Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui UAB „BFP Group“, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovas sutiko pageidaujamą baldą gali pagaminti už 1 800 EUR kainą. Pagal ieškovės pateiktą užsakymą, pageidaujamo baldo nuotraukas bei kitas baldą individualizuojančias pastabas, 2016-09-18 atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei parengtą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 532 ir priedą Nr. 1 (toliau – Sutartis). Sutartis šalių parašais patvirtinta nebuvo, tačiau šalys savo elgesiu sutiko su Sutartyje nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovui 2016-09-18 pateikus ieškovei išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. V-201400077, ieškovė sumokėjo atsakovui 900 EUR dydžio avansą.

4. Sutarties 3.1 p. atsakovas įsipareigojo baldą pagaminti per 42 darbo dienas nuo avanso apmokėjimo dienos ir jį pagamintą pristatyti ieškovei 2016-11-17. Užtrukus sofos gamybai, atsakovas informavo ieškovę, kad baldas bus pristatytas 2016-12-13 bei atsiuntė sąskaitą apmokėjimui. Ieškovė su atsakovu sutarė, kad pagal pateiktą sąskaitą bus sumokėta 700,00 EUR, o likusi 200,00 EUR suma – baldo pristatymo bei perdavimo momentu, jeigu baldas bus be trūkumų.

5. Ieškovei pristačius sofą buvo nustatyta, kad ji visiškai neatitinka tokiam baldui keliamų kokybės reikalavimų ir standartų, dėl kurių pagamintas baldas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, t. y., sofos sėdimojo dalis nebuvo tinkamai aptraukta audiniu (susiraukšlėjusi), sėdimosios dalies porolonas buvo įdubęs, atsisėdus ant baldo lieka aiškios sėdėjimo žymės, siūlės buvo padarytos ten, kur jų būti neturėjo, jos buvo nelygios, kreivos, baldas neturėjo simetriškų, stačių kampų, kampų sujungimai neatitiko Sutartyje nurodyto pavyzdinio baldo, viena iš baldo kojų nebuvo tinkamai pritvirtinta, baldo kojos buvo pagamintos ne tokios spalvos kaip nurodyta užsakyme, sofa neturėjo jokios naujo baldo prekinės išvaizdos bei estetinio vaizdo.

6. 2016-12-22 baldą atsakovas pasiėmė jo trūkumų šalinimui, tačiau visų trūkumų nepašalino. Ieškovė pateikė reikalavimą grąžinti pinigus, kadangi ieškovės netenkino baldo kokybė ir po baldo trūkumų šalinimo. Tačiau atsakovas pinigų negrąžino bei nurodė, jog baldas neva atitinka visus kokybės standartus, tačiau toks baldas neatitinka teisėtų ieškovės lūkesčių.

7. Atsakovas per protingą terminą baldo trūkumų nepašalino, kokybiškai pagaminto baldo ieškovei neperdavė, taip netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.665 str. 3 d., pagrįstai reikalauja grąžinti sumokėtus 1 600,00 EUR už baldų gamybą, kurie laikytini ieškovės patirtais nuostoliais.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

17. Sutarties sąlygos nebuvo pakankamai aiškios, suprantamos, bei atitinkamai sąžiningos apeliantės atžvilgiu, t.y., atsakovas nenurodė esminės sąlygos, jog Baldas nebus pagamintas identiškos išvaizdos, kas leido apeliantei pagrįstai tikėtis, jog užsakytas baldas bus identiškas Sutarties Priede Nr. 1 nurodytam Baldui. Todėl atsakovas sudarydamas Sutartį ir nesuteikdamas apeliantei visos informacijos dėl Baldo pagaminimo, išimtinai veikė savo rizika, ko pasėkoje turi prisiimti visas neigiamas su tuo susijusias pasekmes.

18. Teismas nepagrįstai nurodo, jog šalys teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino, jog iš esmės nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Apeliantė teismui patvirtino tik tai, kad dalis anksčiau nurodytų Baldo trūkumų, vertinant nuo pirminės pretenzijos pateikimo, buvo pašalinti, tačiau šiai dienai visi trūkumai pašalinti nėra.

20. Atsakovas reikalavimo pašalinti Baldo trūkumus iki šios dienos neįvykdė, t.y., po metų laikotarpio Baldas yra su trūkumais ir tai patvirtina ne tik apeliantės nurodytos aplinkybės bet ir Aktu nustatytos aplinkybės apie Baldo trūkumus. Tokie trūkumai, kaip Baldų kojų aukščio nevienodumas, Baldo tam tikrų vietų išgaubimas yra aiškūs ir vizualiai matomi trūkumai vertinant tinkamai pagaminto baldo atžvilgiu.

21. Teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantė pasirinkusi vieną gynimo būdą - neatlygintinį trūkumų šalinimą, neteko teisės jį keisti kitu ir reikalauti nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtą Baldo kainą.

22. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos akto turinys, kuriuo pats Teismas vadovaujasi priimdamas sprendimą pažymi, jog 2017-09-07 Baldas buvo su trūkumais. Duomenų apie tai, kad trūkumai po Baldo apžiūros buvo pašalinti į bylą nebuvo pateikta. Remiantis tuo, teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog apeliantės nurodyti Baldo trūkumai yra pašalinti. Be kita ko, yra svarbu tai, kad Baldas 2017- 09-07 (praėjus 9 mėnesiams) vis dar buvo su trūkumais, tačiau Teismas šių aplinkybių vartotojo bei protingumo principo atžvilgiu visiškai nevertino.

24. Teismas pagrįstai baldų trūkumus įvertino kaip mažareikšmius, kurie nelaikytini esminiais ir lengvai pašalinami minimaliomis sąnaudomis, atsakovas neatsisako mažareikšmių trūkumų šalinti toliau. Trūkumai neužkerta kelio naudotis baldu pagal paskirtį.

25. Apeliantė 2017-03-03 laiške patvirtino, kad baldas būtų tobulinamas, buvo informuota, kad atsakovas darbus planuoja pabaigti iki 2017-03-24, tačiau nesulaukusi galutinio rezultato, 2017-03-13 atsakovui atsiuntė prašymą grąžinti pinigus. Tai rodo, kad ieškovė nėra suinteresuota sulaukti galutinio rezultato.

26. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, jeigu ir būtų nustatyti mažareikšmiai daikto trūkumai ieškovas neturi teisės nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą baldo kainą.

27. Apeliantė neįrodė, kad baldas savo išvaizda neatitinka įprastos ir baldams būdingos estetinės išvaizdos.

28. Apeliantė išreiškusi sutikimą, kad baldas būtų tobulinamas pagal jos pageidavimus, t.y. pasirinkusi neatlygintiną trūkumų šalinimą, o atsakovui įvykdžius šį reikalavimą, neteko teisės keisti pasirinktą teisių gynimo būdą ir reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą baldo kainą.

29. Byloje nėra duomenų, kad baldas neatitinka pavyzdžio (to nenustatė ir teismas, ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba). Apeliantės nurodomos daikto savybės ir lūkesčiai bei gaminio ypatinga estetinė išvaizda į šalių susitarimo dalyką nebuvo įtrauktos į Sutartį. Tai yra subjektyvi ieškovės nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl baldo trūkumų

31. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalis siejo vartojimo rangos santykiai. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 str.). Atsakovas įsipareigojo pagaminti baldą pagal ieškovės pateiktą pavyzdį. CK 6.333 str. 5 d. nuostatos taikytinas ir vartojimo rangos santykiams. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis. Atsižvelgiant į tai, iš Sutarties turinio yra matyti, jog atsakovas jokių išimčių nenurodė, o tai reiškia, jog įsipareigojo pagaminti identišką baldą, kuris yra nurodytas Sutarties priede Nr. 1.

32. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 str.).

33. Byloje nustatyta, kad atsakovas viešai savo internetinėje svetainėje skelbė, jog projektuoja ir gamina baldus ir interjero elementus, pagal individualius projektus, brėžinius, eskizus ar nuotraukas. Apeliantė kreipėsi į atsakovą dėl minkšto kampo (sofos) (Baldo) pagaminimo, pateikdama jam pavyzdinio Baldo nuotrauką bei kitą Baldą individualizuojančias pastabas. Taip pat apeliantė dar iki 2016-09-18 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 532 (toliau - Sutartis) sudarymo atsakovui buvo pateikusi internetinę nuorodą, kurioje yra pateiktas pageidaujamas pagaminti Baldas ir iš kurioje esančių Baldo nuotraukų yra aiškiai matyti, kokio Baldo apeliantė pageidauja. Sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog Atsakovas įsipareigoja pagaminti Baldą pagal Sutarties priedą Nr. 1. atsakovas gavęs iš apeliantės apie pageidaujamą pagaminti Baldą nei iki Sutarties nei Sutarties sudarymo metu nepateikė apeliantei jokios informacijos apie tai, kad dėl jos pasirinktų medžiagų ir atsakovo taikomų technologinių sprendimų gaminant Baldą, gaminamas Baldas savo išvaizda (formomis) nebus identiškas Sutarties priede Nr. 1 nurodytam Baldui.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovas pagamino baldą su trūkumais ir reikalavimo pašalinti visus Baldo trūkumus neįvykdė, t.y., po metų laikotarpio Baldas yra su trūkumais.

35. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje, kuri pateikta į bylą, nurodyta: “vizualinės minkšto kampo (sofos) apžiūros metu, taip pat nustatyta, jog atsakovo pagamintas minkštas kampas (sofa) ant horizontalios plokštumos stovi stabiliai, nepersikreipęs. Porankių kampai statūs, sėdimųjų ir atlošinių pagalvių kampai užapvalinti, sėdimųjų pagalvių paviršius lygus, be įdubimų. Kampo porankių, minkštųjų elementų išorinių paviršių šonai, briaunos, siūlės nepersikreipusios, tačiau pliušinio audinio paviršiaus (pūko) danga nevienodos krypties, t. y. pūko dangos kryptis įvairiakryptė, todėl audinio pūko dangos nevienodumas sudaro audinio optinio vaizdo pakitimus. Be to, žiūrint į kampą iš priekio, prailginta kampo minkštoji dalis ties kito segmento kraštu yra nežymiai įgaubta į dešinę pusę. Apžiūrėjus minkšto kampo atlošines pagalves pastebėta, kad jos ties viduriu nežymiai įgaubtos, nepilnai užsidengia atraminė dalis, todėl atlošinės pagalvės vizualiai neturi taisyklingos stačiakampio formos, o naudojant kampą, minkštieji elementai keičia savo formą. Taip pat nustatyta, jog kampo vieno segmento pagrindo kojelė nugarinėje pusėje nesiekia grindų, nežymiai (apie 2 mm) pakilusi, tačiau tai neturi įtakos baldo stabilumui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minkštas kampas (sofa) yra su estetinio pobūdžio trūkumais (prailginta kampo minkštoji dalis ties kito segmento kraštu nežymiai įgaubta į dešinę pusę, atlošinės pagalvės ties viduriu nežymiai įgaubtos, kampo vieno segmento pagrindo kojelė nugarinėje pusėje nesiekia grindų, t. y. nežymiai (apie 2 mm) pakilusi, tačiau tai yra technologiškai lengvai įvykdomas ir minimalių sąnaudų reikalaujantis darbas. Todėl minkštas kampas (sofa) gali būti naudojamas pagal paskirtį.”

36. Teismo įsitikinimu susiformavusiu susipažinus su Baldo pavyzdžiO, kuris yra Sutarties sudedamoji dalis, ir pagaminto Baldo nuotraukomis, darytomis pristačius Baldą 2016 m. gruodžio mėnesį, 2017 m. kovo mėnesį po trūkumų taisymo ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų patikrinimo metu, Baldas pagamintas su esminiais trūkumais ir dalis trūkumų per kelis mėnesius liko nepašalinta.

37. Teismo vertinimu, tokie trūkumai, kaip Baldo kojų aukščio nevienodumas, Baldo tam tikrų vietų išgaubimas yra aiškūs, siūlių išvirtimas, banguotas audinys prie siūlių yra esminiai. Iš bylos medžiagos yra matyti, jog tiek atlošinės, tiek sėdimos dalies Baldo pagalvės tarpusavyje yra nevienodos savo pločiu bei dydžiu, kas neleidžia išgauti vientisos Baldo detalių linijos bei nesudaro įprasto estetinio Baldo vaizdo. Be to, vienos Baldų detalės savo formomis nesutampa su kitomis Baldo detalių kraštais.

38. Apeliantė Atsakovui nurodė šiuos trūkumus, t.y., kad Baldo detalės neturi formos, jos yra nevienodos savo dydžiu bei pločiu. Tačiau nepaisant to, kad tie trūkumai atsakovui iš esmės buvo nurodyti nuo pirmos pretenzijos pateikimo momento, atsakovas šių trūkumų nepašalino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pašalino apeliantės nurodytus trūkumus.

39. Nors atsakovas teigė, jog identiško pavaizduoto Baldo Sutarties priede Nr. 1 yra neįmanoma pagaminti dėl pasirinkto audinio, dedamo kamšalo bei kitų taikomų technologinių sprendimų. Tačiau Sutarties sudarymo metu Apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės dėl negalimumo pagaminti identiško Sutarties priede Nr. 1 nurodyto Baldo, ko pasėkoje apeliantė neturėdama specialių žinių susijusių su baldų gaminimu bei įvertinus tai, kad Atsakovas viešai deklaravo, jog gamina Baldus iš nuotraukos, savo gamyboje taiko šiuolaikines, pažangias technologijas, pagrįstai tikėjosi, jog Atsakovo pagamintas Baldas savo išvaizda bus būtent toks koks buvo pateiktas nuotraukoje bei atitinkamai Sutarties priede Nr. 1.

40. Rangovas privalo suteikti užsakovui visą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, medžiagas, kt. (CK 6.674 str. 1 d.), tačiau iš bylos medžiagos yra matyti, jog informacijos apie tai, kad pagaminto baldo išvaizda ir kokybė gali skirtis nuo pavyzdžio, atsakovas nesuteikė. Apeliantė neturėjo pagrindo atsakovui teikti pastabų ar užklausų dėl užsakyto Baldo, jo išvaizdos. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog nėra įrodymų, kad Apeliantė iki sutarties sudarymo (avanso sumokėjimo) ir po to iki gaminio pristatymo būtų teikusi pastabas dėl sutarties ar pateikusi užklausą dėl jos sąlygų, siūliusi jos pakeitimus, šiuo nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi kaip minėta, pastabų ar užklausų teikimui nebuvo pagrindo dėl paties Atsakovo veiksmų.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad Sutarties sąlygos nebuvo pakankamai aiškios, suprantamos, bei atitinkamai sąžiningos, t.y., atsakovas nenurodė esminės sąlygos, jog Baldas nebus pagamintas identiškos išvaizdos, kas leido apeliantei pagrįstai tikėtis, jog užsakytas baldas bus identiškas Sutarties Priede Nr. 1 nurodytam Baldui.

42. Tiek atsakovas, tiek Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad baldas tinkamas naudoti pagal paskirtį (pavyzdžiui sedėti). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo baldas, atsižvelgiant į jo kainą vertintinas kaip interjero dizaino, kuris buvo kuriamas pagal ieškovės sumanymą, elementas. Interjero dizaino sprendinių tikslas suformuoti funkcionalią, saugią ir estetiškai malonią erdvę naudotojams. Dėl šios priežasties Baldo vertingos sąvybės, kurios lemia jo vertę vartotojui, yra ne vien tik galimybė naudoti pagal paskirtį (sedėti), bet ir estetiška išvaizda, atitinkanti ieškovės pateiktą pavyzdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Baldas tinkamas naudoti pagal paskirtį, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės pretenzijas nepagrįstomis.

43. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant, ar nutraukti vartojimo sutartį, 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014, nurodė, kad nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai.

44. Kaip nustatyta iš atsakovo bei Vartotojų teisių apsaugos tarnybos paaiškinimų nėra norminių teisės aktų, kurie reglamentuotų ginčui reikšmingus baldo kokybės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta Baldo kokybė neatitinka įprastai reprezentaciniams baldams keliamų reikalavimų (CK 6.663 str. 1 d.), todėl pažeidimai vertinami kaip esminiai.

Dėl ieškovės teisių gynimo būdo

45. Byloje nustatyta, kad 2017-03-13 apeliantė pateikė atsakovui pakartotinį prašymą grąžinti sumokėtus pinigus (1 t., e. b. l. 80-84), į ką atsakovas tos pačios dienos el. laišku nurodė, kad baldas po šalių susitikimo 2017-03-03 ir žodinio susitarimo pakartotinai šalinti nurodytus trūkumus yra perdarymo stadijoje, papildomai nupirktas audinys, darbus planuojama atlikti iki 2017-03-24 (1 t., l.86). 2017-04-10 apeliantė pateikė atsakovui pranešimą apie Sutarties nutraukimą (1 t., e. b. l. 88-89). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė pranešimą apie Sutarties nutraukimą pateikė po 2017-03-24, t.y., kai nesulaukė jokių žinių iš atsakovo apie Baldo trūkumų pašalinimą. Apeliantė dėl pažeistų savo teisių į teismą kreipėsi tik 2017-04-21. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepasibaigus nurodytam atsakovo terminui, per kurį jis baldą patobulins, ieškovė kreipėsi į teismą.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apeliantei pasirinkus neatlygintinį baldo trūkumų pašalinimą, o atsakovui tokį reikalavimą įvykdžius, apeliantė neteko teisės keisti pasirinktą teisių gynimo būdą ir reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą baldo kainą. Priešingas ginčo sprendimas sudarytų galimybę atsirasti teisiniam neapibrėžtumui, lemtų papildomus ir neproporcingus rangovo nuostolius, jeigu vartotojas pakeistų teisių gynimo būdą jau po to, kai buvo įgyvendintas jo anksčiau pasirinktas teisių gynimo būdas. Atsakovas, akceptavęs vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą ir jį įgyvendinęs, turi teisę būti apsaugotas nuo kitos sutarties šalies persigalvojimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia išvada. Įstatymas neriboja vartotojo teisės, pasikeitus aplinkybėms, keisti ginybos būdus, nustatytus CK 6.665 str. 1 d., t.y. iš pradžių pareikalavus pašalinti trūkumus vėliau nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.665 str. 3 d.).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat teismų praktikoje pažymima, jog aplinkybė, jog vartotojas vieną sykį pasinaudojo darbo trūkumų šalinimo galimybe, nepašalina teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo (sutarties nutraukimo) tinkamumą jo proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

49. Atsakovui nepavyko pašalinti esminių Baldo trūkumų, dėl šios priežasties taikyti darbų kainos sumažinimo ar neatlygintino trūkumų šalinimo būdus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas Sutarties nutraukimą vertina kaip proporcingą gynimo būdą.

50. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas įrodymus bei taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko neproporcingą gynimo būdą bei negalėjo keisti ginybos būdų, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Baldas yra grąžintas atsakovui, todėl Sutartis nutraukiama ir atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos sudaro už Baldo pagaminmą sumokėta atlyginimo suma.

51. Ieškovė prašo priteisti kompensuojamas 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios ieškovės skaičiuojamos iki ieškinio padavimo. 2017-04-10 ieškovė pateikė atsakovui pranešimą apie Sutarties nutraukimą. O ieškinį pateikė 2017-04-24. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Remiantis tuo, kas išdėstyta teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl 39,43 eur palūkanų priteisimo.

52. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str., ieškovei iš atsakovės pritieisia 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

53. Ieškinį patenkinus 98 procentų piniginių reikalavimų dalimi, ieškovei iš atsakovo proporcingai priteisiamos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė 2017-12-15 mokėjimo nurodymu Nr.61307 sumokėjo 37 eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2017-04-21 mokėjimo nurodymu Nr.61248 37 eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovė pirmosisios instancijos teisme patyrė 520,20 eur teisnės pagalbos išlaidų bei 69,33 eur kuro išlaidų vykstant į baldo apžiūrą, kurią organizavo vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 270 eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso 933,53 eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo UAB „BFP Group“ 1 600 EUR nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo UAB „BFP Group“ 915 eur bylinėjimosi išlaidų.