Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. P. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, t.y. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą - 35R (9 mm) kalibro, „RAIDER 35“ modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 vnt. 35R kalibro revolverių – A kategorijos šaunamųjų ginklų šovinius, kol 2023 m. rugsėjo 27 d. kratos jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir juos paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. mirė jo sūnus, buvo kviesta policija į sūnaus namus žinant, kad sūnus turėjo ginklą. Po sūnaus mirties tvarkė sūnaus butą ir rado dar vieną šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą Raider. Nežinojo, kad tas ginklas neįteisintas, parsivežė jį namo. Supranta, kad blogai padarė, jog nekvietė policijos dėl rasto ginklo. Kai parsivežė ginklą namo, planavo jį atiduoti policijai, bet nespėjo, nes jo namuose dėl įmonės reikalų 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta krata, rastas tas ginklas su jo viduje esančiais 5 šoviniais ir jie buvo paimti. Jis žinojo, kad tam dujiniam pistoletui reikalingas leidimas, nes pats tokius du pistoletus turėjo su leidimais. Kai tą ginklą ėmė ir parsivežė nepasidomėjo ar jis turi leidimą. Blogai padarė, dabar taip nedarytų ir kviestų policiją dėl rasto ginklo. Su dukra, kurią prašo paskirti laiduotoja, bendrauja kiekvieną dieną, dukra vienintelė jam liko, su ja tariasi visais gyvenimo klausimais, jos patarimų klauso. Dėl šio įvykio informavo dukrą, kuri tuo metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), apie daug su ja kalbėjo, gavo daug pamokymų kodėl nekvietė policijos.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. P. 2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 -oje valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo atliekama krata pas R. P., adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu, miegamajame šalia lovos esančios spintelės stalčiuje rastas revolveris „RAIDER 35“ , cal. 35R Nr. (duomenys neskelbtini) ( skaičiai dalinai nusitrynę) ir 5 šoviniai su užrašu „35 GREN“ (b.l. 12).

5. Įvykio vietos - gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) - apžiūra 2023-10-25, 18.00-18.10 val., kurios metu nustatyta, kad namo vidus nefilmuojamas, jo išorė ir kiemas filmuojami vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu dalyvavęs įtariamasis R. P. nurodė, jog šaunamąjį ginklą „RAIDER 35“, kuris priklausė jo velioniui sūnui, laikė savo miegamajame kambaryje, greta lovos kairėje pusėje esančioje medinėje spintelėje, pirmame stalčiuje. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 16-25).

6. 2023 m. spalio 13 d. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad ginklas (revolveris) ,,Raider 35'', cal. 35R, Nr. (duomenys neskelbtini) yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tai 1991 m. Vokietijos GECO firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, trumpavamzdis, .35R (9 mm) kalibro, RAIDER 35 modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), jis skirtas šaudyti centrinio įskėlimo revolveriniais šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Revolveris taip pat gali šaudyti ir garsiniais bei dujiniais 9 mm kalibro revolveriniais šoviniais. Revolveris šaudyti tinkamas. Visi penki (5 vnt.) pateikti šoviniai yra A kategorijos šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, .35R kalibro šoviniai, pramoniniu būdu užtaisyti pasklindančiu smulkių šratų užtaisu, jie skirti šaudyti iš šio kalibro revolverių – A kategorijos šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinka šaudyti iš minėto revolverio. Šoviniai šaudyti tinkami (b.l. 41-48).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

7. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo žinojo, kad turi savo žinioje ginklus ar šaudmenis, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo juos laiko ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-4-895/2017, 2K-1-719/2020, 2K153-942/2016, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-138-697/2018). Šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taip pat šaudyti, yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį, šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas, nes ši aplinkybė svarbi vertinant veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-387/2023). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo ir (ar) šaudmenų faktinis turėjimas fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. P. gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 27 d. kratos metu buvo rastas šaunamasis ginklas su 5 vnt šovinių. Taigi, tiek iš pačio kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, tiek iš tarnybinio pranešimo, iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kaltinamasis šaunamąjį ginklą ir 5 vnt šaudmenų faktiškai laikė savo gyvenamajame būste.

9. Specialisto išvada patvirtina, kad rastas šaunamasis ginklas ir šoviniai tinkami šaudyti, taigi, jie tinkami naudoti pagal paskirtį.

10. Pažymėtina, kad Ginklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamojo parodymais, tiek rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad minėti rasti pas kaltinamąjį namuose laikyti A kategorijos šaudmenys 5 vnt., A kategorijos šaunamasis ginklas - revolveris buvo neregistruotas, kaltinamojo laikyti namuose be leidimo (b. l. 31-32).

11. Ginklų įstatymo 2 straipsnio 29 punktas nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikaciją, t. y. šiame įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D), pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai. Neabejotina, jog kaltinamojo veika, laikant A kategorijos šaunamąjį ginklą - revolverį ir šovinius, priskirtinus A kategorijos šaudmenims, kuomet tiek minėtas ginklas, tiek šoviniai šaudyti tinkami, laikytina pavojinga veika, kadangi jie priskiriami pavojingiausiai ginklų, šaudmenų kategorijai, jie buvo tinkami šaudyti, pats revolveris dėl savo nedidelių gabaritų, techninių charakteristikų yra patogus ir gali būti naudojamas bet kurioje veikloje, nežinoma šio ginklo/šovinių kilmė, jie neregistruoti, kaltinamasis, suvokdamas, kad jiems reikalingas leidimas, savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, kad šis šaunamasis ginklas su šoviniais atsidurtų jo gyvenamajame name. Taigi disponavimas BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, šiuo atveju asmens elgesio neteisėtumas, siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį. Ši išvada atitinka teismų praktiką šiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/20230.

12. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes kaip pats teisiamojo posėdžio metu parodė, jis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, ir norėjo taip veikti. Tai, kad kaltinamasis akivaizdu suprato neteisėtai laikantis minėtą ginklą su šoviniais patvirtina tai, kad kaltinamasis turėjo savo vardu registruotų ginklų, tačiau minėtą ginklą su šoviniais laikė ne tam skirtame seife, ne kartu su legaliai laikomais ginklais, o miegamajame šalia lovos esančioje spintelėje, taigi išmanydamas ginklus ir reikalavimus laikant juos jis neteisėtai disponavo A kategorijos šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas šiems laikymui keliamus reikalavimus, jų nesilaikė.

13. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas R. P. dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pasitvirtino. Įvertinus byloje ištirtų duomenų visumą, paties kaltinamojo duotus parodymus, kuriais jis kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios, tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą ir kitus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, t.y. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą - 35R (9 mm) kalibro, RAIDER 35 modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 vnt. 35R kalibro revolverių – A kategorijos šaunamųjų ginklų šovinius, kol 2023 m. rugsėjo 27 d. kratos jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir juos paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

14. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato M. P. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, M. P. yra jo vienintelis likęs vaikas, jo dukra, su kuria jį sieja geri šeimyniniai santykiai. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

15. Laiduotoja M. P. prašė perduoti R. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes tai apsunkintų jos materialinę padėtį, ji dirba per tris darbus, turi būstą įgytą už kreditą, moka kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, jog ji gali įtakoti tėčio elgesį, sprendimus, jis jos klauso, netolimais gyvena, bendrauja kiekvieną dieną, kartu dirba vienoje darbovietėje, važiuoja kartu į darbą. Nurodė, kad tėtis pripažino kaltę, tiek policijai, tiek ir jai, gailėjosi, pergyveno. Su tėvu sieja geri šeimyniniai ryšiai. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Laiduotoja M. P. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti R. P., gali garantuoti, jog jis daugiau nenusikals.

16. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

17. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį R. P. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, visos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, juolab kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Psichiatrinių sutrikimų ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.1 68-69). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

18. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos M. P. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja M. P. yra kaltinamojo dukra, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, kiekvieną dieną bendraujantys, kartu dirbantys vienoje darbovietėje, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbdavio teigiamai charakterizuojama. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad M. P. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad R. P. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

19. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su R. P. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena apysunkė nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. P. atsakomybėn, baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

20. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl R. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

21. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kiti klausimai

22. Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

23. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: paketą, su revolveriu ,,Raider 35'', cal. 35R, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 vnt šovinių, perduotą saugoti į Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (b.l. 33, 35), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

24. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį namuose rasto šaunamojo ginklo ir šovinių tyrimas, po kurio buvo pateikta specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Kriminalistinių tyrimų valdyba, todėl priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos M. P. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. P. atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su revolveriu ,,Raider 35'', cal. 35R, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 vnt šovinių, perduotą saugoti į Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. P. ir laiduotojai M. P. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.