- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2-591-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00523-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 40000 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus, 60 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų, pradedant atitinkamą mokestinį laikotarpį lapkričio 16 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodo, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė pagal 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nevykdanti savo įsipareigojimų. Pagal parengtą žemės nuomos mokesčio deklaraciją, atsakovė yra skolinga 40000 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 60 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsakovė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį neginčija, tačiau prašo ieškovės prašomos žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos mokėjimą atidėti vieneriems metams, juos skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Atsakovė nurodė, jog ji yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomininkė pagal 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklypas išnuomotas atsakovei 99 metų terminui už 40 000 Eur metinį nuomos mokestį. Dalyvaudama valstybinės žemės nuomos aukcione, atsakovė turėjo tikslą išsinuomoti tokį žemės sklypą, kuris būtų tinkamas naujų pastatų statybai. Iki aukciono atsakovė išsiaiškino, kad teritorijai, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-06-12 sprendimu Nr. 1-148 „Dėl teritorijos tarp Aukštosios, Daržų, Sukilėlių, Turgaus, Mėsininkų ir Didžiosios Vandens gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kuris nustatė naujos statybos galimybę Sukilėlių gatvėje, Klaipėdoje.
5. Naujos statybos galimybė nulėmė atsakovės apsisprendimą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo ir išsinuomoti Žemės sklypą už pakankamai didelę metinę nuomos kainą – 40 000 Eur. Atsakovė tikėjosi nedelsiant pradėti projektavimo ir statybos darbus Žemės sklype. Atsakovės tikslas buvo kuo greičiau pradėti pastatų statybą Žemės sklype, sudarinėti preliminarias sutartis su būsimais patalpų įgijėjais, užbaigti statybą ir parduoti patalpas naujai pastatytuose pastatuose. Tokiu būdu atsakovė būtų sugeneravusi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove.
6. Atsakovei dedant maksimalias pastangas gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo pastato statybai Žemės sklype, jis iki šiol nėra gautas. Apie kliūtis ir trukdžius, stabdžiusius Žemės sklypo vystymą 2018 metais, atsakovė informavo teismą kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-845-796/2019, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą žemės nuomos mokestį už 2018 metus). Atsakovės užsakymu buvo parengti Poilsio paskirties pastato su administracinėmis, kultūros, gyvenamosios paskirties bei kūrybinių dirbtuvių patalpomis (duomenys neskelbtini) projektiniai pasiūlymai, kurie 2019 m. vasario 7 d. buvo įkelti į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, o po kurio laiko atsakovė gavo reikalavimą atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą.
7. Atsakovė 2019 m. kovo 14 d. projektinius pasiūlymus paskelbė Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje. Atsakovė organizavo viešą susirinkimą, atsižvelgė į gautas pastabas, reikalavimus ir pasiūlymus. Iš atsakovės buvo pareikalauta, kad projektinius pasiūlymus įvertintų Lietuvos architektų rūmai. Atsakovė pakoregavo projektinius pasiūlymus ir 2019 m. gegužės mėnesį pateikė Lietuvos architektų rūmams. Lietuvos architektų rūmai tik 2019 m. birželio 27 d. surengė posėdį, kuriame svarstė klausimą dėl projektinių pasiūlymų įvertinimo ir atitikties Detaliajam planui. Lietuvos architektų rūmų taryba nutarė, kad pateiktas projektinis pasiūlymas iš esmės neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tačiau architektūriniai sprendiniai stokoja Klaipėdos senamiesčiui būdingos architektūrinės raiškos, pasirinktos architektūrinės priemonės kelia abejonių jų tikslingumu. Lietuvos architektų rūmai pateikė šias rekomendacijas – įvertinti projektuojamų pastatų santykį su gretimuose kvartalų sklypuose planuojamo užstatymo ir projektuojamos gatvių infrastruktūros sprendiniais; tobulinti projektinius sprendinius, keičiant pastato skaidymo elementus į formos ir tūrio elementus, būdingus Klaipėdos senamiesčio mažesniųjų gatvelių architektūrai; atsisakyti perteklinių architektūrinių priemonių, artėti prie lakoniškesnės architektūros.
8. Atsakovė nedelsdama organizavo projektinių pasiūlymų koregavimą ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. įkėlė juos į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Ieškovė nepritarė projektiniams pasiūlymams ir nurodė, kad pirmiausia atsakovė turėtų sudaryti infrastruktūros sutartį.
9. Infrastruktūros sutartį ieškovė pasirašė tik 2019 m. spalio 21 d. Atsakovė į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ įkėlė prašymą gauti specialiuosius reikalavimus, kurie atsakovei buvo išduoti 2019 m. lapkričio 20 d.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. išdavė atsakovei sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šiuo sutikimu Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, leido atsakovei tiesti šilumos tinklus, vandentiekį ir kitus inžinerinius tinklus į Žemės sklype projektuojamą pastatą.
11. Atitinkamai atsakovė yra parengusi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų naujos statybos projektą (duomenys neskelbtini) bei šilumos tiekimo tinklų naujos statybos projektą (duomenys neskelbtini). Tuo siekia parodyti, kad atsakovė nuosekliai vykdo parengiamuosius darbus, kurių tikslas – gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti naujo pastato statybas. Jei atsakovei būtų leista tęsti šį procesą, tai atsakovė ne tik atsiskaitytų su ieškove. Klaipėdos miestas gautų didelės naudos iš (duomenys neskelbtini) gatvės tinkamo sutvarkymo, naujų ir senamiesčio stilistiką atitinkančių pastatų pastatymo. Atsakovės tikslas yra pastatyti tokius pastatus, kurie atgaivintų komercinę veiklą Klaipėdos miesto centre. Nauji pastatai (duomenys neskelbtini) gatvėje neabejotinai pagyvintų miesto veidą.
12. Atsakovė negali sumokėti nuomos mokesčio, kadangi tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Jei atsakovė būtų pradėjusi pastatų statybą Žemės sklype, jų pardavimą, ji galėtų mokėti nuomos mokestį. Tačiau šiuo metu atsakovė neturi jokių apyvartinių lėšų, kurios leistų sumokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. Nuomos mokesčio sumokėjimas šią dieną privestų atsakovę prie bankroto, tačiau, jeigu nuomos mokesčio mokėjimas būtų atidėtas, tikėtina, jog atsakovei pavyktų realizuoti savo planus dėl Žemės sklypo vystymo ir tokiu būdu sumokėti atidėtą žemės nuomos mokestį.
13. Atsakovė pažymi ir kitą svarbią aplinkybę, turinčią force majeure reikšmę. Šiuo metu atsakovės vadovas ir akcininkas A. A. C., Libano pilietis, yra Libane. 2019 m. spalio mėnesį Libane prasidėjo ir iki šiol tęsiasi politinė ir ekonominė krizė, turinti didelių pasekmių šios valstybės piliečiams. Libano bankai uždraudė tarptautinius pinigų mokėjimo pervedimus, taip pat smarkiai apribojo pinigų išsigryninimo operacijas. Kadangi atsakovė daugiau jokios veiklos nevykdo, tai pagrindinis jos finansavimo šaltinis yra akcininko paskolos. Akcininkas neturi net techninių galimybių finansuoti atsakovę dėl jau minėto Libano bankų sprendimo uždrausti tarptautinius mokėjimo pavedimus.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir nurodo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.
15. Vadovaudamasis 2017 m. vasario 14 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais, Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovei, 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo 99 metams kitos, komercinės paskirties 0,0558 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2 ir 16 punktuose nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis lygus aukciono metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčiui.
17. Ieškovės subjektinė teisė iš atsakovės reikalauti sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą įtvirtinta anksčiau išdėstytuose teisės aktuose. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus ir taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
19. 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog savo ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nesutinka atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą metams, nes tai iš esmės yra atsakovės kreditavimas. Ieškovė byloje dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2018 metus sutiko su atsakovės pateiktu prašymu išdėstyti 57 968,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį ir net šį sutikimą atsakovė skundė aukštesnės instancijos teismui.
Atsiliepimas
20. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko savo atsiliepime išdėstytą ieškinio pripažinimą, prašo žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos mokėjimą atidėti vieneriems metams, juos skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
Dėl ieškinio pripažinimo
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
22. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė žodžiu visiškai pripažino ieškinį, nurodė, jog su juo sutinka, tik prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovės ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 2017 m. birželio 1 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią vadovaudamasis 2017 m. vasario 1 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais nuomotojas (sutartyje - Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išnuomoja, o nuomininkas (sutartyje - atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomoja 0,0558 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomojamas 99 metams, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, komercinės paskirties objektų teritorijos (Sutarties 1, 2, 3 punktai). Sutarties 10, 11 punktuose numatyta, jog žemės nuomos mokesčio dydis metams – 40 000 Eur, mokėjimo terminas – iki einamųjų metų lapkričio 15 d.
24. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą turi atsakyti pagal įstatymus. Pagal Aprašo 43–45 punktus už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, pradedant juos skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai pagal formulę – nepriemokos dydis x dienų skaičius x nustatytas metų ketvirčio delspinigių dydis.
25. Iš byloje pateiktos pirminės valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2019 m. mokesčių mokėtojo kortelės nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 16 d. atsakovė nebuvo ieškovei sumokėjusi 40000 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 60 Eur delspinigių.
26. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl to už 2019 metus susidarė 40000 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skola.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė pažeidė šių straipsnių nuostatas, ginčo dėl prievolės netinkamo vykdymo tarp šalių nėra, atsakovė su ieškiniu sutinka, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 40000 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2019 m. (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
28. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą, kurio 43 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovei apskaičiuotų 60 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.
29. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
30. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
31. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi akivaizdu, kad ne bet kokie įmonės turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovei iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.
33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. neuždirbo jokių pajamų, patyrė 44075 Eur nuostolio, atsakovė turi turto už 49 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra 95873 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, t. y. civilinės bylos Nr.e2-845-796/2019, nustatyta, kad atsakovė 2017 m. neuždirbo jokių pajamų, patyrė 24 561 Eur nuostolio. Šios bylos ir civilinės bylos Nr.e2-845-796/2019 duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovė yra nemoki, o atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.
34. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovė privalo laikytis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos. Asignavimai – savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką savivaldybės administracijai patvirtintoms programoms finansuoti. Savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami savivaldybių funkcijoms atlikti.
35. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad atsakovė nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio už dalį 2017, 2018 ir 2019 metų. Ieškovė, nesukaupusi suplanuotų savivaldybės biudžeto lėšų, negali iš dalies atlikti jai pavestų funkcijų. Teismo nuomone, tokiu būdu yra pažeidžiamas viešas (Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų) interesas. Be to, ieškovei kredituoti iš esmės nemokią atsakovę, nėra nei teisinga, nei protinga. Pažymėtina, kad ieškovė išdėstė atsakovei žemės nuomos mokesčio mokėjimą už 2017 metų dalį ir 2018 metus.
36. Atsakovė nurodė, kad jos akcininkas ir vadovas yra Libano pilietis, kurio buvimo vieta yra Libane. Libane tęsiasi ekonominė ir politinė krizė. Iš atsakovės pateiktų argumentų teismas daro išvadą, kad atsakovės akcininkas, vadovas net neturi realių galimybių sumokėti ieškovei, nemokėjimo terminas – neapibrėžtas.
37. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atidėjimas vienerių metų laikotarpiui visiškai neatitinka ieškovės interesų, be to, iš esmės bus paneigtas teismo sprendimas. Todėl atsakovės prašymas vieneriems metams atidėti sprendimo įvykdymą nėra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Kadangi ieškinys tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.
39. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 826 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 40000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 40060 Eur (keturiasdešimties tūkstančių šešiasdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 826 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą vieneriems metams atidėti sprendimo įvykdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.