Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-868/2021 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovams S. D. ir R. D. dėl bendro sutuoktinių testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė D. B., notarė O. Ž., notarė A. A., R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė: nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtinto bendrojo sutuoktinių A. K. ir V. K. testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalį, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu; pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu; priteisti ieškovei K. Š. iš atsakovų S. D. ir R. D. lygiomis dalimis 1 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovų S. D. ir R. D. lygiomis dalimis valstybės naudai 43,19 Eur pašto išlaidų.

5. Teismas bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, nutraukė, nustatęs, kad sutuoktiniai V. K. ir A. K. 2018 m. gegužės 3 d. sudarė naują bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą po jų mirties paliko po ½ atsakovams, todėl sprendė, kad sutuoktiniai pakeitė savo valią, išreikštą 2016 m. liepos 19 d. bendrajame testamente ir jis negalioja (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2016 m. liepos 19 d. bendrasis sutuoktinių testamentas negalioja sutuoktiniams sudarius naują bendrąjį sutuoktinių testamentą, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl 2016 m. liepos 19 d. bendrojo testamento nuginčijimo.

6. Tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, teismas iš esmės vadovavosi į bylą pateikta medicinine dokumentacija ir ekspertizės aktu apie testatoriaus A. K. sveikatos būklę nuo 2009 m. bei kategoriška ekspertizės išvada, jog A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F01.8) ir kad pagal savo psichikos būklę jis abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad eksperto išvada padaryta teisingai.

7. Teismas, įvertinęs byloje visus surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad byloje nėra nei medicininių, nei juridinių duomenų, kad 2018 m. gegužės 3 d. testamento sudarymo metu A. K. sąmoningai sudarė ginčijamą testamentą, t. y. nenustatė, kad tuo metu jis buvo veiksnus, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl 2018 m. gegužės 3 d. testamento dalies nuginčijimo tenkino (CPK 178 straipsnis).

8. Dėl byloje atsakovų keliamo klausimo ar galimas civilinis teisių perėmimas nagrinėjamame ginče - kai bylą nagrinėjant teisme mirė ankstesnė atsakovė ir testatorė V. K., teismas sprendė, kad civilinių teisių perėmimas yra galimas, todėl yra galimas ir procesinių teisių perėmimas. Teismas sprendė, kad byloje esant duomenims, jog po atsakovės pagal pradinį ieškinį V. K. mirties atsakovai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės realizavimo, atsakovai yra V. K. materialiųjų ir procesinių teisių perėmėjai.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovai S. D. ir R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

10.1. Mirus atsakovei V. K., ieškovė K. Š. 2020 m. birželio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais nurodė S. ir R. D. bei atskiru rašytiniu procesiniu dokumentu teismo prašė įtraukti brolius D. atsakovais, kaip mirusios atsakovės V. K. procesinių teisių perėmėjus. Šio ieškovės prašymo teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė (nutarties nepriėmė), tačiau ieškovės patikslintą ieškinį priėmė;

10.2. po atsakovės V. K. mirties, ieškovė K. Š. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo per CK 5.50 straipsnio nustatytą 3 mėnesių terminą, o šios sąlygos neįvykdžius laikytina, jog ieškovė neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius po atsakovės mirties, todėl neįgijo pagrindo ginčyti 2018 m. kovo 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu;

10.3. A. K. turtą paveldėjo testamentinė įpėdinė V. K., o po jos mirties, paveldėjo testamentiniai įpėdiniai broliai D., o ieškovė į paveldėjimo teisinius santykius po atsakovės mirties neįstojo, todėl vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti;

10.4. motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nenurodė esminių byloje ištirtų įrodymų, kuriais turėjo būti grindžiamos teismo išvados ir vertinimas. Sprendime teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė svarbius įrodymus. Nesant teismo sprendime šių privalomų reikalavimų, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl naikintinas (CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalys);

10.5. ekspertas nėra bendravęs su tiriamuoju A. K. ir savo 2020 m. balandžio 16 d. išvadą apie testatoriaus sveikatą nustatė retrospektyviai. Žmogaus, patyrusio galvos smegenų infarktą, sveikata gali kisti priklausomai nuo aplinkos, asmeninių fizinių duomenų, nuo jį supančių žmonių, nuo oro sąlygų, nuo mėnulio fazės ir kitų išorinių poveikių, kurių mokslas dar nėra išsamiai ištyręs. Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, o eksperto išvada nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą kartu su visais kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis);

10.6. eksperto išvados kategoriškumą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti kritiškai, nes savo išvadoje ekspertas rėmėsi medicininiais dokumentais apie testatoriaus sveikatą tik iki 2016 metų pabaigos, tuomet kai teismo ekspertui klausimas buvo suformuluotas dėl A. K. sveikatos būklės testamento 2018 m. gegužės 3 d. sudarymo metu. Ekspertas apie testatoriaus sveikatą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės 3 d. neturėjo duomenų, todėl neturėjo pagrindo padaryti kategorišką išvadą dėl testatoriaus sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Byloje teismas surinko ir ištyrė kitus įrodymus, kurie patvirtina, kad testatoriaus sveikata nuo 2016 m. gegužės 29 d. ir ypač nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų pabaigos ženkliai pagerėjo ir testatorius laisva valia ir pagal savo nuožiūrą 2018 m. gegužės 3 d. sudarė testamentą, tačiau teismas šiais įrodymais savo sprendime nesirėmė ir jų nenurodė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai);

10.7. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje ekspertas medicininių dokumentų pagrindu fiksavo ir akcentavo A. K. ligos ir jo psichinės ir protinės būklės ryškų pagerėjimą nuo 2016 metų vidurio. Tokie eksperto išvadoje akcentuoti medicinos dokumentais pagrįsti duomenys ir testatoriaus sveikatos būklės apibūdinimas paneigia ieškovės teiginį, kad A. K. sveikatos būklė nuo 2016 metų blogėjo. Teismas šiomis aplinkybėmis turėjo pagrindą grįsti savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai);

10.8. be kitų įrodymų, byloje yra pateiktas atsakovės išsamus ir informatyvus atsiliepimas, kuriame išdėstytus faktus savo parašu patvirtino atsakovė V. K.. Atsiliepime nurodyta testatoriaus A. K. sveikatos būklė, jo paaštrėjusios ligos 2015 ir 2016 metų laikotarpiu, taip pat objektyviai parodytas jo sveikatos ženklus pagerėjimas nuo 2016 m. vidurio iki 2018m. spalio 30 d., kuomet testatorius susilaužė koją. Be to, teismo yra nustatyta, jog iki ginčijamo 2018 m. gegužės 3 d. testamento sudarymo, A. K. buvo gydytas neurologiniame stacionare nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. ir nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. birželio 10 d. gydytas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Testatoriui 2016 m. birželio 10 d. išvykstant iš gydymo įstaigos, jam buvo nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas (išvykstant MMSE - 23 balai). Šių įrodymų teismas nevertino, sprendime dėl jų nepasisakė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai);

10.9. byloje nustatyta, kad ieškovė K. Š. 2016 metų vasarą susipyko su tėvu A. K. dėl to, jog šis pardavė giminės relikviją - žvakidę. Po kurio laiko, ieškovė vėl buvo atvykusi į tėvo namus ir kategoriškai pasakė, kad prižiūrės ir rūpinsis tėvu ir jo žmona Vanda tik tuomet, kai ieškovės vardu bus padaryta globa su galimybe valdyti sutuoktinių turtą. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė duodama paaiškinimus teismui. Sutuoktiniams nesutikus su jos sąlygomis, K. Š. nustojo lankytis ir atsakinėti į telefono skambučius. Į bylą pateiktais medicininiais dokumentais ir liudytojų parodymais nustatyta, jog 2016 metų pabaigoje abu sutuoktiniai turėjo judėjimo sveikatos sutrikimų, jiems buvo sunku nuvykti iki maisto parduotuvės ar vaistinės, todėl, siekiant gauti socialinės rūpybos darbuotojo paslaugas, A. K. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Gavus reikiamą pažymą apie specialiųjų poreikių reikalingumą, sutuoktiniams buvo suteiktos socialinės rūpybos darbuotojo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik byloje paskirtos A. K. pomirtinės psichiatrijos ekspertizės išvada ir ieškovės paaiškinimais;

10.10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, būtina atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Vertintina, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Apeliantai laiko, jog 2018 m. gegužės 3 d. sutuoktinių A. ir V. K. testamentas buvo jiems abiems naudingas, buvo pagrįstas jų praktika sudaryti tokio pobūdžio testamentus su pagalbos sau būtinais elementais dėl aplinkybių, jog A. K. dukra rodė tėvui nepagrįstą pyktį ir senatvėje nesirūpino tėvu, todėl sprendimas sudaryti minėtą testamentą vertintinas kaip protingas sprendimas ir atitinkantis teisingumo kriterijus žingsnis.

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

11.1. mirus atsakovei V. K., 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės atsakovės V. K. teisių perėmėjai. 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu teismas buvo informuotas, kad Testamentų registro duomenimis atsakovės V. K. palikimą priėmė jos testamentiniai įpėdiniai S. D. ir R. D., todėl 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad išnyko pagrindas, dėl kurio byla buvo sustabdyta, teismas civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino. Ieškovei 2020 m. birželio 29 d. pateikė teismui prašymą atsakovę V. K. pakeisti jos teisių perėmėjais S. D. ir R. D. bei pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama naujus atsakovus. Teismas patikslintą ieškinį priėmė išspręsdamas priėmimo klausimą rezoliucija CPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje įvyko procesinių teisių perėmimas ir, vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas;

11.2. priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė nėra nei testamentinė, nei įstatyminė mirusiosios V. K. įpėdinė, todėl ji neturėjo pagrindo kreiptis į notarų biurą dėl mirusiosios V. K. palikimo priėmimo. Tam, kad ieškovė galėtų ginčyti mirusio tėvo sudarytus testamentus, jai nereikia priimti jo mirusios sutuoktinės palikimo;

11.3. apeliantai, apeliaciniame skunde kritikuodami ekspertizės aktą, nepateikia įrodymų, kad jis yra neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, vien tik savo subjektyvius samprotavimus ir prielaidas. Bylos narinėjimo metu buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė siekiant nustatyti ar ginčijamų testamentų sudarymo metu mirusysis A. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę, pasekmes ir juos valdyti. Priešingai nei nurodo apeliantai, ekspertui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose fiksuota A. K. sveikatos būklė iki pat jo mirties. (duomenys neskelbiami) pateikė ekspertizei mirusiojo A. K. sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbiami) (176 psl. apimties), kurioje fiksuota mirusiojo sveikatos būklė, jam atlikti tyrimai, skirti medikamentai iki pat jo mirties 2019 m. sausio 26 d. Iš ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad ekspertas nagrinėjo visą mirusiojo asmens A. K. sveikatos istoriją ir vertino tiriamojo somatinės būklės sutrikimų diagnozes, jų dinamiką;

11.4. teismų praktikoje nurodoma, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (LAT 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Šioje byloje ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija ir, kad A. K. pagal savo psichikos būklę abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Todėl ši eksperto išvada pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis;

11.5. duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra, apeliantai vadovaujasi tik liudytojų parodymais, tačiau atsakovų kviestų liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja rašytiniams įrodymams apie testatoriaus sveikatos būklę. Teismas turėjo pagrindą liudytojų, kurie yra susiję su šalimis giminystės ryšiais, parodymus vertinti kritiškai. Apeliantai nenurodo, kokiu pagrindu rašytiniuose įrodymuose (ekspertizės akte, gydytojų specialistų medicininiuose įrašuose) pateiktos informacijos teismas turėjo nevertinti ir ją atmesti, o vadovautis prieštaraujančiais liudytojų, neturinčių jokių specialių žinių, parodymais. Apeliantai deklaratyviai nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad testatoriaus sveikata nuo 2016 m. gegužės 29 d. ženkliai pagerėjo, tačiau nekonkretizuoja, kokie byloje esantys įrodymai tą patvirtina. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. D. nurodė, kad 2016 metais A. K. pagalbos dar nereikėjo ir reikėjo tik nuo 2017 metų. Liudytoja (tretysis asmuo) R. S. nurodė, kad pagalbos A. K. reikėjo jau nuo 2016 metų ir ji sutuoktiniais rūpinosi. Net ir vertinant šiuos liudytojų prieštaringus parodymus, akivaizdu, kad nuo 2016 metų A. K. būklė tik blogėjo;

11.6. pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus - rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, notarės D. B. paaiškinimus, liudytojų parodymus ir atskirai dėl jų pasisakė. Teismas byloje surinktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai, kad teismo vertinimas nesutampa su apeliantų vertinimu, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateikti liudytojų paaiškinimai nėra tikslūs, jie tendencingai perfrazuojami, patikslinami, daromos apeliantų subjektyvios sąsajos ir išvados;

11.7. CK 5.35 straipsnio 1dalyje numatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali panaikinti abu sutuoktiniai, parašydami pareiškimą apie testamento panaikinimą arba sudarydami naują testamentą, kuriame nurodoma, jog panaikinamas anksčiau sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas. Sutuoktiniai, sudarydami 2016 m. liepos 19 d. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami)), jame nurodė, kad anksčiau sudarytą testamentą, patvirtintą 2016 m. birželio 15 d. notarės O. Ž., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), panaikina. Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad visi iki ginčo testamentų sudaryti testamentai būdavo panaikinami ir sudaromas naujas, vėlesnis testamentas. Pagal Testamentų registro išrašą ir 2018 m. gegužės 3 d. testamento turinį, darytina išvada, kad sutuoktiniai nebuvo panaikinę 2016 m. liepos 19 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), kadangi sudarytame testamente, patvirtintame 2018 m. gegužės 3 d. notarės D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), nėra nurodoma apie anksčiau sudaryto testamento panaikinimą. Testamentų registre taip pat nėra įregistruoto atskiro sutuoktinių pareiškimo apie minėto testamento panaikinimą. 2018 m. gegužės 3 d. bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva.

12. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti ir iš ieškovės priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantų teiktą apeliacinį skundą palaiko visa apimtimi, nes apeliacinis skundas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, testatorių sudarytais bendraisiais sutuoktinių testamentais, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų ir notarų paaiškinimais bei liudytojų parodymais, kurių pagrindu apeliantai padarė pagrįsta išvada, jog testatoriaus A. K. 2018 m. gegužės 3 d. sudarytas ir jo pasirašytas bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriuo sutuoktiniai mirties atveju palieka savo turtą vienas kitam, atitinka testatoriaus A. K. tikrąją valią ir yra notaro patvirtintas. Abu testatoriai, sutuoktiniai Vanda ir A. K., tokią valią suformavo per ilgą laikotarpį, t.y. per savo paskutinių 16 gyvenimo metų laikotarpį, ir jų nuostatos šiuo klausimu nesikeitė. Testatoriai visada puikiai sutardavo, jų tarpusavio santykiai buvo geri, stabilūs, jie nuolat rūpinosi vienas kitu iki pat mirties ir byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų susipykę, todėl A. K. 2018 m. gegužės 3 d. pasirašytame testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia. Šiuo trečiasis asmuo pritaria apeliantų išdėstytiems argumentams ir išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, kuriuo ieškovė K. Š. remdamasi vien tik testatoriaus medicininiais dokumentais suabejojo testatoriaus 2018 m. gegužės 3 d. testamente išreikšta savo tėvo valia, kuria testatorius visą savo turtą paliko sutuoktinei V. K., o ne ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

14. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą negaliojančiu, o 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintas bendrasis sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentas dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., pripažintas negaliojančiu.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 d. liepos 19 d. sutuoktiniai V. K. ir A. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį patvarkė, kad vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jų turtas atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, o po abiejų sutuoktinių mirties turtas atitenka trečiajam asmeniui R. S. (el. b. 2 t., b. l. 2). Sutuoktiniai V. K. ir A. K. sudarė 2018 m. gegužės 3 d. Bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad po vieno sutuoktinio mirties likusį jų turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, o po abiejų sutuoktinių mirties jų turtą paveldės po 1/2 dalį atsakovai R. D. ir S. D. (el. b. 2 t. b. l. 3).

17. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. bendrus sutuoktinių V. K. ir A. K. testamentus pripažinti negaliojančiais dalyse, kuriose jos tėvas patvarkė turtą palikti savo sutuoktinei - atsakovei V. K., nurodydama, kad sudaręs vienas sutuoktinis – jos tėvas A. K. testamentų sudarymo metu nebuvo veiksnus, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti.

18. Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. balandžio 24 d. teisme gautas ekspertizės aktas. Teismo psichiatras ekspertas atlikęs ekspertizę nustatė, kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija. Ekspertas padarė išvadą, kad A. K. pagal savo psichikos būklę abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. A. K. mirė (duomenys neskelbiami), V. K. mirė (duomenys neskelbiami).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, nutraukė. Teismas sprendė, kad 2016 m. liepos 19 d. bendrasis sutuoktinių testamentas negalioja sutuoktiniams sudarius naują bendrąjį sutuoktinių testamentą, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl 2016 m. liepos 19 d. bendrojo testamento nuginčijimo (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, teismas vertino A. K. sveikatos būklę nuo 2009 m. ir padarytą kategorišką eksperto išvadą, kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti bei, įvertinęs kitus byloje esančius dokumentus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, ieškovės reikalavimą 2018 m. gegužės 3 d. testamento dalies nuginčijimo tenkino.

20. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmos instancijos teismas privalėjo civilinę bylą nutraukti CPK 48 straipsnio 1dalies ir 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi šiuo atveju nėra galimas teisių perėmimas. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai priimdamas sprendimą vertino tik ekspertizės išvadą, ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimus, tačiau nevertino kitų įrodymų.

Dėl civilinės bylos nutraukimo

21. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas privalėjo civilinę bylą nutraukti CPK 48 straipsnio 1 dalies ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi šiuo atveju nėra galimas teisių perėmimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

22. Ieškovė K. Š. nėra nei testamentinė, nei įstatyminė mirusiosios V. K. įpėdinė, todėl po V. K. mirties ieškovė neturėjo materialinio teisinio pagrindo kreiptis į notarų biurą dėl šios mirusiosios palikimo priėmimo. Tam, kad ieškovė galėtų ginčyti mirusio tėvo sudarytus testamentus, jai nereikia priimti jo mirusios sutuoktinės palikimo.

23. Apeliantų teigimu, ieškovei atskiru rašytiniu procesiniu dokumentu teismo paprašius įtraukti brolius S. D. ir R. D. atsakovais, kaip mirusios atsakovės V. K. procesinių teisių perėmėjus, teismas šį ieškovės prašymą turėjo išspręsti priimdamas nutartį, tačiau to nepadarė (priėmė ieškovės patikslintą ieškinį).

24. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad mirus atsakovei V. K., 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės atsakovės V. K. teisių perėmėjai. 2020 m. birželio 29 d. ieškovė pateikė teismui prašymą atsakovę V. K. pakeisti jos teisių perėmėjais S. D. ir R. D. bei pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė naujus atsakovus. Teismas patikslintą ieškinį priėmė išspręsdamas priėmimo klausimą teismo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1dalis). Nors nagrinėjamu atveju teismas ir nepriėmė rašytinės nutarties dėl mirusios atsakovės V. K. pakeitimo jos teisių perėmėjais, tačiau tai niekaip nepažeidė ieškiniu į bylą atsakovais įtrauktų mirusios atsakovės V. K. teisių perėmėjų – atsakovų S. D. ir R. D. teisių ir pareigų. Atsakovai turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, laikė save atsakovais byloje, naudojosi teisine pagalba, gavo visus procesinius dokumentus, rašė ir teisė teismui atsiliepimus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais.

Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu

26. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. bendrus sutuoktinių V. K. ir A. K. testamentus dalyje, nurodydama, kad juos sudaręs vienas sutuoktinis, t. y. A. K., jų sudarymo metu nebuvo veiksnus, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti.

27. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu, nutraukė. Teismas, vadovaudamasis CK 5.46 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad sutuoktiniams V. K. ir A. K. 2018 m. gegužės 3 d. sudarius naują bendrąjį sutuoktinių testamentą, sutuoktiniai pakeitė savo valią, išreikštą 2016 m. liepos 19 d. bendrajame sutuoktinių testamente, todėl jis nebegalioja, tačiau teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais negali sutikti.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), sutuoktinių panaikintas nebuvo. 2018 m. gegužės 3 d. notarės D. B. patvirtintame bendrajame sutuoktinių testamente, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), nėra nurodoma apie anksčiau sudaryto testamento panaikinimą. Testamentų registre taip pat nėra įregistruoto atskiro sutuoktinių pareiškimo apie minėto testamento panaikinimą.

29. CK 5.35 straipsnio 2 dalis nustato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, tačiau ši taisyklė netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui. Taigi, teismui tenkinus ieškovės reikalavimą ir panaikinus 2018 m. gegužės 3 d. notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, liktų galioti 2016 m. liepos 19 d. notarės O. Ž. patvirtintas bendrasis sutuoktinių testamentas, kurį šioje byloje ieškovė ginčija tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2018 m. gegužės 3 d. patvirtintą testamentą, t. y. įrodinėdama, kad jos tėvas A. K., jo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Teismui padarius išvadą, jog vienas iš sutuoktinių – A. K. vėliau sutuoktinių sudaryto – 2018 m. gegužės 3 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti, šio sandorio negalima laikyti tinkama jo valios išraiška panaikinti ar pakeisti ankstesnįjį 2016 m. liepos 19 d. sudarytą testamentą, kadangi būtina spręsti dėl sandorio visoje apimtyje.

30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą pagal ieškovės reikalavimą dėl 2016 m. liepos 19 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, t. y. bylą dalyje dėl šio reikalavimo nepagrįstai nutraukė. Šiais argumentais teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu

31. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė esminių byloje ištirtų įrodymų, kuriais turėjo būti grindžiamos teismo išvados ir vertinimas, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

32. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti ar A. K. 2018 m. gegužės 3 d. kartu su sutuoktine sudarydamas testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami)), galėjo suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę, pasekmes ir juos valdyti, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatras ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė kategorišką išvadą, kad A. K. 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija ir kad A. K. pagal savo psichikos būklę abiejų testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

33. Priešingai nei nurodo apeliantai, tiek į civilinę bylą, tiek ekspertui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose fiksuota A. K. sveikatos būklė iki pat jo mirties. (duomenys neskelbiami) pateikė ekspertizei mirusiojo A. K. sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbiami), kurioje fiksuota mirusiojo sveikatos būklė, jam atlikti tyrimai, skirti medikamentai. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas nagrinėjo visą mirusiojo asmens A. K. sveikatos istoriją ir vertino tiriamojo somatinės būklės sutrikimų diagnozes, jų dinamiką, taip pat ir byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra.

34. Nors apeliantai ir teigia, kad nuo 2016 m. A. K. sveikatos būklė gerėjo, tačiau šią aplinkybę apeliantai įrodinėja išimtinai vienu rašytiniu įrodymu apie pagerėjusią testatoriaus būklę po reabilitacijos lyginant su jo būkle iki reabilitacijos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog iš A. K. sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų matyti, kad ligonio psichinė būklė nuolat blogėjo (ligos istorijos išrašuose yra fiksuoti atminties sutrikimai, lėtas ir klampus mąstymas, prasta emocijų kontrolė, sutrikusi socialinė adaptacija ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą objektyviai spręsti apie A. K. psichinės būklės ryškų pagerėjimą aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo sudarytas paskutinis sutuoktinių testamentas.

35. Teisėjų kolegija išklausiusi posėdžių garso įrašus bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino tiek rašytinę bylos medžiagą, tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus bei atskirai dėl jų pasisakė, o taip pat nurodė dėl kokių priežasčių atitinkamų liudytojų parodymus vertina kritiškai ar jais nesiremia, taigi, vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas šioje dalyje nepagrįstomis.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimas buvo pareikštas dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, t. y. ieškovė prašė pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu tik toje dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš faktinių aplinkybių nustatęs, kad vienas iš sutuoktinių testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti, turėjo pareigą ex officio spręsti dėl viso testamento pripažinimo negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje taip pat naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina, taip pat panaikina papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymi ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir 2021 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.