- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- e2-845-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09282-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 56 612,93 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017–2018 metus, 84 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų, pradedant atitinkamo mokestinio laikotarpio lapkričio 16 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nevykdanti savo įsipareigojimų. Pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas, atsakovė yra skolinga 56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 84 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsakovė turimo įsipareigojimo sumokėti žemės nuomos mokestį neginčija, tačiau prašo ieškovės prašomos žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos mokėjimą atidėti vieneriems metams, juos skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Nurodė, jog atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomininkė pagal 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Aukciono metu buvo išnuomoti septyni vienas šalia kito esantys žemės sklypai trims skirtingiems savininkams. Kadangi Detalusis planas reikalauja kompleksinio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vystymo, todėl atsakovė ir kitų sklypų nuomininkės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo iš anksto raštu susiderinti statybos savo nuomojamuose sklypuose sąlygas ir būsimų pastatų projektinius pasiūlymus. Atsakovė ir (duomenys neskelbtini) iškart po sklypų nuomos sutarčių sudarymo raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pateikdamos tarpusavio susitarimo projektą, kuriame aptarė būsimų statybų žemės sklypuose sąlygas ir tvarką (tarpusavio sutikimai statyti šalia sklypų ribos, tarpusavio susitarimai dėl Detaliuoju planu reikalaujamų įsipareigojimų įvykdymo pasiskirstymo, leidimai laikinai pasinaudoti gretimais sklypais statybų laikotarpiu ir panašiai). Susitarimo projektas, kuris buvo iš anksto žodžiu aptartas su (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas šiai bendrovei dar 2017 m. birželio 22 d. Kadangi (duomenys neskelbtini) vengia pasirašyti susitarimą, daugiau nei vienerių metų laikotarpis buvo prarastas veltui. Turėdama kaimyninių sklypų valdytojo sutikimą, atsakovė jau galėjo įgyvendinti statybos projektą ir sudarinėti preliminariąsias sutartis dėl būsimų patalpų pardavimo, tokiu būdu generuoti pajamas, būtinas atsiskaityti su ieškove.
5. Šiuo metu atsakovė negali sumokėti nuomos mokesčio, kadangi tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Jei atsakovė būtų pradėjusi pastatų statybą Žemės sklype, jų pardavimą, ji būtų galėjusi mokėti nuomos mokestį. Tačiau šiuo metu atsakovė neturi jokių apyvartinių lėšų, kurios leistų sumokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. Nuomos mokesčio sumokėjimas šiuo metu privestų atsakovę prie bankroto, tačiau jeigu nuomos mokesčio mokėjimas būtų atidėtas, tikėtina, jog atsakovei pavyktų realizuoti savo planus dėl Žemės sklypo vystymo ir sumokėti atidėtą žemės nuomos mokestį.
6. Nurodo, jog atsakovės turimo sumokėti Žemės sklypo nuomos mokesčio atidėjimas nepakenks ieškovės interesams, o, tikėtina, priešingai, bus naudingas Klaipėdos miestui, kadangi žemės nuomos mokesčio sumokėjimo atidėjimas galbūt leistų atsakovei įgyvendinti parengtus projektinius pasiūlymus, (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai sutvarkyta, būtų pastatyta naujų ir senamiesčio stilistiką atitinkančių pastatų. Atsakovė mano, jog atsiliepime išdėstytos negalėjimo laiku ieškovei sumokėti žemės nuomos mokesčio aplinkybės yra pagrįstos ir jų pagrindu, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašo atidėti Žemės sklypo nuomos mokesčio sumokėjimą už 2017–2018 metus vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu byloje dalyvavę ieškovės ir atsakovės atstovai paprašė teismo atidėti teismo posėdį siekdami susitarti taikiai dėl skolos sumos išdėstymo.
8. 2019 m. kovo 27 d. teisme buvo gautas atsakovės atstovės prašymas dėl jų prašymo patikslinimo. Nurodė, jog šalys apsikeitė taikos sutarties projektais ir iš esmės sutinka dėl galimybės atsakovei sumokėti susidariusią skolą per 20 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį padarant nustatyto dydžio įmoką į ieškovės sąskaitą. Tačiau dėl formalių priežasčių (ilgo derinimo pagal ieškovės vidines tvarkas), šalys nesudarė taikos sutarties. Todėl atsakovė patikslina savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą prašymą ir prašo Klaipėdos apygardos teismo išdėstyti 57 968,93 Eur dydžio skolą (kuri susideda iš 56 612,93 Eur skolos ir 1356 Eur delspinigių) 20 mėnesių laikotarpiui ir leisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti skolą laikantis grafike nurodytų terminų.
Žemesnės instancijos teismas
9. 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog savo ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Taip pat paaiškino, jog sutinka su atsakovės pateiktu prašymu išdėstyti 57 968,93 Eur dydžio skolą pagal atsakovės pateiktą skolos išdėstymo grafiką, tačiau prašo nustatyti, kad jeigu atsakovė praleis įmokos mokėjimo terminą, ieškovė galėtų kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Patikslino, jog yra išdėstoma didesnė nei ieškiniu prašoma priteisti suma, nes į ją yra įtraukta suma, susidariusi dėl papildomai apskaičiuotų delspinigių.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko savo atsiliepime išdėstytą ieškinio pripažinimą, taip pat sutinka, jog ieškovė padidintų ieškinio sumą už papildomą laikotarpį apskaičiuotais delspinigiais. Patvirtino, jog šie delspinigiai yra įtraukti į išdėstomą sumą. Taip pat nurodė, jog palaiko 2019 m. kovo 27 d. prašymą ir prašo Klaipėdos apygardos teismo išdėstyti 57 968,93 Eur dydžio skolą (įskaitant delspinigius) pagal nurodytą grafiką ir leisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti skolą laikantis grafike nurodytų terminų. Dėl ieškovės prašymo praleidus vieną įmoką išduoti vykdomąjį dokumentą dėl visos likusios skolos palieka spręsti teismui, kiek šis prašymas yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
12. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė žodžiu visiškai pripažino ieškinį, nurodė, jog su juos sutinka, tik prašė atidėti sprendimo vykdymą, o 2019 m. kovo 27 d. prašymu savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo patikslino ir prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovės ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 2017 m. birželio 1 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) pagal, kurią vadovaudamasis 2017 m. vasario 1 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,0558 ha ploto žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomojamas 99 metams, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita, komercinės paskirties objektų teritorijos ((duomenys neskelbtini)). Sutarties (duomenys neskelbtini) punktuose numatyta, jog žemės nuomos mokesčio dydis metams 40 000 Eur, mokėjimo terminas – iki einamųjų metų lapkričio 15 d.
14. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija). Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą turi atsakyti pagal įstatymus. Pagal Aprašo 55, 55.1 ir 55.2 punktus už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, pradedant juos skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas, t. y. mokestinių metų lapkričio 16 d. (delspinigių dydis nustatomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius). Delspinigiai skaičiuojami pagal formulę – nepriemokos dydis x dienų skaičius x nustatytas metų ketvirčio delspinigių dydis.
15. Iš byloje pateiktų pirminių valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2017 ir 2018 m., taip pat 2018 m. lapkričio 22 d. mokesčių mokėtojo kortelės nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovė nebuvo ieškovei sumokėjusi 56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 84 Eur delspinigių, o iš 2019 m. kovo 8 d. mokesčių mokėtojo kortelės nustatyta, jog 2019 m. kovo 8 d. atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi 56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, o delspinigiai sudaro 1356 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymi, jog ieškovė 2019 m. kovo 8 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, jog teikia papildomus dokumentus dėl atsakovės faktinio įsiskolinimo 2019 m. kovo 8 d., tai yra jog delspinigių suma šiuo metu yra padidėjusi ir sudaro 1356 Eur. Bendra skola – 57 968,93 Eur (56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis + 1356 Eur delspinigiai). Nurodė, jog teismo posėdžio metu prašys patikslinti ieškinio reikalavimą, jeigu atsakovės atstovė neprieštaraus. Kadangi atsakovės atstovė 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimo padidinimu nesutiko, ieškovė šio prašymo atsisakė. Tačiau šalys derindamos skolos išdėstymo grafiką į išdėstomą sumą įtraukė ir ieškovės iki 2019 m. kovo 8 d. apskaičiuotus delspinigius.
17. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimo padidinimu, teismas 2019 m. kovo 8 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priima ir bylą nagrinėja pagal jame nurodytą sumą.
18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl to už 2017–2018 metus susidarė 56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skola.
19. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė pažeidė šių straipsnių nuostatas, ginčo dėl prievolės netinkamo vykdymo tarp šalių nėra, atsakovė su ieškiniu sutinka, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 56 612,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2017–2018 metus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
20. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 55 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovei apskaičiuotų 1356 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.
21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
22. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
23. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).
24. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie įmonės turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovei iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.
26. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė teismo išdėstyti priteistos skolos mokėjimo terminą 20 mėnesių laikotarpiui. Iš byloje pateiktos atsakovės (duomenys neskelbtini) 2017 m. metinės finansinės ataskaitos nustatyta, kad įmonė 2017 m. neuždirbo jokių pajamų, patyrė 24 561 Eur nuostolio. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad atsakovės pagrindinė veikla, kaip ir buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, atsakovė jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu jokių kitų projektų neturi. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad negali sumokėti nuomos mokesčio, kadangi tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Jei atsakovė būtų pradėjusi pastatų statybą Žemės sklype, jų pardavimą, ji būtų galėjusi mokėti nuomos mokestį. Tačiau šiuo metu atsakovė neturi jokių apyvartinių lėšų, kurios leistų sumokėti Žemės sklypo nuomos mokestį. Nuomos mokesčio sumokėjimas šiuo metu privestų atsakovę prie bankroto, tačiau jeigu nuomos mokesčio mokėjimas būtų atidėtas, tikėtina, jog atsakovei pavyktų realizuoti savo planus dėl Žemės sklypo vystymo ir tokiu būdu sumokėti atidėtą žemės nuomos mokestį. Kad atsakovė ateityje turės galimybę sumokėti skolą, leidžia manyti atsakovės byloje pateikti dokumentai, kad atsakovė nuosekliai vykdo veiksmus, siekdama pradėti žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą. Kadangi Detalusis planas reikalauja kompleksinio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vystymo, todėl atsakovė, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (šių sklypų nuomininkės) privalo iš anksto raštu susiderinti statybos savo nuomojamuose sklypuose sąlygas ir būsimų pastatų projektinius pasiūlymus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir (duomenys neskelbtini) iškart po sklypų nuomos sutarčių sudarymo 2017 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pateikdamos tarpusavio susitarimo projektą, pakartotinai į (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi 2017 m. liepos 19 d., vėliau 2018 m. kovo 13 d., kovo 22 d., balandžio 6 d. vyko susirašinėjimas ir sąlygų derinimas. 2018 metais, kol ieškovė nebuvo kreipusis į teismą, atsakovė kreipėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir paprašė išduoti prisijungimo sąlygas naujam objektui – pastatui (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais minėtos bendrovės išdavė atsakovei prisijungimo sąlygas naujojo objekto (duomenys neskelbtini), statybai; Atsakovės užsakymu buvo parengtas poilsio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas; tam, kad būtų galima pradėti ruošti projektą, atsakovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl archeologinių tyrimų ginčo žemės sklype; statybos projektas buvo per (duomenys neskelbtini) pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2019 m. vasario 7 d. išreiškė tam tikras pastabas dėl projekto. 2019 m. kovo 8 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės atkaklius siekius pradėti pastatų statybą ginčo sklype ir tokiu būdu atsiskaityti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija už valstybinės žemės nuomą. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą 20 mėnesių laikotarpiui taip pat sutiko.
27. Esant tokiems duomenims ir atsižvelgdamas į tai, kad įsiskolinimo suma (57 968,93 Eur) atsakovei yra pakankamai didelė, ji pagal dabartinę savo finansinę padėtį visos iš karto jos sumokėti galimybių neturi, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovei suteikti lengvatinį terminą teismo sprendimui įvykdyti. Todėl 57 968,93 Eur priteisto įsiskolinimo (56 612,93 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis + 1356 Eur delspinigiai) ir 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę 19 (devyniolika) mėnesių kas mėnesį mokėti po 2900 Eur, paskutinį 20 (dvidešimtą) mėnesį – 2868,93 Eur. Kadangi atsakovės pateiktoje lentelėje nėra nurodyta, kada turi būti sumokamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, teismas nurodo, jog ši suma, t.y. 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 57 968,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokama kartu su paskutine 20 įmoka. Įmokos mokamos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Teismas vertina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, tad tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.
28. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo teismo išdėstant sprendimą pažymėti, kad, atsakovei laiku nesumokėjus vienos įmokos, ieškovė įgyja teisę gauti vykdomąjį raštą dėl visos likusios neišmokėtos sumos. Atsakovės atstovė šį prašymą paliko spręsti teismui. Nustatytina, kad, atsakovei pažeidus (praleidus) įmokos mokėjimo terminą, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento dėl visos likusios sumos išieškojimo išdavimo (CPK 271 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Kadangi ieškinys tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.
30. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1459,38 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 56 612,93 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017–2018 metus ir 1356 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 57 968,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo vykdymą 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimus lentelėje nustatyta tvarka ir terminais:
Eil. Nr. Mokėjimo terminas iki Mokėtina suma, Eur 1 2019-05-15 2900 2 2019-06-15 2900 3 2019-07-15 2900 4 2019-08-15 2900 5 2019-09-15 2900 6 2019-10-15 2900 7 2019-11-15 2900 8 2019-12-15 2900 9 2020-01-15 2900 10 2020-02-15 2900 11 2020-03-15 2900 12 2020-04-15 2900 13 2020-05-15 2900 14 2020-06-15 2900 15 2020-07-15 2900 16 2020-08-15 2900 17 2020-09-15 2900 18 2020-10-15 2900 19 2020-11-15 2900 20 2020-12-15 2868,93 ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 57 968,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatyti, kad, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pažeidus (praleidus) įmokos mokėjimo terminą, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento dėl visos likusios sumos išdavimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1459,38 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.