Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R. skirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinės jos atlikimo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gegužės 3 d. 20.50 val. iki 2013 m. gegužės 4 d. 10.50 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 3 d., apie 20.50 val., pristatytas už administracinį teisės pažeidimą į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), išvadindamas žmogaus orumą ir garbę žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais „kurva“, „žertva“, „asilas“, „velnias“, daužydamas kumštį į kumštį bei išsakydamas grasinančius žodžius „nupjaus galvą, sutikęs sudaužys, užmuš“, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį patrulį R. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai J. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. R. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad J. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 290 str., 11 str. 4 d.), veika yra baigta, atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertino tai, kad J. R. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, bausmes atlikęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą gauta skundų, į policijos įskaitą neįrašytas, nedirba, registruotas darbo biržoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. R. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Ir nors nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad J. R. praeityje teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2013 m. balandžio 11 d., eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, savo elgesio kritiškai nevertino, atitinkamų išvadų iš jam taikytų poveikio priemonių nepadarė, padarė naują tyčinį nusikaltimą, daro išvadą, kad J. R. už BK 290 straisnyje numatyto nusikaltimo padarymą teisėtai ir pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. R. už BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra aiškiai mažesnė už BK 290 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daroma išvada, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, atsiprašė policijos pareigūnų, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Nors apeliaciniame skunde nurotydos aplinkybės, kad jis policijos pareigūnų įžeisti nenorėjo, kad gyvena su sugyventine ir jos neįgaliu sūnumi, kad rado darbą ir vienintelis išlaiko šeimą, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, kuri ir taip nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas J. R. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.