrinimo tvarka jam buvo aiškiai išaiškinta, atitinkamai dėl to nebuvo galimybės nustatyti kaltinamajam konkretaus girtumo laipsnio. Tokie jo veiksmai laikytini vengimu pasitikrinti blaivumą, todėl pripažintina, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra neabejotinai įrodyta.

Pastebėtina, jog kaltinamuoju M. F. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, <....> būdamas neblaivus nuo alkoholio. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad jam konkretus neblaivumas nebuvo nustatytas, o baudžiamąją atsakomybę konkrečiu atveju jam užtraukia būtent neblaivumo patikrinimo vengimas, teismas kaltinimą patikslina, pašalindamas iš kaltinimo perteklinius nusikalstamos veikos požymius. Konkrečiu atveju toks tikslinimas veiksmų kvalifikavimui įtakos šiuo atveju neturi.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl M. F. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b.l. 78), vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 77), dirba, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas A. Z. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti M. F. jo, t. y. A. Z. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad jis yra M. F. vadovas, jie dirba kartu vienoje įmonėje, kur jis yra darbų vadovas, o M. F. dirba statybininku. Po šio įvykio M. F. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ketina ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų veikų, yra labai darbštus, draugiškas kolektyve, ramaus būdo, neturintis drausminių nuobaudų ir jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė ir neapgalvota elgesio pasekmė, dėl kurios jis labai išgyvena. A. Z. mano, kad M. F. padarė teigiamas išvadas ir auklėjamuosius tikslus galima pasiekti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes M. F. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. A. Z., dirbdamas kartu su kaltinamuoju ir tokiu būdu praleisdamas su juo didesniąją savo laiko dalį, galėtų daryti teigiamą įtaką M. F. elgesiui dėl savo nepriekaištingos reputacijos ir neigiamo požiūrio į alkoholio vartojimą.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę M. F. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju M. F. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už kitos rūšies nusižengimą, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu nuobauda buvo negaliojanti, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (itin neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog M. F. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie A. Z. (neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, dirbantis), jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbovietės, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo pavaldiniui M. F. – tiek dėl savo paties požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl pavaldžių darbinių santykių su kaltinamuoju, jų bendravimo aplinkybių ir pan.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad A. Z. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtinas M. F. laiduotoju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo M. F. bei jo laiduotoju skirtino A. Z. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė M. F.. Taigi M. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

M. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad šiuo atveju buvo padarytas šiurkštus naudojimosi teise vairuoti transporto priemones reikalavimų pažeidimas, kaip jis pats nurodė – išgėręs alkoholio vairavo, bei, kaip nustatyta – vengė neblaivumo patikrinimo, jam nustačius neblaivumo požymius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą ir anksčiau už KET pažeidimus baustas nebuvo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, t.y. vieneriems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. M. (E. M.) 2020 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, straipsniais, M. F. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) – paėmimas (b.l. 54-55). Atsižvelgiant į tai, kad M. F. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, teismas sprendžia, jog M. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, jog kaltinamasis po specialiosios teisės sustabdymo vairuotų transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio ir vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai yra nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. F. vairavo kelių transporto priemonę bei nustačius jam neblaivumo požymius – įtariant, kad vairavo neblaivus, jis vengė neblaivumo patikrinimo ir už tai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. M. F. teismo posėdžio metu teigė, kad prieš tai jis išgėrė du litrus alaus, nes nemanė, kad reikės važiuoti. Paaiškėjus, kad reikės nuvežti draugą iki namų, jis, nepaisant išgerto alkoholio kiekio, sėdo už automobilio vairo ir vežė draugą iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki jo namų, esančių Naujojoje Vilnioje (apie 15 km). Tokie M. F. paaiškinimai rodo, kad padidinto pavojaus šaltiniu jis naudojosi visiškai nesusimąstydamas apie keliamą pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams ir tik atsitiktinumo dėka dėl tokio jo neatsakingo elgesio nekilo jokių didesnių neigiamų pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad net ir atleidus M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 20). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio VW Passat (2000 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1280 eurų (b.l. 24).

Atsižvelgiant į M. F. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konfiskuotino automobilio vertę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš M. F. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio VW Passat vertę su PVM, t.y. 1280 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Neskirti M. F. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Dėl kitų klausimų

Kaip minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. M. (E. M.) 2020 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, straipsniais, M. F. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) – paėmimas (b.l. 54-55). Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 55).

Pažymėtina, kad M. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) – paėmimas buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. F. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti M. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Paskirti M. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš M. F. automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –1280 (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt) eurų valstybės naudai.

Kaltinamajam M. F. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie M. F. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Išaiškinti M. F., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti A. Z., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė