Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams S. S. ir I. P. dėl tėvystės nuginčijimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: santuokos liudijimas, išduotas Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus, akto įrašas Nr. 19, patvirtina, kad ieškovė J. S. 1994 m. vasario 11 d. sudarė santuoką su S. S. (e. b. l. 9). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo įrašas patvirtina, kad T. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvu yra įrašytas S. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). 2019 m. kovo 22 d. SYNLAB Lietuva UAB teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, I. P. yra biologinis T. S. tėvas (e. b. l. 70-74). SYNLAB Lietuva UAB 2019 m. balandžio 8 d. paaiškinamasis raštas patvirtina, kad 2019 m. kovo 22 d. išduotame Biologinės tėvystės tyrimo atsakyme (laboratorinis kodas TV 19-2043) buvo klaidingai įrašytos tiriamųjų asmenų I. P. ir T. S. tiriamosios medžiagos pavadinimas (vietoj veninio ir kapiliarinio kraujo ėminių atsakyme buvo įrašyti burnos epitelio ėminiai). Tiriamoji medžiaga (veninis kraujo ėminys ir kapiliarinio kraujo ėminys) biologinės tėvystės tyrimui iš I. P. ir T. S. buvo paimti 2019 m. kovo 15 d. 2019 m. balandžio 8 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina, kad I. P. yra biologinis T. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,984249 procento tikimybe (e. b. l. 85-89).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

Teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi paskyrė teismo DNR (genominę) ekspertizę atsakovo I. P. ir T. S. giminystės ryšiui nustatyti. 2019 m. kovo 22 d. (2019 m. balandžio 8 d. patikslinta) SYNLAB Lietuva teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad I. P. yra biologinis T. S. tėvas su 99,984249 procento tikimybe.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovei J. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. S.. Kadangi ieškovė nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu S. S., vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis – atsakovas S. S.. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors su atsakovu S. S. ji vis dar yra formalioje santuokoje, tačiau daugiau nei septynerius metus kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovė patvirtino, o atsakovas I. P. nepaneigė, kad ieškovė su atsakovu I. P. pradėjo bendrauti 2017 metų sausio mėnesį, palaikė artimus santykius, po ko ieškovė susilaukė dukros T. Abu patvirtino, kad gimus dukrai atsakovas I. P. rūpinosi dukra, pagal galimybes padėjo materialiai, nors kartu ir negyveno, tačiau artimus santykius palaikė ir toliau. Atsakovas I. P. teismo posėdžio metu nepripažino tėvystės, motyvuodamas tuo, kad ieškovė J. S. bendraudama su juo palaikė artimus ryšius ir su kitais vyrais, o materialiai ieškovei padėjo todėl, nes labai myli vaikus. Jis taip pat nesutiko su atlikta ekspertize biologinei tėvystei nustatyti, tačiau to, kad daugiau nei metus laiko iki gimstant vaikui Tomai su ieškove turėjo intymius santykius ir apie metus laiko gyveno kartu, neneigė.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp vaiko T. S. gimimo liudijime tėvu nurodyto asmens, t. y. atsakovo S. S. ir T. S. nėra susiformavusių jokių santykių bei socialinio ryšio. Ieškovė nori, kad vaiko T. S. gimimo įraše būtų panaikinta S. S. tėvystė, įrašytas biologinis tėvas I. P. bei suteikta T biologinio tėvo pavardė. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, teismo posėdžio metu taip pat prašė patenkinti ieškinį bei suteikti vaikui T. S. – P pavardę, nes tai atitiktų vaiko interesus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nuginčijus atsakovo S. S. tėvystę vaikui T ir nustačius biologinį tėvą, vaiko interesai nenukentės, tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas S. S. nėra T. S. biologinis tėvas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis), o T. S. nėra jo dukra (CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę, 2018 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas gimimo įrašas Nr. 73, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, naikintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, byloje 2019 m. vasario 25 d. buvo paskirta teismo DNR ekspertizė atsakovo I. P. biologinei tėvystei nustatyti, kaip tai numatyta CK 3.148 straipsnio 1 dalyje. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad atsakovas I. P. yra T. S. tėvas su 99,984249 procento tikimybe. Ir nors atsakovas I. P. teismo posėdžio metu nepripažino tėvystės ir nesutiko su eksperto išvadomis, tačiau pats dėl pakartotinės DNR kompleksinės ekspertizės atlikimo nesikreipė, o apie savo nesutikimą pareiškė tik teismo posėdžio metu, kurį iš esmės grindė tik ta aplinkybe, kad iš jo buvo imtas kraujas, o ne burnos ėminys, kaip nurodyta 2019 m. kovo 22 d. SYNLAB Lietuva UAB teismo medicinos specialisto išvadoje. Tačiau, kaip matyti iš SYNLAB Lietuva UAB 2019 m. balandžio 8 d. paaiškinamojo rašto, 2019 m. kovo 22 d. išduotame Biologinės tėvystės tyrimo atsakyme (laboratorinis kodas TV 19-2043) buvo klaidingai įrašytos tiriamųjų asmenų I. P. ir T. S. tiriamosios medžiagos pavadinimas (vietoj veninio ir kapiliarinio kraujo ėminių atsakyme buvo įrašyti burnos epitelio ėminiai). Tiriamoji medžiaga (veninis kraujo ėminys ir kapiliarinio kraujo ėminys) biologinės tėvystės tyrimui iš I. P. ir T. S. buvo paimti 2019 m. kovo 15 d. Tai, kad iš atsakovo I. P. buvo imtas kraujas, o ne burnos ėminys, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Taigi 2019 m. balandžio 8 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina, kad I. P. yra biologinis T. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas su 99,984249 procento tikimybe (e. b. l. 85-89). Būtent todėl teismas neturi pagrindo abejoti biologinės tėvystės tyrimu ir jo išvadomis.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, t. y. SYNLAB Lietuva UAB 2019 m. balandžio 8 d. išduoto biologinės tėvystės tyrimo atsakymo duomenims, kurie patvirtina, kad I. P. yra biologinis T. S., gimusios 2018 m. vasario 1 d., tėvas su 99,984249 procento tikimybe, šalių paaiškinimams, pagal kuriuos vaiko mama ieškovė J. S. gyveno su atsakovu I. P. daugiau nei metus laiko iki gimstant dukrai Tomai, ir kaip nurodė tiek ieškovė, tiek ir atsakovas I. P., jie turėjo intymių santykių, teismas konstatuoja, kad visi šie duomenys patvirtina, kad I. P. yra T. S. tėvas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 3.148 straipsniu, nustatytina, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas yra atsakovas I. P..

Dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Ieškovė teismo posėdžio metu iškėlė reikalavimą – suteikti vaikui Tbiologinio tėvo pavardę, tai yra „P“ pavardę. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė suteikti vaikui T – P pavardę, nes tai atitiktų vaiko interesus.

Įstatymas nustato, kad jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo bei pavardės pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministras.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.

Byloje nustačius, jog yra pagrindas nuginčyti S. S. tėvystę, ir nustačius, kad vaiko T biologinis tėvas yra atsakovas I. P., atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei institucijos atstovės nuomonę – nepilnamečio vaiko T. S. pavardė keistina į P pavardę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 660,25 Eur (250,25 Eur už advokato pagalbą ir 410,00 Eur kitos išlaidos (už ekspertizę). Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 26,04 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, tai bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į atsakovo I. P. procesinį elgesį, į jo nesutikimą su ieškiniu, į tai, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, priteistinos tik iš atsakovo I. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į atsakovo S. S. procesinę situaciją, t. y., kad vaiko T tėvu gimimo liudijime jis buvo įrašytas ne dėl savo kaltės, o formaliuoju pagrindu, t. y., kad jis vis dar yra formalioje santuokoje su ieškove J. S., teismas sprendžia nepriteisti iš atsakovo S. S. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o T. S. nėra S. S., biologinė dukra.

Panaikinti 2018 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad atsakovas I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. S. yra atsakovo I. P. dukra.

Pakeisti nepilnamečio vaiko T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „P“.

Priteisti iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 686,29 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų (250,25 Eur už advokato pagalbą, 410,00 Eur kitų išlaidų ir 26,04 Eur už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, o už procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.