Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui I. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė K. S. teismo posėdžio nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina ir tai geriausiai atitinka mažametės T. P. interesus, išlaikymas turi būti tokio dydžio, kurio pakaktų patenkinti vaiko poreikius. Atsakovas bendrauja su vaiku, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-1071/2019 atsakovas buvo pripažintas T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Ieškovė ir atsakovas yra T. P., gim. 2018-02-01, tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-07-26 sprendimu nutraukta ieškovės santuoka su S. S.. Ieškovė nedirba, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-10-31 gavo socialinę pašalpą 658,80 Eur ir išmokas vaikui 481,46 Eur. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus. Ieškovė paskaičiavo, jog dukros išlaikymui per mėnesį būtina skirti 300,00 Eur. Sodros duomenis atsakovas laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-18 dirbo MB „Ramos paslaugų grupė“, šiuo metu nedirba. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu įregistruota transporto priemonių Lietuvoje nėra. VĮ „Registrų centro“ duomenis šalių vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-02-10 išvada ir šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktas patvirtina, jog šalių nepilnametė dukra T. gyvena su ieškove, ieškovės motinai S. K. priklausančiame name, kuriame yra visi patogumai, būstas erdvus, tvarkingas, šalių dukrai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kurios atitinka mergaitės amžių. Šalių dukra ugdymo įstaigos nelanko.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra T. P. nuo gimimo gyveno kartu su motina – ieškove, ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame yra visi patogumai, būstas erdvus, tvarkingas, šalių dukrai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kurios atitinka mergaitės amžių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat teismas neturi duomenų, kur šiuo metu atsakovas gyvena. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnametės T. P. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su dukra byloje nėra, ieškovė nurodė, jog nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, atsakovas lanko dukrą, jokių ginčų nekyla. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė taip pat patvirtino, jog atsakovas lankosi pas dukrą, dukra noriai bendrauja su tėvu. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su dukra šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.

Išaiškintina šalims, jog kilus nesutarimams dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga 300,00 Eur, t. y. maistui – 90,00 Eur, sveikatos priežiūrai, higienos reikmėms – 90,00 Eur, aprangai ir avalynei – 40 Eur, būsto išlaikymui – 40 Eur, žaislams, knygutėms – 40 Eur.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Sutiktina, jog šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Šalių dukra šiuo metu yra dviejų metų, sveika, specialiųjų poreikių neturi, ugdymo įstaigos nelanko.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog vaikas neturi specialių poreikių, jam nėra paskirtas specialus gydymas, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 300,00 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, turto neturi, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos nėra pateikta. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė taip pat neturi jokio turto, gyvena su motina, motinai nuosavybės teise priklausančio name, nedirba, nes augina šalių mažametį vaiką, taip pat išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, prižiūri močiutę bei sergančią savo motina, ūkininkauja. Akivaizdu, jog ieškovė šiuo metu dėl objektyvių priežasčių negali dirbti.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nedirba nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, o atsakovas prie tų išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjas, priešingai teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas yra sveikas, anksčiau dirbo ir gavo pajamas, o tai rodo, jog pajamų gavimas iš esmės priklauso nuo atsakovo noro ir aktyvių veiksmų susirasti darbą bei gauti pajamų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, įvertinus tai, jog šalių vaikas gyvena su motina, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei, be to ieškovė augina ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, o duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo vaikui mokamas 200,00 Eur dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu išlaikymu yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus, taip pat teismų formuojamą praktiką (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-11-30.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo pat dukros gimimo, todėl susidarė 4400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas žinojo, jog turi dukrą, ją lankydavo, tačiau išlaikymo nemokėjo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2018-02-01 ir šalių nepilnametį vaiką visiškai išlaikė ir juo rūpinosi viena pati ieškovė, nors tuo laikotarpiu atsakovas dirbo ir gavo pajamų. Atsakovas nepateikė duomenų, jog teikė išlaikymą dukrai. Taigi atsakovas už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki ieškinio pateikimo teismui 2019-11-30 vaikui turėjo išlaikymui skirti 4400,00 Eur, tačiau prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, todėl iš atsakovo vaikui priteistina 4400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnametei T. P. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams ir poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-02-06 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog valstybė patyrė 161,17 Eur išlaidų (158,00 Eur advokato užmokestis, 3,17 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 228,00 Eur žyminis mokestis (54,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 99,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 75,00 Eur žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat iš atsakovo priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 161,17 Eur valstybei (CPK 93 straipsnio1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas I. P. su nepilnamečiu vaiku T. P. bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko T. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-12-01 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko T. P., 4400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko T. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, valstybei. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti mokamos, pasirenkant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“; nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtyje – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo I. P. 228,00 Eur žyminį mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.