Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-31 · Administracinė byla Nr. eI-1684-554/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
eI-1684-554/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00697-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
E.D.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-1684-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00697-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.1.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,dalyvaujant pareiškėjo E.D. atstovui - advokatui V.B.,nedalyvaujant pareiškėjui – E.D.,atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 27 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2017 m. kovo 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Sprendimą neišduoti laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-64-00219-e;

2) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E.D. 2016 m. liepos 4 d. prašymą Nr. 16-G-64-01221-e.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. pateikė Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Marijampolės AVPK) prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 16-G-64-01221-e (toliau - ir Prašymas), kuriuo prašė nustatyta tvarka išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, - t.y. dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjas turi teisę įsigyti, laikyti ir nešiotis prašyme nurodomus ir planuojamus įsigyti ginklus, o būtent: ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus medžioklei, ilguosius graižtvinius šaunamuosius ginklus medžioklei. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-IL-64-00597-e, kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas dėl minėto sprendimo pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuris 2017 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies - panaikino 2016 m. liepos 25 d. atsakovo sprendimą Nr. 16-IL- 64-00597-e ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą 2017 m. kovo 30 d. Sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-64-00219-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. prašymo netenkinti ir jam neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neteisingas ir naikintinas. Atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tinkamai nevykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo reikalavimų ir neatsižvelgė į jame išdėstytus Kauno apygardos administracinio teismo išaiškinimus - išsamiai, objektyviai ir teisingai nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų ir administracinės bylos Nr. 1-315-402/2017 nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei argumentų, išsamiai netyrė, nevertino ir nesigilino į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo teisinio reglamentavimo kaitą ir ypatybes, atsiradusias po 2016 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimo priėmimo. Be to, klaidingai vertino skirtingas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo redakcijas ir jų taikymo/netaikymo aspektus pareiškėjo atžvilgiu.

Pabrėžė, kad 2012 m. liepos 12 d. įsigaliojusios redakcijos 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo“, 2016 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimu Nr. KT6-N3/2016 buvo pripažinta kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimo priėmimo ir paskelbimo dienos 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusi 2012 m. liepos 12 d., yra negaliojanti ir negali būti taikoma. Dėl to Pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma ankstesnė 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija (įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.), numatanti, jog „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tai reiškia, jog, vadovaujantis 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2011 m. kovo 1 d. redakcija), Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi griežtesni apribojimai, numatyti esamos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, inter alia 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir turi būti taikomos iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos (2010 m. liepos 1 d. redakcija), kadangi pareiškėjas iki 2010 metų Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) buvo įsigijęs ginklus ir turėjo juos nuosavybės teise ir aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju tariamai galėtų būti taikomi apribojimai, - t.y. 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjo pripažinimas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taip pat atsirado iki 2010 metų Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Dėl antrosios sąlygos egzistavimo - t.y., kad aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju tariamai galėtų būti taikomi apribojimai, - 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjo pripažinimas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atsirado iki 2010 metų Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju ginčo nėra. Tuo tarpu pirmosios sąlygos - t.y. kad pareiškėjas iki 2011 m. kovo 1 d. - t.y. 2010 metų Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, buvo įsigijęs ginklus ir turėjo juos nuosavybės teise, egzistavimą patvirtina ir administracinės bylos Nr. 1-109-428/2013 duomenys ir joje esantys rašytiniai įrodymai. Pats atsakovas aptariamoje administracinėje byloje Nr. 1-109-428/2013 pateiktame atsiliepime pripažino, kad pareiškėjui priklauso nuosavybės teise ginklas, kuris laikomas pas atsakovą, ir jog pareiškėjas šį ginklą įsigijo iki 2011 m. vasario 28 d. Į bylą atsakovo pateiktas apskaitantis dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas nurodytu metu turėjo nuosavybės teise ginklą „Mazolat“ (Serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiamame Sprendime atsakovas yra pripažinęs, jog „<...>pareiškėjas iki 2011 m. vasario 28 d. buvo įsigijęs šaunamųjų ginklų <...>“. Akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja ir pirmoji 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (2011 m. kovo 1 d. redakcija) sąlyga, kad pareiškėjas iki 2011 m. kovo 1 d. - t.y. 2010 metų Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo įsigijęs ginklus ir turėjo juos nuosavybės teise. Aplinkybės, kuriomis skundžiamame sprendime remiasi atsakovas - kad pareiškėjas 2011 m. kovo 1 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir kad tokie ginklai anksčiau buvo paimti iš pareiškėjo ir laikomi pas atsakovą, niekaip nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisės į ginklą „Mazolat“ ir fakto, jog tokį ginklą pareiškėjas buvo įgijęs ir turėjo nuosavybės teise iki 2011 m. kovo 1 d. - t.y. 2010 metų pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 1 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir jog tokie ginklai anksčiau buvo paimti iš pareiškėjo ir laikomi pas atsakovą, apribojo tik pareiškėjo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisiu į tokius ginklus laisvą ir netrukdomą įgyvendinimą, tačiau jokiu būdu nereiškė ir negali reikšti, kad 2011 m. kovo 1 d. ir anksčiau pareiškėjas nebuvo įgijęs ir nuosavybės teise neturėjo ginklų, kaip to reikalauja 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d..

Akcentavo, kad atsakovas neteisėtai taiko po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nutarimo priėmimo ir paskelbimo dienos negaliojančios 2012 m. liepos 12 d. redakcijos 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir joje buvusią nustatytą griežtesnių apribojimų netaikymo sąlygą. Pareiškėjas yra pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 7 vnt. medžioklinių šovinių laikymą. Nusikalstama veika, už kurios padarymą nuosprendžiu buvo nuteistas pareiškėjas, yra mažo pavojingumo, pareiškėjas niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas yra medžiotojas nuo 1983 metų, taip pat jau daugiau nei 10 metų (nuo 2005 metų) yra medžiotojų būrelio vadovas, pareiškėjas yra sąžiningas, doras ir atsakingas Lietuvos Respublikos pilietis ir naujų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nedaro, įstatymus gerbia ir jų laikosi, pareiškėjas nėra pavojingas sau ir visuomenei, nėra linkęs nusikalsti ir neturi jokių kitų asmeninių ar kitokio pobūdžio savybių, kurios galėtų turėti neigiamos teisinės ar faktinės įtakos leidimo išdavimui.

Atsiliepimas

Atsakovas - Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vykdant Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-315-402/2017, buvo papildomai išnagrinėti pareiškėjo prašyme pateikti argumentai bei teisinis reglamentavimas dėl leidimų laikyti (nešiotis) ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus medžioklei ir ilguosius graižtvinius šaunamuosius ginklus medžioklei asmenims išdavimo. Atliktų privalomų pareiškėjo patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), paskiriant jam 650 Lt (5 MGL) piniginę baudą. 2016 m. liepos 4 d. - t. y. prašymo pateikimo dieną, jam teistumas dėl šios nusikalstamos veikos buvo išnykęs. Kadangi pareiškėjui buvo išduotas iki 2010 m. birželio 11 d. galiojantis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 17 straipsniu (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimai) 1 dalies 2 punktu (nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsniu (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2009 m. spalio 6 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko patvirtintu sprendimu pareiškėjui minėtas leidimas Nr. 2 laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, kadangi įsiteisėjus aukščiau minimam baudžiamajam įsakymui pareiškėjas neteko nepriekaištingos reputacijos asmens statuso, o jo turėti šaunamieji ginklai buvo paimti laikinam saugojimui, kol bus išspręstas jų realizavimo klausimas. 2010 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (n eteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) - 2 metams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius sumokėti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prašymo pateikimo dieną pareiškėjo teistumas už šį nusikaltimą buvo išnykęs.

Atsiliepimas

Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2012 m. spalio 26 d. Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyrius priėmė sprendimą Nr. 64-10-IL-705 pareiškėjui leidimo neišduoti, kadangi vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsniu, jis neatitiko kriterijų, kuriuos turi atitikti asmuo, galintis gauti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, - t. y. nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui, tačiau skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tai, jog pareiškėjo teistumas išnykęs, jis visiškai įvykdęs Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-532/2010, neturi juridinės reikšmės sprendžiant leidimo laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus klausimą, kaip ir pareiškėjo nagrinėjamame prašyme pateikiami argumentai, jog jis buvo nuteistas už neteisėtą 7 vnt. medžioklinių šovinių laikymą, kurie buvo palikti pas jį po to, kai ankščiau vykusio ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo paimti jo medžiokliniai ginklai ir šoviniai, ir, pareiškėjo manymu, šios aplinkybės, inter alia, itin mažas šovinių kiekis, inkriminuotas tik neteisėtas jų laikymas savo gyvenamojoje vietoje, šovinių laikymas tuo metu buvo nulemtas susiklosčiusių objektyvių priežasčių, be kita ko, patvirtina nusikalstamos veikos, už kurios padarymą pareiškėjas buvo nuteistas, mažareikšmiškumą ir itin mažą jos pavojingumą, kadangi Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto matyti, jog asmens nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama su asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, nors anksčiau ir turėjo leidimą laikyti ginklą, tačiau jis buvo jam panaikintas, todėl preziumuojama, kad 2011 m. vasario 28 d. jis tokio leidimo neturėjo. Dėl leidimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi galiojant naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui ir nepagrįstai apeliuoja, kad jam turi būti taikoma ankščiau galiojusi jo teisinę padėtį gerinanti teisės norma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija) netaikoma tik asmenų, kurie turėjo šaunamuosius ginklus įvardintus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6 , 7 ar 8 punkte ir pageidauja gauti leidimą juos laikyti (nešiotis) atžvilgiu, o asmenims siekiantiems gauti leidimą laikyti (nešiotis) kitų kategorijų ginklus, konkrečiu atveju ir pareiškėjui galioja 2012 m. birželio 29 d. redakcijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis - t. y. jiems taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje kilęs ginčas dėl 2017 m. kovo 30 d. atsakovo Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus sprendimo „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 17-IL-64-00219-e teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS LIteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-315-402/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Marijampolės AVPK dėl Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. liepos 25 d. sprendimo „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-IL-64-00597-e panaikinimo. Minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 9 d. sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog 2009 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. (teistumas yra išnykęs). 2009 m. spalio 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus. 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-532/2010 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir įpareigojant pareiškėją bausmės vykdymo atidėjimo metu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2012 m. spalio 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 64-10-IL-705 pareiškėjui leidimo neišduoti. Minėtą sprendimą pareiškėjas 2012 m. lapkričio 23 d. skundu apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės AVPK prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 16-G-64-01221-e, kuriuo prašė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyrius 2016 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-IL-64-00597-e, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus - t.y. pareiškėjo prašymo nepatenkino. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino 2016 m. liepos 25 d. Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus „Sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-IL-64-00597-e ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 16-G-64-01221-e. Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-315-402/2017, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą Nr. 16-G-64-01221-e iš naujo ir ginčijamu 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 17-IL-64-00219-e nusprendė pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. prašymo Nr. 16-G-64-01221-e netenkinti bei jam neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnį (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvias nuostatas, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Administracinėje byloje neginčijama faktinė aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-279-532/2010 pareiškėją pripažinus kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jis patenka į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto reguliavimo sritį, todėl neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens statuso Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo taikymo prasme.

Teismas pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Dėl to nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, nustatančios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų griežtesnių apribojimų nei anksčiau galioję, taikymo išimtys. Pakeitimo įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1146) 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nuo 2012 m. liepos 12 d. galiojančioje Pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 26 d. redakcija Nr. XI-2156) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjas teigia, jog jo atžvilgu turėtų būti taikoma iki 2012 m. liepos 12 d. galiojusi Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies redakcija, savo poziciją grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. KT6-N3/2016 2012 m. liepos 12 d. įsigaliojusios redakcijos 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl 2010 metų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusi 2012 m. liepos 12 d., yra negaliojanti ir negali būti taikoma pareiškėjui. Teismas pabrėžia, kad 2016 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) tiek, kiek pagal ją asmenims, turintiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie šiuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš to seka, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, svarstydamas dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (2012 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2016 m. vasario 2 d. nutarime konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet asmenys, atsižvelgiant į kreipimosi dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo laiką, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų - t. y. kuomet asmenims, nustatytąja tvarka pateikusiems prašymą iki 2012 m. liepos 11 d., galėjo būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) nurodytus šaunamuosius ginklus, o prašymą pateikusiems nuo 2012 m. liepos 12 d., toks leidimas nebegalėjo būti išduotas, toks nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas. Pagal Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, asmenys įgijo teisėtą lūkestį, kad, jiems nustatytąja tvarka pateikus prašymą ir įgaliotajai institucijai sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus, kuriuos jie įsigijo iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), išdavimo, griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus netaikomi iki 2014 m. sausio 1 d. Todėl Seimo 2012 m. birželio 29 d. priimtu įstatymu nustačius teisinį reguliavimą, kad griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikytini ne nuo 2014 m. sausio 1 d., bet nuo 2012 m. liepos 12 d., buvo nesilaikyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, inter alia reikalavimo nedaryti pereinamojo teisinio reguliavimo pakeitimų, kuriais asmenų teisinė padėtis būtų pabloginta.

Teismas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 81-4222) pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ne visa apimtimi, o tiek kiek minėta norma buvo taikoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus įsigijusiems asmenims ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus. Be to, iš Konstitucinio Teismo nutarimo motyvų matyti, jog Pakeitimo įstatymo neteisėtumas siejamas ne su sugriežtintu teisiniu reglamentavimu iš esmės, bet su teisinių santykių stabilumu pereinamuoju laikotarpiu iki 2014 m. sausio 1 d.. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti šaunamieji ginklai yra dujiniai pistoletai (revolveriai) (6 punktas), senoviniai ginklai (7 punktas), šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J (8 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Marijampolės AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus - t.y. dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjas turi teisę įsigyti, laikyti ir nešiotis prašyme nurodomus ir planuojamus įsigyti ginklus, o būtent: ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus medžioklei, ilguosius graižtvinius šaunamuosius ginklus medžioklei. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas nepatenka į asmenų, kuriems taikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimas, ratą ir jo atžvilgiu taikytina Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 12 d.. Tai duoda pagrindą vertinimui, ar pareiškėjas atitinka kriterijus asmens, kuriam galėtų būti taikoma Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis.

Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) (pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu). Tačiau bylos duomenims neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus. Kaip minėta, leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus pareiškėjui buvo panaikintas 2009 m. spalio 6 d. Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, todėl sprendžiant dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos, taikytini Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d.) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai (ABTĮ 56 str.).

Dėl pareiškėjo argumentų, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą nuosprendžiu buvo nuteistas pareiškėjas, yra mažo pavojingumo, pareiškėjas niekada nėra baustas už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas yra sąžiningas, doras ir atsakingas Lietuvos Respublikos pilietis ir naujų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nedaro, įstatymus gerbia ir jų laikosi ir kt., pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-890-525/2017) yra konstatuota, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Todėl, nagrinėjamu atveju, esant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytoms sąlygoms, leidžiančioms pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti 2017 m. kovo 30 d. Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Sprendimą neišduoti laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-64-00219-e.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Marijampolės AVPK sprendimą, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 16-G-64-01221-e (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė